Klausimas gali atrodyti paprastas, tačiau jis dažnai tampa gerų kaimyninių santykių išbandymu, peraugančiu į rimtus konfliktus. Medis, išaugęs netoli sklypų ribos, gali skleisti pavėsį, nusėti kiemą lapais ar vaisiais, o jo šakos gali prasiskverbti į svetimą teritoriją. Taigi, ar kaimynas turi teisę nupjauti šakas nuo jūsų medžio, ir ar tą patį galite padaryti su jo šakomis?
Neretai pirmasis klausimas, iškylantis nuosavo namo gyventojams užsiimant stambia sodininkyste - kokiu atstumu nuo kaimynų tvoros galima sodinti krūmus ir vaismedžius? Daugiausiai kaimynų ginčų kyla dėl želdinių.
Nuosavybės teisių principas yra esminis: medis, augantis jūsų nuosavybėje, priklauso jums, todėl jūs esate atsakingas už jo būklę ir priežiūrą. Tai reiškia, kad be jūsų aiškaus leidimo ar teisiškai pagrįstos priežasties kaimynas neturi teisės savavališkai pjauti šakų nuo jūsų medžio, net jei jos kabo virš jo teritorijos. Neteisėtas šakų genėjimas gali ne tik pakenkti medžiui, o tai savo ruožtu pareikalaus žalos atlyginimo, bet ir sukelti jo žūtį.
Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu, tačiau ši teisė nėra neribota ir turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.
Aplinkos ministerija primena, kad sodinti želdinių, kur tik nori, negalima, o leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, yra nurodyti Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.
Situacijos, kai kaimyno medžio šakos uždengia jūsų sodą, išbarsto lapus ir vaisius ant vejos ar net trukdo eismui, yra dažnos. Tokiu atveju jūsų veiksmai taip pat turėtų būti apgalvoti ir atitikti įstatymus. Be kaimyno leidimo jūs taip pat negalite nukirsti jo medžio šakų.
Sodinimo atstumai nustatyti teisės aktuose. Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos arboretumo viršininkė Valerija Baronienė priminė, kad, planuojant sodinti sodyboje ar daugiabučio kieme masyvius augalus, privalu laikytis teisės aktų, kuriuose nurodyta, kokių atstumų reikia laikytis.
Antai medžiai nuo daugiabučių namų ar viešųjų pastatų sienų su langais turi būti sodinami ne arčiau kaip už dešimt metrų, krūmai - ne arčiau kaip už pustrečio metro. Privačiame sklype, prie savo namo, juos sodinti galima ir arčiau.
Jei sienos be langų, medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip už penkių metrų, krūmai - už pustrečio metro. Be to, turi būti išlaikyti atitinkami atstumai nuo elektros stulpų, kitų objektų.
Nuo kaimyninio sklypo krūmai gali būti sodinami ne arčiau kaip vieno metro atstumu, dideli krūmai ir medžiai nuo sklypo ribos turi būti nutolę mažiausiai tris metrus.
Atsižvelgus į nustatytus minimalius atstumus, reikia įvertinti sodinamo suaugusio medžio aukštį ir lajos plotį. Tradiciniai miško medžiai sodybose dažniausiai pasiekia dvidešimties metrų aukštį, o laja išsikeroja keliolika metrų. Apibrėžus aplink duobę šešių-dešimties metrų spindulį, galima įsivaizduoti, kiek užaugęs medis užims erdvės.
Atitinkamu atstumu turėtų būti sodinami gretimi medžiai. Jei norima, kad jų lapijos susieitų, galima sodinti ir kas penkis-dešimt metrų, tačiau siekiant, kad gerai matytųsi kiekvieno medžio vainikas, atstumas turėtų būti didesnis.
Konkretūs reikalavimai pagal Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisykles:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
- Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse - iki 2 m aukščio. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m aukščio.
Sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.
