Pirtis - tai ne tik atsipalaidavimo vieta, bet ir efektyvus būdas gerinti sveikatą. Nuo seniausių laikų pirtis buvo laikoma svarbia priemone švarai palaikyti ir turėjo nemažą gydomąją reikšmę. Tinkamai parinkta temperatūra ir drėgmė pirtyje gali užtikrinti maksimalų naudingumą sveikatai ir malonumą.
Hipokratas, garsus senovės graikų gydytojas, gyvenęs V-IV a. prieš mūsų erą, pirtį laikė svarbiausia terapijos priemone ir rekomenduodavo ligoniams. Šis išminčius, išgyvenęs 110 metų, aiškino, kad gyvybės jėgų reikia semtis iš gamtos, gydytis natūraliais būdais. Sveikatos šaltiniu graikas laikė vandenį.
Pirtis ar garinė pirtis: kuri jums tinkamiausia?
Pirtis - tai ne ištvermės varžybos „kas ilgiau iškęs“. Ateiname čia nevaromi, tik savo naudai ir malonumui, ir esame lygūs. Kiekvienas į pirtį eina su savais tikslais, įvertinęs savo poreikius ir galimybes.
Pirties savybės ir oro drėgnumas
Pirties mėgėjai teigia, kad pirtis nėra lygi pirčiai. Svarbus veiksnys - oro drėgnumas. Pagal pirties tipą, oras gali būti sausas (saunoje santykinis oro drėgnumas 5-15 proc.), vidutiniškai arba labai drėgnas (garinėje pirtyje 80-100 proc.). Nuo oro drėgnumo iš dalies priklauso deguonies kiekis jame. Kuo aukštesnė oro temperatūra ir didesnis santykinis drėgnumas, tuo didesnę jo dalį sudaro garai ir mažesnę - deguonis.
Rusiška pirtis
Voliojimasis sniege, eketė, beržinės vantos ir rusiška pirtis - neatsiejami dalykai, trumpai apibūdinantys rusiškos pirties ypatumus. Rusiška pirtis gali būti dviejų tipų: kūrenama „juodai“ ir „baltai”. Kūrenimas „juodai“ arba, kitaip sakant, dūminė pirtis, yra senovinis metodas, išlikęs iki mūsų dienų kai kuriose Rusijos šiaurės srityse. Šioje pirtyje nėra kamino, o dūmai iš jos išsisklaido pro langą - pirtis vėdinama jau gerokai iškūrenta. Tada įkaitusios pirties sienos apipilamos vandeniu, kad susidarytų garai. Ši pirtis išsiskiria savo dūmų, garų ir medžio kvapu.
„Baltai“ kūrenama pirtis paplitusi visoje Rusijoje. Joje dūmai išeina pro kaminą, todėl oras pirtyje neteršiamas, nereikia vėdinti. Tikroje rusiškoje pirtyje viskas turi būti pagaminta iš medžio. Pirtyje gultai išdėstyti dviem lygiais: vieni - aukščiau, kiti - žemiau. Kuo aukščiau - tuo karščiau. Prišildoma rusiška pirtis krosnele su akmenimis. Oro temperatūra pirtyje būna apie 55-80°C, oro drėgnumas - 60-70 proc. Tokia pirtis gerina ištvermingumą, judesių koordinaciją, taip pat puiki raminamoji priemonė.
Pagerina nuotaiką, normalizuoja dvasinę pusiausvyrą, suaktyvina kraujo apytaką, skatina organizmo atsparumą. Be to, aukštoje temperatūroje žūva įvairūs mikrobai. Buvimo laikas rusiškoje pirtyje labai priklauso nuo oro temperatūros, drėgmės, taip pat nuo savijautos.
Suomiška pirtis (sauna)
Sakoma, kad suomiai saunas naudoja nuo tų laikų, kai apsigyveno Suomijoje. Pradžioje jų būstas būdavo durpėmis dengta žeminė. Tokioje buveinėje suomiai buvo priversti gyventi dėl aplinkybių: šalto klimato ir nemokėjimo suręsti būsto iš rąstų. Žeminėje būdavo sukraunama akmenų krūva su anga ugniai užkurti ir akmenims šildyti.
