Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė prognozę, kaip šiemetiniai abiturientai išlaikys biologijos, istorijos ir matematikos egzaminus. Kaip rodo prognozė, tikėtina, kad matematikos B lygio egzamino gali neišlaikyti net 70 proc. laikančiųjų. Blogiausias scenarijus - jo neįveiktų per 90 proc. pasirinkusių šį egzaminą laikyti abiturientų.
Valstybinio brandos egzamino struktūra
Šiuo metu svarstoma, kokia turėtų būti išlaikymo kartelė. Sprendimo nėra, bet kalbama apie 25 taškus.
Anot J. Petkevičiaus, prognozuojant kitų metų rezultatus, remtasi 2025 m. VBE I dalies rezultatais ir galutiniais egzaminų rezultatais. Taip apskaičiuotas tikėtinas scenarijus, taip pat blogiausias ir geriausias scenarijai. Pažymėtina, kad prognozuojami kitų metų egzamino rezultatai bus prastesni, lyginant su 2025 m., anot viceministro, todėl, kad praėjusiais mokslo metais mokyklas baigusieji galėjo egzaminą perlaikyti, tad rezultatai buvo geresni.
Biologijos, Istorijos ir Matematikos Egzaminų Prognozės
Kaip parodė toks skaičiavimas, 2026 m. biologijos egzamino prognozė, pagal tikėtiną scenarijų, būtų tokia: valstybinio egzamino neišlaikytų 22 proc. abiturientų. Blogiausias scenarijus - šio egzamino neįveiktų 44 proc., o geriausias - 4 proc. J. Petkevičius priminė, kad šiemet, 2025 m., pridėjus 10 balų biologijos neišlaikė 7,8 proc. laikiusiųjų šį egzaminą, o jei balų nebūtų pridėta, egzamino būtų neįveikę 22,8 proc. 2024 m. biologijos neišlaikė 5 proc.
Istorijos egzamino kitų metų prognozė: pagal tikėtiną scenarijų, šio dalyko egzamino neišlaikytų 21 proc. laikančiųjų. Blogiausias scenarijus - 56 proc., geriausias - 3 proc. Šiemet istorijos po pridėtų 10 balų neįveikė 4 proc., o nepridėjus balų būtų neišlaikę 13,4 proc. laikiusiųjų. 2024 m. nesėkmingai istorijos egzaminas pasibaigė 1,1 proc.
O kokios ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros prognozės dėmesio centre atsidūrusiam matematikos valstybiniam egzaminui? Kaip sakė J. Petkevičius, A lygio 35 taškų kartelės, pagal tikėtiną scenarijų, 2026 m. neįveiktų 24 proc. pasirinkusių jį laikyti abiturientų. Pagal blogiausią scenarijų, šis rodiklis siektų 48,2 proc., o pagal geriausią - 7 proc. Šiemet padėtis buvo tokia: po pridėtų 10 balų egzamino neįveikė 15,2 proc. laikiusiųjų. Skaičiuojama, kad be pridėtų balų nesėkme šis išbandymas būtų pasibaigęs 28,5 proc. abiturientų. 2024 m. A lygio matematikos neišlaikė 10,5 proc.
B lygio matematikos egzamino rezultatai būtų kur kas prastesni. Pagal J. Petkevičiaus pateiktas prognozes, tikėtina, kad 2026 m. egzamino neišlaikytų 70 proc. laikančiųjų. Blogiausias scenarijus atrodo itin dramatiškai - B lygio matematikos neįveiktų 92,2 proc. abiturientų.
Prognozuojami 2026 m. VBE rezultatai
Šioje lentelėje pateikiamos prognozės, kiek procentų abiturientų neišlaikys VBE, esant 35 taškų ribai:
| Egzaminas | Blogiausias Scenarijus | Tikėtinas Scenarijus | Geriausias Scenarijus |
|---|---|---|---|
| Biologijos VBE | 44% | 22% | 4% |
| Istorijos VBE | 56% | 21% | 3% |
| Matematikos A lygis | 48,2% | 24% | 7% |
| Matematikos B lygis | 92,2% | 70% | 44% |
Kaimyninių Šalių Patirtis
Pristatydamas prognozes viceministras aptarė ir kaimynų patirtis. Anot J. Petkevičiaus, kaimynė Latvija išlaikymo kartelę kėlė nuosekliai, kol pasiekė 20 proc. ribą. Lenkijoje egzaminas išlaikomas, jei surenkama 30 proc. taškų, o Estijoje pakanka surinkti 1 proc. taškų. J. Petkevičius pabrėžė, kad nė vieno iš šių pavyzdžių ministerija nesiūlo.
