Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese. Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
Paveldėję turtą, visų pirma, per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą. Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Priimant paveldėjimą, sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas, jeigu tokių yra). Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą.
Kaip GREITAI atgauti palikimą!
Notaro vaidmuo ir funkcijos tvarkant paveldėjimo dokumentus
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse. Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais:
- Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale;
- Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.
Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškimai, kuriuos prašoma perduoti, pateikiami notarui ne mažiau kaip dviem egzemplioriais, iš kurių vienas išsiunčiamas paštu, gaunant atgal pranešimą, kad jis perduotas, arba įteikiamas pačiam adresatui asmeniškai, jam pasirašant, o kitas egzempliorius lieka notaro biure. Padavusiam pareiškimą asmeniui prašant, notaras išduoda jam liudijimą, kad jo pareiškimas perduotas adresatui.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą. Įmokėjus pinigus į nurodytą banko sąskaitą, notarui pateikiamas atitinkamas banko dokumentas, įrodantis pinigų įmokėjimo faktą. Notaras per protingą terminą praneša kreditoriui apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.
Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą. Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.
Paveldėjimo teisės liudijimas - oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Pagal LR įstatymus, šiuos dokumentus išduoda tik atsiradimo vietos notaras, kurio būstinė gali būti ir kitame mieste. Deja, be šio dokumento negali būti tvarkomi jokie tolimesni paveldėjimo reikalai. Tokią Paveldėjimo teisės liudijimo dokumentų išdavimo tvarką reglamentuoja LR notaro įstatymo 26 str. 1 d. 2 p. (Žin., 1992, Nr. 28-810).
Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus savo asmens dokumentą ir nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus, t.y. registrų centro pažymą ar išrašą, įrodantį, jog turtas priklausė velioniui. Jie įprasta tvarka išduodami praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tam tikrais atvejais, paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, liudijimas gali būti išduodamas ir anksčiau. Tuomet reikia gauti notaro patvirtinimą, jog be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra. Tiesa, dokumentų tvarkymo procedūrą taip pat galima atidėti, pavyzdžiui, 20-iai metų.
Paveldint turtą lygiomis dalimis pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais yra laikomi palikėjo vaikai ir įvaikiai, antros - palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilių giminaičiai - palikėjo seneliai, provaikaičiai, broliai ir seserys, brolių ir seserų vaikai ir kt.
Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik tuomet, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. Taip pat, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Jei testamentas nenurodo kitaip, turtas yra išsidalijamas lygiomis dalimis po vienodą turto dalį. Kai giminaičiai susitaria patys, jie gali išsidalinti turtą pagal savo poreikius, tarkime, vienas paveldi sklypą, antras namą, o trečiam atitenka butas. Tačiau įprasta tvarka pagal įstatymą jie paveldi turto vieneto dalį, tai būtų 1/3 sklypo, namo ar buto.
Spręsti turto dalybų klausimus, nesant testamento, galima tiek dovanojimo, tiek ir pardavimo būdu, tačiau čia būtinas artimųjų, o kartais ir kaimynų susitarimas. Giminaičiai paprastai nenori įsileisti kito svetimo asmens, todėl tais atvejais, kai, vienas iš įpėdinių nori parduoti savo turto, tarkime, gyvenamosios paskirties sklypo dalį, ją per įgaliotą notarą pirmiausia turi siūlyti kitam bendrasavininkiui (broliui, seseriai). Tik tada, kai bendrasavininkis atsisako pirkti kito bendrasavininkio dalį, ją galima perduoti tretiems asmenims.
Žemės ūkio paskirties sklypo ar miško paveldėjimo atveju procedūra gali būti ir sudėtingesnė, kadangi bendrasavininkams atsisakius pirkti bendro turto dalį, ją toliau būtina siūlyti kaimynams. Jei kaimynai neišreiškia noro pirkti, prieš parduodant paveldėtą NT dalį tretiems asmenims, būtina kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybą ir gauti šį faktą patvirtinantį raštą. Ši procedūra gali trukti iki mėnesio.