Įkaitinti akmenys buvo vienintelė išeitis norint, kad šiluma išsilaikytų per naktį nekūrenant ugnies. Kadangi nebuvo kamino, krosnis būdavo įrengiama tarpduryje, kad būtų galima pridėti į ją malkų neužeinant į dūmų pilną patalpą. Kai akmenys įkaisdavo, patalpa būdavo išvėdinama. Suomiškoje pirtyje karštas oras ne tik atpalaiduoja, bet ir pakelia nuotaiką. Saunoje nuprausiame kūną, atgauname dvasios ramybę ir vidinę harmoniją.
Turkiška pirtis (hamamas)
Nuo seno turkiška pirtis buvo daugiau negu tik vieta kūnui nuprausti: vieta, intymiai susijusi su kasdieniniu gyvenimu, kur bet kokios visuomeninės padėties žmogus, nesvarbu, senas ar jaunas, turtingas ar vargšas, miestietis ar kaimietis, galėjo laisvai apsilankyti. Tai pirtis, kurioje vyrauja ypač didelė drėgmė (iki 100 proc.). Maloni šiluma (apie 48-49 °C) atpalaiduoja raumenis, kvėpavimo takus, gerina kraujotaką, atgaivina ir valo odą. Tai gydomoji pirtis tiems, kuriuos vargina įvairūs kvėpavimo sistemos sutrikimai.
Pirties poveikis
Aukštoje temperatūroje labai suintensyvėja širdies darbas. Širdis ir kraujagyslės gauna papildomą krūvį. Saunoje, kur temperatūra labai aukšta, padažnėja širdies susitraukimai, padidėja jų jėga. Pirtis - gera priemonė blogai nuotaikai ir protiniam nuovargiui pašalinti. Testais ištirta, kad po pirties pagerėja mąstymas.
Anksčiau kiek primirštos pirtys šiandien vėl labai vertinamos. Ir šių dienų žmonėms jos gal net reikalingesnės nei mūsų protėviams: pripratę prie butų ir darbo patalpų mikroklimato, žmonės tapo beveik bejėgiai prieš staigius aplinkos pokyčius. „Užsisėdėjusiam“ žmogui yra didžiulė palaima pereiti per karščiu ir garais alsuojančią patalpą, išsijudinti, atsigaivinti pirties teikiamais malonumais.
Rekomenduojama temperatūra pirtyje
Tinkamai parinkta temperatūra pirtyje gali užtikrinti maksimalų naudingumą sveikatai ir malonumą. Tačiau kokia temperatūra yra tinkamiausia? Šiame straipsnyje aptarsime rekomenduojamas temperatūras įvairių tipų pirtyse ir kokią naudą jos suteikia.
Skirtingų pirties tipų temperatūros
Pirtys gali būti skirstomos į kelis pagrindinius tipus: suomišką sauną, garinę (turkišką) pirtį ir infraraudonųjų spindulių pirtį. Kiekvienai iš jų būdinga specifinė temperatūra, kuri daro įtaką tiek sveikatos būklei, tiek komforto lygiui.
- Suomijos sauna:
Suomiška sauna, dar žinoma kaip sausoji pirtis, yra viena iš populiariausių. Rekomenduojama temperatūra tokioje pirtyje svyruoja nuo 70°C iki 100°C. Tokios sąlygos skatina gausų prakaitavimą, kuris padeda pašalinti toksinus iš organizmo, gerina kraujotaką ir stiprina imuninę sistemą. - Garinė pirtis:
Garinė pirtis, arba turkiška pirtis, pasižymi žemesne temperatūra, paprastai nuo 40°C iki 60°C, tačiau čia yra didelė drėgmė (apie 100%). Tokios sąlygos puikiai tinka žmonėms, kurie neperneša didelės šilumos, tačiau nori mėgautis pirties teikiama nauda. Garas valo odą, atveria poras ir gerina kvėpavimo takų funkcijas. - Infraraudonųjų spindulių pirtis:
Infraraudonųjų spindulių pirtyse temperatūra būna žemesnė, nuo 40°C iki 60°C, tačiau šiluma prasiskverbia giliau į audinius. Toks pirties tipas puikiai tinka raumenų atpalaidavimui, skausmo malšinimui ir detoksikacijai.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie skirtingų tipų pirčių temperatūrą ir drėgmę:
| Pirties tipas | Temperatūra | Drėgmė |
|---|---|---|
| Suomiška sauna | 70°C - 100°C | 5% - 15% |
| Garinė pirtis | 40°C - 60°C | 80% - 100% |
| Infraraudonųjų spindulių pirtis | 40°C - 60°C | Žema |
Atsargumo priemonės
Nors pirtis turi daug naudos sveikatai, yra situacijų, kai reikia laikytis atsargumo priemonių. Žmonėms, sergantiems širdies ligomis, nėščiosioms ar turintiems aukštą kraujospūdį, rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš lankantis pirtyje. Taip pat reikėtų atsižvelgti į savo savijautą: jei jaučiate galvos svaigimą, pykinimą ar kitus nemalonius simptomus, reikia nedelsiant išeiti iš pirties.