Švietimo Ministerijos Pozicija ir Planai
Aukštojo mokslo viceministrė Regina Valutytė taip pat pabrėžė, kad ŠMSM nesiūlo šiemet keisti priėmimo tvarkos - stojant į aukštąją mokyklą, išskyrus menus, bus reikalaujama būti išlaikius matematikos egzaminą. „Ruošiamės diskusijoms, kad reikia laikinai koreguoti egzamino išlaikymo kartelę. Kad daugiau vaikų įgytų atestatus. Orientuojamės ne į stojimą, ne į aukštąją mokyklą, o į atestatų įgijimą. Ruošiamės tą kartelę koreguoti pagal rezultatus“, - LRT.lt jau po Lietuvos švietimo tarybos posėdžio aiškino J.
„Laikinai, pereinamuoju laikotarpiu, kol ugdymo programos bus visiškai įgyvendintos, bent porą metų, galvojame, kad išlaikymo kartelė vaikams nebūtų per aukšta“, - paaiškino J. Pasak jo, NŠA peržiūrės ugdymo programas, labiausiai atsižvelgdama į turinio plotį.
Ekonomikos viceministrė Guoda Burokienė teigė: „Esu tiksliųjų mokslų atstovė. Man pristatymas toks išėjo: kaip padaryti, kad būtų gerai, bet nežiūrint į esmę. Gal aš praleidau, gal jūs jau nagrinėjote, kodėl pasiekimai yra tokie prasti. Man atrodo, Estijos pavyzdys negalėtų būti taikomas, nes jie ankstyvoje stadijoje padarė visas reformas ir jie dabar tiesiog gaudo naudą.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja sako, kad palikti A ir B lygius būtų naudinga, B lygis būtų prasmingas stojant į socialinius mokslus, kolegijas. „Aišku, buvo mokyklų vadovų, kurie mano kitaip. Toliau - dėl 10 balų. Šių metų situaciją vertinčiau kaip būtinybę juos pridėti. Gal priežastis buvo ta, kad ugdymo programos keitėsi, nebuvo vadovėlių, buvo kitų kliūčių. Tarkime, politiškai mes tai kompensavome. Tikiuosi, kad kitais metais to nereikės. Nes įpulsime į aklavietę dėl praeities ir ateities“, - kalbėjo D.
„Klausantis diskusijų vasarą ir dabar, kartais susidaro toks jausmas, kad žaidžiame skaičiais, kad gražiai atrodytume prieš Europą, kitas šalis. Bet sutikite, geresnis reitingas ar skaičiai nieko nesako apie kokybę, nesako apie kuriamą vertę ir apie specialistus, kurių šiandien reikia mūsų Lietuvos ekonomikai“, - kalbėjo D. „O ką mes matome? Su balų pakėlimu kaip tik numušėme motyvaciją siekti kažko. (...) Palaikau nuomonę, kad reikia grįžti prie to, kas buvo.
„Manau, kad dabartinė egzaminų sistema yra labai stipriai prie to prisidėjusi. (...) Nėra labai gera tendencija, kad bendrojo ugdymo mokykla yra traktuojama kaip tiekėja aukštosioms mokykloms. Mokykla yra ne dėl to, kad paruoštų mokinius eiti kitur, jos misija yra kita (...) Mokykla neturėtų būti traktuojama kaip tarnaitė kitų mokymosi pakopų“, - kalbėjo E.
„Siūlyčiau, kad turi ateiti laikas, kai turime susikoncentruoti į esminius klausimus. Nes dabar visą laiką žongliruojama balais. Lietuvos švietimo taryba nesyk yra išsakiusi poziciją, kad derėtų aiškiai skirti dvi dedamąsias - mokyklos baigimą ir stojimą. „Ragintume nepalikti matematikos nuošalyje ir galiausiai atsakyti į klausimą siejant jį ne su stojimu į aukštąsias mokyklas, bet su asmens branda“, - sakė S.
Kitų brandos egzaminų prognozės ne tokios dramatiškos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kol kas sprendimų nesiūlo, tačiau švietimo bendruomenei diskusijai pateikė kelis scenarijus, kurie padėtį taisytų. Posėdyje buvo pristatyta informacija apie esamą padėtį. 2025 m. vidurinio ugdymo programą baigė 23,7 tūkst. abiturientų. Brandos atestatų negavo 3 0 65 (12,9 proc.) abiturientų, be papildomų 10 balų prie egzaminų pridėjimo būtų negavę 4 107 (17,3 proc.) abiturientų.