Turto dalybos visuomet vyksta greičiau, jei jie yra vykdomi pagal paties velionio surašytą valią. Tuomet sumažėja rizika nesutarimų, kuriuos reikėtų spręsti tik teisminiu keliu. Praktika rodo, jog didžiausi teisminiai ginčai kyla tuomet, kai netikėtai atsiranda koks nors giminaitis, pavyzdžiui, veliono vaikas iš ankstesnės santuokos, reiškiantis pretenzijas į paveldėto turto dalį.
Paveldėjimo dokumentų tvarkymo įkainiai ir terminai
Pagal notarinį įgaliojimą įpėdinis gali įpareigoti paveldėjimo dokumentų tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę. Jei nėra papildomų trukdžių, paveldėjimo dokumentų tvarkymas gali užtrukti iki mėnesio. Žinoma, tai priklauso ir nuo notaro, į kurį reikia kreiptis, užimtumo. Norint susitvarkyti dokumentus skubos tvarka, notarinės paslaugos gali kainuoti brangiau. Bendra dokumentų tvarkymo kaina priklauso nuo turto vertės.
Už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus, už Europos paveldėjimo pažymėjimo parengimą ir jo patvirtintos kopijos išdavimą notaro įkainiai siekia 0,1 proc. nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 eurų ir ne daugiau kaip 289,62 eurų. Tačiau įsivertinti reikėtų ne tik formalius dokumentų tvarkymo kaštus, bet ir tuos, kuriuos tenka patirti, vykstant pas paskirtą notarą, jei jo būstinės vieta yra toli nuo gyvenamosios vietos, ir, žinoma, laiką, kurio reikia, aiškinantis visas jų ruošimo procedūras nuo pradžių.
Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc. VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės). -Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst.
Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai yra griežtai sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1R-96. Minėtame įsakyme yra nurodyti visi notarinių paslaugų įkainiai ir jų ribos. Taigi, visi notarai vadovaujasi minėtais dydžiais ir negali nuo jų nukrypti.
Galime pateikti kai kurių notarinių veiksmų kainų pavyzdžius:
- 0,37 procento nuo sandorio šalių nurodytos nekilnojamojo daikto kainos (sumos), bet ne mažiau kaip 33 Eur ne daugiau kaip 5000 Eur + 21 proc.
- 12-27 Eur + 21 proc.
- Iki 220 000 eurų įkeičiamo objekto vertės - nuo 0,17 iki 0,25 procento nuo objekto vertės, bet ne mažiau kaip 13 eurų ir ne daugiau kaip 120 eurų + 21 proc. PVM, o nuo 220 001 euro įkeičiamo objekto vertės - nuo 0,17 iki 0,25 procento nuo objekto vertės, bet ne daugiau kaip 240 eurų + 21 proc.
- Nuo 0,33 iki 0,41 procento nuo perleidžiamų vertybinių popierių perleidimo sumos, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 5 000 eurų + 21 proc.
- 7-20 Eur + 21 proc.
- 0,1 procento nuo vekselio sumos, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 5 000 eurų + 21 proc.
- 3-10 Eur + 21 proc.
- 5-33 Eur + 21 proc.
- 0,08 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 338 eurai + 21 proc.
Jei sudaroma dvišalis sandoris, kas mokės notarines išlaidas paprastai iš anksto aptaria šalys tarpusavyje. Vienas dažnesnių atveju, kai šalys po lygiai apmoka patirtas išlaidas.
Be abejo, rengiantis vykti pas notarą verta pirma pasitikrinti minėtame įsakyme, kokios apytiksliai išlaidos gali tekti, tačiau bet kuriuo atveju visada geriau paklausti paties notaro, nes notarinį atlygi sudaro ne tik lentelėje nurodytos išlaidos, bet ir patikros valstybės registruose, registrų darbai ir pan. Su minėtu įsakymu verta susipažinti ir todėl, jog jame yra nurodyta notarinių mokesčių skaičiavimo taisyklės kai parduodamas, įkeičiamas ne vienas daiktas, o keli.
Pasisakant dėl notarinių veiksmų atlikimo įkainių paveldėjimo atvejais, pažymėtina, kad preliminarūs įkiainiai yra nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57.
Be kita ko, paveldėjimo dokumentų tvarkymas įkainiai visais atvejais bus individualizuoti, atsižvelgiant į paveldimo turto pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.
