Braškių sezonas paprastai trunka vasarą - nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Svarbu žinoti, kada ir kaip skinti braškes, kad jos būtų skanios ir išvengtumėte nuostolių.

Braškių auginimo ypatumai
Norint užauginti gausų ir kokybišką braškių derlių, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų:
- Dirvos paruošimas: Tinkamas dirvos tipas braškėms yra priesmėlis, priemolis, lengvai rūgštus, neutralus, humusingas ir purus, laidus vandeniui.
- Sėjomaina: Pagal sėjomainos dėsnius, braškėms galima sugrįžti į tą pačią dirvą tik po 3-4 metų. Priešsėliai labai svarbūs sėjomainoje.
- Daigų pasirinkimas: Braškes sodina daigais, todėl svarbu rinktis kokybiškus ir sveikus daigus:
- Gerai išsivysčiusi šaknų sistema (nuo 7 cm ilgio mažiausiai).
- Daigų skersmuo - ne mažiau negu 5 mm.
- 2-3 lapai. Jeigu lapų daugiau, nupjaukite juos.
- "Frigo" daigai: "Užšaldyti" braškių daigai ruošiami rudenį, surūšiuojami ir laikomi žemoje temperatūroje. Dažniausiai Lietuvoje prekiaujama olandų daigais. Tai geriausias būdas nusipirkti geros veislės ir ligomis neapkrėstą daigą.
- Šaknų paruošimas: Ruošiant atrinktus braškių daigus sodinimui, labai naudinga jų šaknis pamirkyti tirštame molio skiedinyje (apsaugos jas nuo perdžiūvimo).
- Dirvos tręšimas: Prieš patį sodinimą dirvą tręšia, pirmenybę suteikiant fosforo ir kalio medžiagoms (dvigubas superfosfatas - 40 g/m², kalio sulfatas - 20 g/m²), vengiant chloro trąšų ir azoto pertekliaus. Perpuvusio karvių mėšlo kiekis tręšimui - 6-8 kg/m² (arba 8-12 kg/m² skurdesnei dirvai).
Braškių sodinimas
Dirvą, skirtą braškių sodinimui, reikia dar iš rudens perkasti. Jeigu plotas didesnis, darbą palengvins kultivavimo technika. Žemę ne tik perkasa, bet ir išlygina. Paskui, atėjus sodinimo laikui, plėvelėje išpjauną kiaurymes, pro kurias sodins braškių daigus. Atstumai tarp kiaurymių turi atitikti suplanuotos braškių sodinimo schemos atstumus. Dažniausiai tai 30-35 cm. Pagal tą pačią atstumų schemą iškasa 6-8 cm gylio duobeles kiekvienam braškių daigui.
- Sodinimo technika:
- Prieš patį sodinimą į duobeles įpila vandens.
- Sodinant braškes pagal tradicinę nusistovėjusią technologiją laikomasi įprastų minėtų atstumų - apie 30 cm tarp daigų eilėje.
- Bet kuriuo atveju, sodinti braškes pernelyg tankiai nerekomenduojama - tankumas sukelia braškių ligas.
- Į kiekvieną duobelę sodinti reikia tik po vieną braškių daigą, o ne 2 ar 3.
- Braškių sodinimo metu daigai dedami į duobutes stačiai - ne gulsčiai, ne įstrižai.
- Užberiant žeme sodinamų braškių daigų šaknų kaklelis turi atsidurti sulig žemės paviršiumi. Jeigu kaklelis kiš aukščiau paviršiaus, jį pražudys šalnos.
- Mulčiavimas: Pasodintas braškes patariama iškart mulčiuoti pjuvenomis, kurios saugos nuo piktžolių ir ilgiau laikys drėgmę.

Priežiūra
Šalia braškių greitai veisiasi piktžolės - varpučiai, kiaulpienės, ramunės ir kt., atimančios drėgmę ir maistines medžiagas. Braškės labai jautriai reaguoja į sausras.
- Laistymas: 4 savaitę laistymo norma: 20-30 l/m². Po laistymo mulčiuojama sausomis žolėmis, šiaudais, pjuvenomis. Laistyti reikia žemę aplink braškių, o ne pačius augalus, geriausias paros laikas - vakare, vengiant laistyti vidurdienio karštyje, kad nesušlapinti lapų ir uogų svilinančios saulės spinduliuose. Dėl to labai naudinga naudoti lašelinį laistymą.