Viceministras posėdyje priminė, kaip skaičiuojami VBE rezultatai. „Turime VBE I dalį, atliekamą kompiuteriais, prie surinktų taškų pridedamas VBE II dalies, kai mokiniai užduotis atlieka egzaminų centruose, klasėse, rezultatas, ir tokiu būdu gauname bendrą rezultatą. Tada tas rezultatas taškais yra paverčiamas į VBE rezultatą balais“, - aiškino J. Petkevičius.
Kaip aiškino viceministras, jeigu moksleiviai surinko 35-95 taškus, jiems pridedami penki balai, ir taip gaunamas galutinis egzamino rezultatas balais. Jeigu abiturientas surinko 96-100 balų, jam užskaitoma kaip 100 balų. O, jeigu surinkta 34 ir mažiau taškų, egzaminas laikomas neišlaikytu.
Vertinant, VBE atitiktį pasiekimo lygiams, jeigu yra iš egzamino surinkt 40 balų, laikoma, kad tai yra slenkstinis lygis, jeigu 41-49 balai - patenkinamas, 50-84 balai - pagrindinis, 85-100 balų - aukštesnysis.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad, pagal dabar galiojančias ugdymo programas ir pagal tai sudarytą egzaminų programą, egzaminuojama yra tik iš vidurinio ugdymo programos, (…) todėl lengvų užduočių negali būti. (…) Jeigu būtų iš visų dvylikos metų arba 9-12 klasių turinio, dalis užduočių galėtų būti lengvesnės. Vadinasi, visos užduotys (…) turi būti tik iš 11-12 klasės kurso“, - dėstė J. Petkevičius.
Viceministras informavo, kad 2026 m. esamos įstatyminės bazės neketinama keisti.
Pagal Nacionalinės švietimo agentūros sukurtą metodologiją, 2026 m. VBE rezultatai prognozuojami remiantis 2025 m. VBE I dalies rezultatais ir 2025 m. abiturientų rezultatais. Skaičiuojant prognozę, buvo matuojama, kiek 2025 m. VBE galutinis rezultatas priklauso nuo VBE I rezultato.
„Kadangi kiekviena prognozė susijusi su galima paklaida, todėl buvo parengti duomenys, koks būtų blogiausias, tikėtinas (…) ir geriausias scenarijai“, - kalbėjo J. Petkevičius.
Viceministras akcentavo, kad visose šalyse baigiamojo egzamino išlaikymo riba yra nacionalinis susitarimas. „Kažkada Lietuvoje buvome susitarę, kad tai bus 16 taškų, (…) dabar buvo susitarta, kad bus 35 taškai“, - kalbėjo J. Petkevičius.
ŠMSM apžvalgai naudojo duomenis šalių, kurios turi panašią istorinę patirtį. Estijoje, kad egzaminas būtų išlaikytas, šiuo metu reikia surinkti 1 proc. iš 100 galimų. „Estai prieš keletą metų buvo pakėlę iki 20 proc., bet nuo praeitų metų vėl grįžo prie 1 proc. (…) Estijoje vaikai turi išlaikyti tris egzaminus „, - pasakojo J. Petkevičius.
Pasak viceministro, Latvija nuo 2014 m. iki 2021 m. taikė 5 proc. išlaikymo ribą. 2019 m. jie pakeitė ugdymo programas ir po ketverių metų ribą pakėlė 5 procentais, ir dabar ją kasmet kelia iki 20 procentų. Šios ribos jie neplanuoja keisti. Lenkija nuo 2014 m. turi 30 proc. ribą. Jie taip pat keletą kartų keitė ugdymo programas, bet išlaikymo ribos nekeitė. „Lietuva šiuo metu turi 35 proc. išlaikymo ribą“, - informavo J. Petkevičius.
Viceministras pristatė scenarijus, koks būtų rezultatas, jeigu būtų atliktas vienas ar kitas egzaminų sistemos pokytis. Tarkime, jei būtų išlaikytas reikalavimas dėl dviejų privalomų valstybinių brandos egzaminų, bet riba būtų sumažinta iki 25 taškų (nuo dabartinių 35 taškų), tuomet rezultatai pagerėtų 8 procentais. Jeigu būtų reikalavimas dėl vieno privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, ir būtų palikta 35 taškų riba, rezultatai pagerėtų 10 proc., o, jeigu užtektų išlaikyti bet kokį valstybinį brandos egzaminą, tuomet - 13 procentų.
„Mes nei vieno varianto nesiūlome (…). Pateikėme tokius galimus scenarijus ir norėtume su pagalbininkais švietimo srityje pasidalinti mintimis, ką jūs galvotumėte, koks scenarijus Lietuvai būtų geriausias“, - kalbėjo J. Petkevičius.