Informacija, susijusi su testamento kaštais, yra nurodoma taip pat Įkainių sąrašo VIII skyriuje. Vadovaujantis minėtu sąrašu, už sudaryto testamento patvirtinimą mokamas nuo 5 iki 33 eurų + 21 proc PVM, už pareiškimo panaikinti testamentą patvirtinimą - 7 eurų + 21 proc PVM, už asmeninio testamento ar oficialiajam prilyginamo testamento saugojimą ar jo atsiėmimą - 10 eurų, už testamento paskelbimą - 10 eurų + 21 proc PVM, už pareiškimo apie testamentinės išskirtinės priėmimą patvirtinimą - nuo 3 iki 17 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainiai. Kaip matyti iš to, kas pateikta aukščiau, už sudaryto testamento ir testamentinės išskirtinės priėmimą patvirtinimą yra nustatyti įkainiai už notaro paslaugas intervalais.
Už notaro konsultacijos suteikimą nustatomas nuo 2 iki 48 eurų dydžio įkainis (Įkainių sąrašo 32.2 papunktis). Notaro konsultacija teikiama aiškiai išreikštu notaro ir kliento susitarimu, esant objektyviam poreikiui ir aplinkybėms (kai neketinama sudaryti sandorio arba sandoris yra sudėtingas, reikalaujantis papildomo notaro darbo, laiko, užsienio valstybės teisės aktų analizės ir panašiai).
Nekilnojamojo turto pirkimą užbaigia notarinės sutarties pasirašymas. Parduodant nekilnojamąjį turtą, vienas iš svarbiausių aspektų, į kurį reikia atsižvelgti, yra notarų įkainiai. Šie mokesčiai gali turėti reikšmingą įtaką galutinei sandorio sumai ir pirkimo-pardavimo proceso sklandumui. Pasirašant būsto pirkimo-pardavimo sutartį papildomi mokesčiai yra taikomi už kitus notarinius veiksmus, būtinus, norint patvirtinti pirkimo - pardavimo sutarį. Notarai atlieka esminį vaidmenį nekilnojamojo turto sandoriuose.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ruošdamas ir atlikdamas notarinius veiksmus, notaras privalo tikrinti duomenis valstybei priklausančiuose registruose: Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, Hipotekos, Turto arešto aktų, Įgaliojimų, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, Juridinių asmenų, Vedybų sutarčių ir kituose. Duomenys iš šių registrų gaunami už užmokestį, kurį notaras paima iš kliento ir perduoda valstybės įmonei Registrų centrui ir kitiems duomenų saugotojams.
Prieš atlikdamas notarinį veiksmą notaras gali tik apytiksliai įvardyti patikrų registruose kainą, nes sąskaitą už minėtąsias patikras jis gauna tik atlikęs notarinį veiksmą. Piniginę dar teks patuštinti ir Registrų centre, įregistruojant nuosavybės teisę į įgytą turtą. Visų notaro gaunamų pajamų apskaita vedama notariniame registre. Asmuo, pageidaujantis gauti sąskaitą faktūrą, notarui gali papildomai nurodyti, kad pageidauja gauti mokėjimą už suteiktas notarines paslaugas patvirtinantį dokumentą, ir notaras šį dokumentą privalo pateikti.
Mokesčiai paveldint turtą
VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).
Pajamų mokesčiu neapmokestinamos tokios pajamos: gautos paveldėjimo būdu, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą; gautos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), nuo 2006-10-19 ir iš senelių, o nuo 2009-01-01 ir iš brolių bei seserų; gautos dovanojimo būdu iš kitų gyventojų, jeigu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma neviršija 8 000 litų.
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.
Mokesčio objektas: Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai); Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.
Mokesčio tarifai: Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus: kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai; kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
Mokesčio lengvatos: Mokesčiu neapmokestinama: vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas; paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia; Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.
Išvados
Paveldėjimo dokumentų tvarkymas pas notarą yra svarbus procesas, kurio metu reikia atsižvelgti į įvairius mokesčius ir įkainius. Tikslus biudžeto planavimas ir supratimas apie notarinių paslaugų kainas padeda užtikrinti sklandų ir teisėtą paveldėjimo procesą.