Prekyba Narkotikais Įmonės Patalpose: Atsakomybė ir Tarptautinis Bendradarbiavimas

Nusikalstamumas, susijęs su narkotikais, yra opi problema visame pasaulyje, todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir griežta atsakomybė yra būtinos priemonės kovojant su šia grėsme. Europos Sąjungos mastu vykdomos tarptautinės priemonės, tokios kaip bendrų veiksmų dienos (angl. Joint Action Days (JAD)), skirtos užkardyti ir kontroliuoti nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis, ypač nepilnamečiais ir vaikais. Šios priemonės taip pat apima kovą su narkotikų platinimu.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) aktyviai dalyvauja tarptautinėse operacijose, siekiant pažaboti organizuotą nusikalstamumą. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris pabrėžė, kad sutelktumas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir sklandus šalių susikalbėjimas yra galinga jėga kovojant su organizuotu nusikalstamumu.

LKPB pareigūnai, vykdydami kriminalinės žvalgybos veiksmus internete ir bendradarbiaudami su užsienio partneriais, nustatė asmenis, platinusius pornografinius failus su mažamečiais vaikais. Dėl šių nusikaltimų numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 309 str. 2 ir 3 d. (neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas mažametis vaikas).

Š. m. spalio 12 d. LKPB ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai atliko kratas, kurių metu išimta virš 30 objektų (kompiuterių, telefonų, planšečių ir kt. daiktų). Operacijos metu visiems 8 asmenims pareikšti įtarimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais (pagal LR BK 309 str. 2 ir 3 dalis).

Dalyvaujant dėl bendrų veiksmų Europos Sąjungos mastu organizuojamoje tarptautinėje priemonėje, buvo tikrinami įvairios formos skelbimai internetinėje erdvėje ir laikraščiuose dėl siūlomų seksualinių paslaugų, taip pat buvo patikrinta beveik 300 vietovių, galimai susijusių su minėta nusikalstama veikla: autobusų, geležinkelių stotys ir jų prieigos, automobilių (krovininių) stovėjimo aikštelės, viešbučiai, moteliai, masažo salonai, asmenų susibūrimų, pasilinksminimo vietos, kavinės, barai, prekybos centrų prieigos, parkai, skverai ir kitos vietos, kuriose galėtų rinktis seksualines paslaugas teikiantys asmenys, lankytasi socialinės rizikos šeimose, auginančiose nepilnamečius vaikus.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras, bendradarbiaudama su Muitinės kriminaline tarnyba, atliko siuntų iš Kinijos ir Indijos tikrinimą, kurių metu pagal Europolo pateiktą kriminalinės žvalgybos informaciją buvo profiliuojami ir tikrinami siuntiniai iš konkrečių užsienio šalių įmonių galimai susijusių su neteisėtą narkotinių medžiagų apyvarta. Per šio veiksmo atlikimo laikotarpį buvo patikrinta daugiau kaip 50 siuntų iš Kinijos ir Indijos. Keturiose iš jų buvo rasta kaip įtariam narkotinių medžiagų (heroino ir amfetamino tipo).

52 šalys ir 4 tarptautinės organizacijos, sutelkusios pajėgas kartu su Europolu sudavė rimtą smūgį organizuoto nusikalstamumo grupėms, veikiančioms visoje Europos Sąjungoje bei už jos ribų. Šios operacijos sėkmei taip pat labai svarbus buvo bendradarbiavimas su privataus sektoriaus atstovais.

Kova su Organizuotu Nusikalstamumu: Tarptautinės Pastangos

Siekiant sužlugdyti pavojingiausius šiuo metu veikiančius organizuoto nusikalstamumo tinklus, tyrėjai didžiausią dėmesį skyrė neteisėto žmonių gabenimo, prekybos žmonėmis, prekybos narkotikais (kokainas, heroinas, sintetiniai narkotikai) atvejams ir nusikaltimams elektroninėje erdvėje (sukčiavimams, susijusiems su mokėjimo kortelėmis - Pasaulinė oro uostų diena).