Svarbu! Medžius ir krūmus, kurie yra iki dviejų metrų aukščio, jie formuojami arba dar augs, turi būti sodinami 1 m atstumu iš visų pusių. Aukštesni augalai, augantys ar formuojami 2-3 m aukščio, - 2 m atstumu. O dar aukštesni iš šiaurinės pusės turėtų būti sodinami 5 m atstumu, o iš kitų pusių - 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
Ką daryti, jei kaimyno augalai peržengia ribas? Ko gero didžioji dalis kaimyniškųjų nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo - tiesiogine prasme. Kaimyno krūmas šakomis laužo tvorą, medžio šakos meta šešėlį ant jūsų daržo, ar, pernokus vaisiams, iš savo pievos tenka rankioti teisiškai kaimynui priklausančius, pavyzdžiui, supuvusius obuolius.
Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą to nesulaukęs. Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti susitarti gražiuoju.
Ką daryti, jeigu jūsų kieme auga senas medis, kuris sklype buvo jau prieš jums atsikraustant, tačiau kaimynams trukdo? Visais atvejais žemės įstatymas nustato taip, kad tu savo žemės sklype vykdydamas ūkinę ir kitokią veiklą privalai nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymais saugomų interesų. Jeigu tavo augančio medžio šakos arba šaknys patenka į kaimyninį žemės sklypą, privalai tą medį apgenėti.
Praktikoje, žinoma, vieni kaimynai dažniausiai reiškia pretenzijas, o kiti kaimynai nereaguoja. Tokiu atveju rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją. Jeigu nereaguoja, tas šakas ir šaknis, kurios patenka į tavo sklypo teritoriją, gali apgenėti pats.
Dialogas visada yra pirmas žingsnis. Pradėkite nuo draugiško pokalbio su kaimynu. Paaiškinkite, kokius nepatogumus kelia jo medžio šakos, ir pasiūlykite kartu rasti sprendimą. Jis gali net nežinoti apie problemą. Rašytinis kreipimasis. Jei žodiniai susitarimai nedavė rezultatų arba kaimynas atsisako bendradarbiauti, pateikite rašytinį kreipimąsi. Jame aiškiai išdėstykite problemos esmę, remkitės Lietuvos civiliniu kodeksu. Nurodykite laikotarpį, per kurį tikitės išspręsti problemą (pvz., 14 arba 30 dienų). Savarankiška pagalba su sąlyga. Lietuvoje nėra tiesioginių reglamentų, kurie leistų jums nupjauti svetimo medžio šakas be savininko sutikimo. Tačiau jei šakos kelia tiesioginį pavojų jūsų gyvybei, sveikatai ar turtui (pavyzdžiui, nulūžusi šaka kabo virš stogo), turite teisę imtis priemonių tokiai grėsmei pašalinti.
Šaknų sistema. Problemų gali sukelti ne tik šakos, bet ir medžio šaknys. Kaimyno medžio šaknys gali įsiskverbti į jūsų sklypą, pažeisdamos pastato pamatus, drenažo sistemas ar nuotekų vamzdžius. Nukritę lapai ir vaisiai. Jei kaimyno medžio lapai ar vaisiai nukrenta ant jūsų nuosavybės, tai paprastai laikoma natūraliu reiškiniu. Negalite reikalauti, kad kaimynas pašalintų šias nuokrisas iš jūsų nuosavybės. Atsakomybė už žalą. Jei kaimyno medis dėl neatsargumo ar ligos apgadina jūsų turtą, kaimynas yra atsakingas už padarytą žalą. Saugomi medžiai. Prieš imantis bet kokių veiksmų su medžiu, įsitikinkite, kad jis nėra saugoma rūšis arba neturi specialaus statuso.
Kaip spręsti ginčus su kaimynais? Jei dėl želdinių kyla konfliktas tarp kaimynų, Aplinkos ministerija pirmiausia rekomenduoja situaciją spręsti geranoriškai. Jei situacijos tokiu būdu išspręsti nepavyksta, galima kreiptis į savivaldybės administraciją ar Aplinkos apsaugos departamentą. Galiausiai, jei administracinės priemonės nepadeda, galima kreiptis į teismą civiline tvarka.
