Šiame straipsnyje aptarsime, kiek laiko darbuotojas gali būti nedarbingumo biuletenyje, išsaugant savo darbo vietą Lietuvoje. Svarbu žinoti, kad šią sritį reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir Valstybės tarnybos įstatymą.
Darbo inspekcija užtikrina darbuotojų teisių apsaugą.
Valstybės tarnautojų nedarbingumo terminai
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų.
Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.
Kadangi nurodyta teisės norma yra dispozityvi, viršijus įstatyme nustatytą nedarbingumo laiką, darbuotojas nėra atleidžiamas automatiškai, t. y. darbdaviui priklauso diskrecijos teisė pasirinkti tokį darbuotoją atleisti ar ne.
Atostogos ir nedarbingumas
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 127 straipsnio 4 dalyje išskirti laikotarpiai, kurių metu darbuotojas kaupia kasmetines atostogas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal DK 127 straipsnio 4 dalies 3 punktą, darbo dienų, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų, laikotarpiai kaupia kasmetines atostogas.
Atleidimo iš darbo procedūros
Atleidžiant valstybės tarnautoją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jam taip pat taikomos VTĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatos. Administracinėje byloje Nr. A2-706/2007 aiškindama VTĮ 44 straipsnio 4 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nuostatas, teisėjų kolegija pažymėjo, jog bendra minėtoje normoje įtvirtinta taisyklė - kad apie ketinimą atsistatydinti valstybės tarnautojas privalo pranešti jį į pareigas priėmusiam asmeniui prieš 14 kalendorinių dienų.
Ši taisyklė nustatyta, pirmiausia siekiant garantuoti valstybės institucijos interesų apsaugą: tam, kad nesutriktų institucijos veikla ir jos vykdomos funkcijos, ypač susijusios su kitų piliečių teisių realizavimu, nustatytas 14 kalendorinių dienų laikas, per kurį galima pasirengti būsimam atleidimui, surasti naują darbuotoją ar atitinkamai laikinai perorganizuoti darbą. Tuo pačiu valstybės tarnautojas garantuotas, kad jis nebus atleistas anksčiau įstatyme nurodyto laiko, o taip pat galės realizuoti įstatymų leidėjo suteiktą galimybę pakeisti savo nuomonę ir per 3 darbo dienas nuo atsistatydinimo prašymo pateikimo atšaukti šį prašymą.
Darbo kodekso nuostatos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas (nesilaikymas) būtų pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų su darbuotojų atstovais nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju (LAT 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).
Be to, įstatyme nustatyti darbdavio pareigos numatomo grupės darbuotojų atleidimo atveju konsultuotis su darbuotojų atstovais pažeidimo padariniai - draudimas nutraukti darbo sutartį (DK 1301 str. 4 d.). Pareiga konsultuotis nustatyta kaip priemonė, užtikrinanti darbuotojų teises ir skatinanti darbuotojus bei darbdavius bendradarbiauti.
Pavyzdžiai iš teismų praktikos
Aptariamoje byloje, pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas, vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pareiškėjo atleidimo metu buvo įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2015-10-14 nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A -599-579/2015 ir pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 70 MGL dydžio bauda. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėjo pagrindą atleisti pareiškėją iš tarnybos, remdamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu (LVAT 2017-03-21 nutartis adm. byloje Nr.
Kitoje byloje (LVAT 2017-10-04 nutartis adm. byloje Nr. A-4442-261/2017) pasisakyta, kad sujungus kelis skyrius, vedėjo pareigybei papildomai buvo priskirtos funkcijos, kurių pareiškėjas nevykdė būdamas vedėju. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo užimta pareigybė buvo realiai panaikinta. Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki Administracijos struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjo užimta pareigybė (žr., pvz., LVAT 2012-04-16 nutartį adm. byloje Nr. A492-1954/2012, 2014-03-05 nutartį adm.
Išvados
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas atvejis yra individualus, ir sprendimai dėl atleidimo iš darbo priklauso nuo konkrečių aplinkybių bei galiojančių teisės aktų. Darbuotojai turėtų kreiptis į teisininkus ar darbo inspekciją, kad gautų išsamią konsultaciją dėl savo teisių ir pareigų.
| Darbuotojo statusas | Maksimalus nedarbingumo laikotarpis (iš eilės) | Maksimalus nedarbingumo laikotarpis (per 12 mėn.) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Valstybės tarnautojas | 120 kalendorinių dienų | 140 dienų | Neįskaitomas laikas, kai gauta pašalpa už sergančių šeimos narių slaugymą. |
| Darbuotojas (pagal DK) | Nėra nustatyto | Nėra nustatyto | Sprendimas dėl atleidimo priklauso nuo darbdavio diskrecijos. |