Nusikaltimų vietose esantiems teisėsaugos pareigūnams pagalbą 24/7 teikė koordinacinis operacijų centras, įsikūręs Europolo būstinėje Hagoje. Šiame centre Europolo pareigūnai, ryšių palaikymo pareigūnai, tai pat dalyvaujančių šalių ekspertai, dirbdami su kitų tarptautinių partnerių specialistais, vykdė greitą ir sklandų apsikeitimą informacija, pasinaudodami saugiais Europolo kanalais, ir pastovią surinktos informacijos analizę. Visame pasaulyje skirtingose šalyse vienu metu į įvykio vietas buvo paskirta 16 Europolo specialistų. Bendradarbiaujant su tyrėjais, iš įvykio vietų jie teikė kriminalistinę pagalbą, analitines ataskaitas ir atliko aktualius kryžminius patikrinimus duomenų bazėse.

Vykdant operaciją, teisėsaugos pareigūnų patikrinimai, susiję su prekyba žmonėmis, buvo atlikti „raudonuosiuose žibintų kvartaluose“, viešnamiuose, masažų salonuose, privačiuose apartamentuose, oro uostuose bei imigrantų priėmimo centruose. Nustatytų prekybos žmonių aukų pilietybės ir operacijos metu sulaikyti įtariamieji patvirtino faktą, kad aktyviausi Europos Sąjungoje veikiantys prekybos žmonėmis tinklai yra kilę iš Nigerijos, Azijos ir Rytų Europos.

Vienu atveju Austrijos institucijos tikrindamos viešnamius, siekiant atpažinti galimas seksualinio išnaudojimo aukas, aptiko kanapių auginimo plantaciją. Pareigūnų nurodymu patalpos, kurios buvo naudojamos kaip nelegalus viešnamis, buvo uždarytos. Buvo padėtas naujas tyrimas.

Kitu atveju Europolas nustatė sąsajas tarp sukčiavimų, naudojantis mokėjimo kortelėmis, faktų ir neteisėto žmonių gabenimo faktų. Ši informacija buvo nusiųsta Atėnų oro uoste (Graikija) įsikūrusiai Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybai (Frontex). Gavus Europolo informaciją, pareigūnai sulaikė 4 migrantus, ketinančius vykti į Italiją. Sulaikymo metu pas juos rasti 4 padirbti pasai ir neteisėtai nupirkti lėktuvo bilietai. Be to, Graikijoje buvo nustatyta neteisėta kelionių agentūra, kuri padėjo vykdyti prekybą žmonėmis ir nusikalstamą asmenų gabenimą. Puikūs rezultatai buvo pasiekti išanalizavus Europolo informaciją, avialinijų pranešimus ir Graikijos policijai vykdant proaktyvius veiksmus.

Be to, operacijų metu surinktos žvalgybinės informacijos pagrindu pradėti 449 nauji tyrimai: suimta 314 įtariamųjų (iš kurių: 193 dėl nusikaltimų elektroninėje erdvėje, 72 dėl prekybos žmonėmis, 31 dėl pagalbos neteisėtai imigruoti, 18 dėl prekybos narkotikais); nustatytos 529 prekybos žmonėmis aukų tapatybės; sulaikyti 745 migrantai; konfiskuota 2,38 tonos kokaino; konfiskuota 181 550 EUR; atlikti 541 423 patikrinimai (asmenų ir transporto priemonių).

Europolo vadovas Rob Wainwright teigė, kad įvairios šalys ir organizacijos visame pasaulyje bendradarbiauja, veikdamos kaip viena ir moderniai kovodamos su sunkiais ir organizuotais tarptautiniais nusikaltimais. Tiesioginis šio bendradarbiavimo rezultatas - sulaikyti 314 įtariamieji. Be to, dalis šio projekto rezultatų bus matomi po kurio laiko, nes buvo pradėta daugiau nei 440 naujų tyrimų.