Optimalus laikas praleidžiamas pirtyje
Pirties procedūros neturėtų trukti per ilgai. Suomijos saunoje rekomenduojama praleisti 10-15 minučių per vieną sesiją, tuo tarpu garinėje pirtyje ar infraraudonųjų spindulių pirtyje galima išbūti šiek tiek ilgiau - iki 20 minučių. Svarbu klausytis savo kūno signalų ir neperkrauti organizmo.
Drėgmės palaikymas baseino patalpoje
Praeito amžiaus viduryje drėgmės baseino patalpoje problemai spręsti būdavo įrengiama ventiliacija. Tokiu būdu pašildytas šviežias sausas oras paduodamas į baseino patalpą, o drėgnas oras išmetamas į lauką. Oras baseino patalpoje paprastai yra drėgnesnis, lyginant su išoriniu. Paduodamo į patalpas oro temperatūra reguliuojama automatiškai, o santykinis drėgnumas palaikomas nereguliuojamame, bet leidžiamame lygyje.
Tai reiškia, kad baseino patalpoje oro slėgis turi būti maždaug 5 % žemesnis negu lauke. Specialistų teigimu, minėto metodo efektyvumui užtikrinti būtina į patalpas paduoti kokybišką šviežią orą, kurio tūris būtų apie 7 kartus didesnis nei pačių patalpų. Ventiliacijos įrengimas taip pat turi trūkumų. Visų pirma, tai palyginti didelis elektros energijos suvartojimas šildant iš lauko paduodamą orą žiemos metu.
Ventiliacijos sistemos su sudėtinga automatika, šilumos rekuperacija tinkamos dideliems visuomeniniams baseinams su dideliais lankytojų srautais. Šiuo metu optimalaus drėgnumo palaikymui privačiuose baseinuose naudojami drėgmės surinktuvai. Drėgnam orui patekus į tokį įrenginį, drėgmės perteklius kondensuojasi ir po to yra pašalinamas. Išleidžiamas oras pašildomas iki tam tikros nustatytos temperatūros ir vėl paduodamas į patalpas. Lyginant su anksčiau minėta ventiliavimo sistema, drėgmės surinktuvas yra kur kas ekonomiškesnis sprendimas eksploatacijos išlaidų požiūriu.
Kaip minėta, 20 m² baseino patalpos drėgnumui sumažinti reikia sušildyti apie 700 m³ oro per valandą, tam per valandą sunaudojama apie 12 kW elektros energijos. Tokio paties dydžio baseinui specialistai rekomenduoja montuoti drėgmės surinktuvą, kurio pajėgumas būtų 1,8 l per valandą. Drėgmės surinktuvo įrengimas leidžia sumažinti ventiliacijos sistemos pajėgumą iki ribos, būtinos komfortiškai žmonių savijautai, mūsų nagrinėjamu atveju - iki 300 m³/val.
Ventiliacijos sistema palaiko šviežio oro padavimą ir pašalina nemalonius kvapus, o drėgmės surinktuvas efektyviai sumažina drėgmę. Patys paprasčiausi baseinams skirti drėgmės surinktuvai turi tik oro sausinimo funkciją ir rekomenduojami tik mažiems baseinams su veikiančia ventiliacija. Vidutinio dydžio baseinams specialistai rekomenduoja sudėtingesnius drėgmės surinktuvus, kurie vienu metu ir sausina orą, ir jį paduoda.