- Tręšimas: Jeigu dirva iki sodinimo buvo kaip reikiant patręšta, tuomet pirmais metais augančių braškių galima ir netręšti.
- Karvių mėšlas: Iš pradžių, lygiomis dalimis sumaišant mėšlą su vandeniu ir paliekant 7 dienas nusistovėti, ruošia koncentruotą mėšlo tirpalą.
- Paukščių mėšlas: Tirpalas ruošiamas taip pat, kaip karvių.
- Trečia braškių “nėštumo” savaitė, žydėjimas:
- Kalio salietra (25 g : 10 l vandens).
- Kalcio salietra (25 g : 10 l vandens) - braškių šaknims.
- Amoniako salietra (20 g : 10 l vandens).
Ligos ir kenkėjai
Braškes gali pažeisti įvairios ligos ir kenkėjai:
- Suvytę ir išblyškę žiedai: Uogų puvinys, pilkai baltos apnašos grybienos pavidalu ant uogų. Pernelyg drėgni lietingi orai žydėjimo ir derėjimo metu. Prasta oro cirkuliacija tarp braškių krūmų. Sugadintos uogos.
- Baltos apnašos ir dėmės ant lapų ir uogų: Sausi karšti orai žydėjimo metu. Ligai neatsparios veislės. Pažeisti lapai ir uogos.
- Balsvos ir rausvos kaitaliojančios dėmės ant lapų: Šilti drėgni orai žydėjimo metu. Pažeisti lapai, žiedai, ūsai.
- Gelsvos arba violetinės dėmės ant uogų: Užsitęsę lietingi orai. Karštis. Užkrėsta dirva. Sėjomainos nesilaikymas. Mažas derlius.
- Mažas derlius: Šiltos ir sausos oro sąlygos žydėjimo metu ir iki jo. Piktžolės kaimynystėje. Mažas derlius.
Braškių ūkis "SUVALKIJOS SKONIAI"
Braškių skynimas
Braškės uoga skaitosi prisirpusi, kai ji visiškai raudona ir joje neliko žalių galiukų, kai ji dar nėra pernelyg minkšta ir gerai išlaiko savo formą.
- Skynimo dažnumas: Prasidėjus braškių sezonui, jas reikia skinti reguliariai (intervalas - viena diena). O jeigu braškių lysvių labai daug ir orai karšti - skinti reikia kasdien. Juk šios uogos derėjimas tęsiasi neilgai.
- Persirpusios uogos: Persirpusios ir laiku nenuskintos braškės suserga pilkuoju puviniu.
- Skynimo technika: Braškes būtina skinti karti su vaiskočiu. Braškės vaiskotį nuskinti nuo krūmelio galite ir pirštais. Nukirpti braškės vaiskotį galima ir visai šalia pačios uogos, bet naudingiau būtų palikti ilgesnį vaiskotį - 1-1,5 cm.
- Indai: Dėti nuskintas braškes ilgam laikymui galima tik į pintus krepšius, į medines dėžes arba į kartonines (dėl vėdinimo, nes mediena ir kartonas kvėpuoja). Metaliniai kibirai ir bidonai netinka ilgam laikui, nes juose nėra vėdinimo angų. O dar braškės juose teka ir greitai susiglamžo.
- Orai: Negalima skinti braškes lietingu oru. Bet, jeigu kitos išeities nėra ir braškes nuskynėte lietingu oru, sudėkite jas sausoje vėsioje vietoje plonu sluoksniu, kad išdžiūtų. Ir tik po to sausas braškes dėkite į dėžes.
- Laikas: Geriausias braškių skynimo laikas - rytas, kai išdžiūvo rasa.
Braškių veislės
Braškių veislių gausa skiriasi ankstyvumu ir vėlyvumu, atsparumu puvimui, ligoms ir šalčiui, derlingumu, uogų dydžiu ir skoniu. Būna remontantinių braškių, derančių kelis kartus per vasaros sezoną.
| Veislė | Ypatybės |
|---|---|
| Lietuviška veislė | Populiari. Vidutinio ankstyvumo, saldžiarūgštė. |
| Kita veislė | Vidutinio vėlyvumo, labai derlinga, uogos stambios ir skanios. |
| Dar viena veislė | Vėlyvoji, labai derlinga. |
Parengė P.
tags: #kiek #gali #buti #nenuskinta #aviete