Atliekant bendrus veiksmus kartu su ES valstybėmis narėmis, dalyvavo šios 24 ne ES šalys: Albanija, Australija, Brazilija, Kanada, Kolumbija, Ekvadoras, buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Indonezija, Honkongas, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Nigerija, Norvegija, Panama, Kataras, Filipinai, Serbija, Singapūras, Šveicarija, Tailandas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Atliekant veiksmus taip pat dalyvavo Interpolas, Eurojustas, Frontex ir Jūrų analizės ir operacijų centras kovai su prekyba narkotikais.

Operacija Ciconia Alba - trečioji bendrų veiksmų serija pagal 2013-2017 m. ES Strategijos ciklą. Per Ciconia Alba operaciją bendri veiksmai šiais metais jau buvo vykdyti, kurių metu, išskirtinio tarptautinio bendradarbiavimo dėka, buvo suimti 47 asmenys ir apsaugotos 275 išnaudojimo aukos. Teisėsaugos pareigūnai iš viso pasaulio taip pat suėmė 140 įtariamų sukčių, kurie turėjo lėktuvo bilietus, įsigytus naudojantis vogta ar netikra kreditinių kortelių informacija. Operacijos Ciconia Alba imtasi po sėkmingų 2014 Archimedes ir 2015 Blue Amber operacijų, kurios buvo sutelktos ties sunkiu tarptautiniu ir organizuotu nusikalstamumu.

JAV federalinis teismas praktikoje taiko doktriną vadinamą respondeat superior (lot. „teatsako vyresnysis“), pagal kurią juridiniam asmeniui teisinė atsakomybė kyla už neteisėtus savo pavaldinio, darbuotojo, agento arba kito asmens, už kuriuos juridinis asmuo yra atsakingas, veiksmus. Pažymėtina, kad vicarious liability doktrina evoliucionavo iš civilinės deliktinės atsakomybės doktrinos, taikytos dar XVII amžiuje, atlyginant žalą už darbuotojo, vykdžiusio darbdavio pavestas funkcijas, padarytus pažeidimus.

Vėliau šis modelis perkeltas ir į baudžiamąją teisę, numatant, kad už tam tikrus pažeidimus viešosios teisės srityje, kurie, beje, nereikalauja kaltės (mens rea) įrodymo, gali atsakyti ir juridiniai asmenys. Kitaip tariant, netiesioginė atsakomybė daugiausia buvo taikoma už statutinius, griežtos atsakomybės nusikaltimus. Ilgainiui šio modelio taikymas teismų praktikoje dar labiau išplėstas, numatant galimybę įmonę patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne tik už griežtos atsakomybės nusikaltimus, bet ir už kitus nusikaltimus, kurie reikalauja mens rea įrodymo.

Lietuvos baudžiamajame įstatyme įtvirtintas būtent šiuolaikinės netiesioginės atsakomybės doktrinos taikymo modelis.

Nagrinėjant šią bylą, teismas suformulavo netiesioginės atsakomybės taikymo sąlygas ir pripažino, kad įmonei patraukti baudžiamojon atsakomybėn pakanka įrodyti, jog darbuotojas, savo kompetencijos ribose ir siekdamas bent dalinės naudos įmonei, padarė nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad naudos siekimas įmonei ir nepakankama darbuotojų ar atstovų priežiūra ar kontrolė yra šiuolaikinės netiesioginės atsakomybės doktrinos būtinosios sąlygos.

Kaip pažymi A. A. Robinson, įrodinėjimo našta taikant šį modelį yra perkeliama kaltinamajam (įtariamajam), t. y. šiai šaliai pakanka įrodyti, kad kuris nors įmonės darbuotojas, padarė nusikalstamą veiką.

Todėl, kaip pažymi J. Gobert ir M. Kitaip tariant, pagal šį modelį įmonei negalės būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, kai nebus identifikuotas konkretus nusikalstamą veiką padaręs įmonės darbuotojas ar atstovas.

Pavyzdžiui, Suomijos baudžiamojo kodekso 9 skyriaus 2.2 straipsnyje nurodyta, kad įmonė gali būti nubausta net ir tada, kai pažeidėjas (fizinis asmuo) nenustatytas ar kitaip nenubaustas. Panašios nuostatos įtvirtintos ir Šveicarijos baudžiamojo kodekso 102 (1) straipsnyje.

Taigi remiantis šia doktrina, jeigu juridinio asmens darbuotojas arba kitas asmuo, už kurį juridinis asmuo yra atsakingas, neviršydamas įgaliojimų, veikdamas juridinio asmens vardu ir naudai savo kaltais veiksmais pažeidžia įstatymą, jo kaltė perkeliama juridiniam asmeniui. Dėl to juridinis asmuo tampa atsakomybės subjektu.

Kaip teigia D. Kad šis juridiniam asmeniui, veika ir kaltė yra adaptuojama, transformuojama ir pritaikoma (priskiriama) juridiniam asmeniui, kurio vardu ir interesais šis asmuo veikia.

Užsienio valstybių doktrinoje taip pat nurodoma, kad netiesioginė atsakomybė grindžiama glaudžiu juridinio asmens ir jo atstovo ryšiu, todėl juridinis asmuo, kurio vardu ir interesais veikdamas atstovas padarė nusikalstamą veiką, privalo atsakyti už ją, jeigu nusprendė suteikti savo teises, kompetenciją, įgaliojimus ir veikimo laisvę kitam asmeniui.

Pažymėtina, kad kitose valstybėse, norint patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal respondeat superior doktrinos modelį, baudžiamajame įstatyme imperatyviai nurodoma, kad nusikalstama veika turi būti padaryta įmonės naudai.

Pavyzdžiui Prancūzijos baudžiamojo kodekso 121-3 straipsnyje nurodyta, kad nepakankama priežiūra ar kontrolė, kurią turėjo užtikrinti įmonės valdžios atstovas, yra viena iš sąlygų juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei kilti.

Užsienio teisės doktrinoje nurodoma, kad pakankamo (tinkamo) rūpestingumo standartas paskatins korporacijas efektyviai įgyvendinti kontrolę ir priežiūrą korporacijos viduje, o kartu užtikrins, jog įmonės neatsakys už darbuotojo nusikaltimą, kai ji siekė sulaikyti ir užkirsti kelią tokio nusikaltimo padarymui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima sutikti su J. Dine ir J. Gobert nuomone, kad netiesioginės atsakomybės doktrina yra naudingas įrankis sprendžiant mažos įmonės baudžiamosios atsakomybės klausimą, nes šiais atvejais galima tikėtis kad tokios įmonės labiau kontroliuos ir prižiūrės savo darbuotojus.

Tiesioginės atsakomybės doktrina taip pat kildinama iš civilinės deliktinės teisės, o šios doktrinos atsiradimo priežastis buvo siekis juridinius asmenis patraukti atsakomybėn už tuos nusikaltimus, kurie turi kaltės elementą.

Valdymo organus sudaro konkretūs fiziniai asmenys - valdymo organo nariai - kurie priima esminius sprendimus, susijusius su juridinio asmens veikla, kuria juridinio asmens veiklos strategiją ir numato kryptis. Todėl šiuo atveju laikoma, kad nusikalstamą veiką tiesiogiai padarė juridinis asmuo.

Precedentinėje Canadian Dredge & Dock Co. v. The Queen byloje at.

Valdymo organų atstovai užima aukščiausias pareigas ar turėti lemiamą sprendimų priėmimo teisę (žr. Lentelę Nr. 1.).

Įmonės Atsakomybė Už Narkotikų Platinimą: Būtinybė Veiksmingai Kontrolei

Įmonės atsakomybė už narkotikų platinimą jos patalpose yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis kruopštaus įvertinimo ir tinkamų prevencinių priemonių. Narkotikų platinimas įmonės patalpose ne tik kelia grėsmę darbuotojų saugumui ir gerovei, bet ir daro didelę žalą įmonės reputacijai bei finansinei padėčiai. Todėl įmonės turi imtis aktyvių veiksmų, kad užkirstų kelią narkotikų platinimui ir užtikrintų saugią darbo aplinką.

Prevencinės Priemonės:

• Reguliarus darbuotojų švietimas apie narkotikų vartojimo ir platinimo pavojus.
• Narkotikų testavimas, ypač atliekant jį atsitiktine tvarka.
• Saugumo priemonių stiprinimas, įskaitant stebėjimo kamerų įrengimą ir prieigos kontrolę.
• Bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis, teikiant informaciją apie įtariamus narkotikų platinimo atvejus.

Atsakomybė:

• Įmonės vadovai turi prisiimti atsakomybę už narkotikų platinimo prevenciją įmonės patalpose.
• Darbuotojai, įtariami narkotikų platinimu, turi būti nedelsiant atleidžiami iš darbo ir perduodami teisėsaugos institucijoms.
• Įmonės, kurių patalpose vyksta narkotikų platinimas, gali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn.

Tarptautinis Bendradarbiavimas:

• Tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas kovojant su narkotikų platinimu, nes narkotikų tinklai dažnai veikia per sienas.
• Šalys turi keistis informacija ir bendradarbiauti vykdant tyrimus, siekiant sužlugdyti narkotikų tinklus.
• Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europolas, atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant kovą su narkotikų platinimu.

Įmonės, norinčios išvengti baudžiamosios atsakomybės, turėtų įdiegti efektyvias standarto laikymosi programas, kurios būtų realiai įgyvendinamos, o ne tik egzistuotų „popieriuje“.

Šios programos turėtų apimti šias sritis:

• Įmonės politiką dėl narkotikų vartojimo ir platinimo.
• Darbuotojų mokymus apie narkotikų pavojus ir prevenciją.
• Narkotikų testavimo tvarką.
• Saugumo priemones, skirtas užkirsti kelią narkotikų platinimui.
• Bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis.

Įmonės, kurios įgyvendina efektyvias standarto laikymosi programas, gali išvengti baudžiamosios atsakomybės už narkotikų platinimą, jei įrodo, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią nusikaltimui.

Aptarti veikos priskyrimo įmonei būdai užtikrina, kad įmonė negalės būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jei nusikaltimą padarė darbuotojas, veikdamas savo ar kitų asmenų interesais, taip pat kai jis aiškiai viršijo jam suteiktus įgaliojimus, todėl įmonė objektyviai negalėjo užtikrinti didesnės jo veiksmų kontrolės.

Taigi darbuotojas, darydamas nusikaltimą, turi siekti naudos įmonei, kuri baudžiamosios teisės doktrinoje aiškinama ne tik kaip materialinė nauda (pelnas, pajamos, pinigai, turtas ir t. t.), bet ir kaip nematerialinė (palankesnės įmonės veiklos sąlygos, įmonės veiklos pagerinimas ir t. t.).

Svarbu įvertinti, kokią realią, praktinę reikšmę turi įmonės viduje nustatyti minėti standartai. Vadinasi, įmonei siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, standarto laikymosi programos turi būti efektyviai įgyvendinamos, realios, o ne tik egzistuoti „popieriuje“.

Šios programos turėtų būti reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos, atsižvelgiant į įmonės veiklos pokyčius ir naujus teisės aktus.

Tarptautinės Operacijos: Sulaikymai ir Konfiskuoti Narkotikai

tags: #imones #patalpose #prekiauta #narkotikais