- Geranoriškas susitarimas: Visuomet norisi sutarti gražiuoju, tačiau šis noras turi būti abipusis. Prisiminti, kad su kaimynu visuomet galima susitarti asmeniškai.
- Raštiškas reikalavimas: Rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją.
- Kreipimasis į institucijas: Jeigu manote, kad kaimyno seniau pasodinti želdiniai pažeidžia jūsų interesus, o susitarti nepavyksta, pirmiausia galite kreiptis į rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą, kuri atsiųs aplinkos apsaugos inspektorių.
- Teismas: Tokiu atveju pasiūlome kreiptis į teismą ir tik teismo keliu sprendžiami tokie ginčai.
Aplinkos ministerija vardijo, kokios institucijos tokiais atvejais gali padėti:
- Savivaldybių administracijos - jos atsakingos už želdynų priežiūrą gyvenamosiose teritorijose, vertina konfliktus tarp kaimynų dėl želdinių sodinimo.
- Aplinkos apsaugos departamentas - tikrina, kai pažeidimai daro žalą aplinkai ar yra susiję su saugomais želdiniais.
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija - kai klausimai yra susiję su statiniais ir inžinerine infrastruktūra, pavyzdžiui, kai želdiniai kenkia statiniams ar užima valstybinę žemę.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Sutikimas su kaimynu Jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo. Toks susitarimas gali būti sudaromas paprasta rašytine forma, tačiau rekomenduojama detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma (aukštis, medžiagos, spalva ir kt. detalės). Tokiu būdu bus išvengta galimų ginčų ateityje.
Jeigu norite statyti akliną tvorą be kaimyno sutikimo, turite ją atitraukti vieno metro atstumu nuo sklypo ribos iš savo sklypo šiaurinės, rytų ir vakarų pusių.
Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai). Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Už taisyklių nepaisymą privatiems asmenims gresia nuo 30 iki 120 eurų bauda, o juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą.
Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose.
„Delfi“ kalbinti teisininkai minėjo, jog norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai. Juolab, kad tokio susitarimo tvirtino įkainis nėra didelis.
„Pravartu prisiminti, kad bet koks notariškai patvirtintas dokumentas visuomet be išimčių turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei šalių, o šiuo atveju - kaimynų, ginčas persikelia į teismą. Todėl mes rekomenduojame rašytinius kaimynų sutikimus patvirtinti notariškai“, - portalui „Delfi“ sakėLietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus.
„Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų“, - minėjo Klaipėdos notaras M. Stračkaitis.
Sutikimo konkretumas, o tiksliau - jo apimtis būtina norint ateityje išvengti nesusipratimų, kuomet kaimynas nusprendžia pakeisti savo planus.
„Praktikoje yra buvę atvejų, kai kaimyninio sklypo savininkas žadėjo statyti pavėsinę, o gavęs bendro pobūdžio sutikimą, pastatė didesnį statinį. Taigi, notariškai patvirtintas sutikimas neleis laikui bėgant vieniems kaimynams „pamiršti“ to, kas jam buvo leista, kitiems - to, ką jie leido. Sklypo savininko sutikimas yra vienašalis sandoris, už kurio patvirtinimą nustatytas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose, dokumento parengimu“, - sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.
Kartais kur kas naudingiau yra tiesiog bendrauti su kaimynais ir pasitarti dėl planų. Tai ypač svarbu, jei jūsų projektai gali paveikti jų gyvenimą ar turimą nuosavybę. Nepaisant to, kad egzistuoja taisyklės ir rekomendacijos, visada būkite pasiruošę, kad gali kilti ginčų. Vis dėlto geriau visuomet stengtis bendrauti draugiškai ir geranoriškai abiem pusėms ir ieškoti kompromisų nei su kaimynu bylinėtis teismuose.
Medžių ir krūmų sodinimo atstumai nuo sklypo ribos
Medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo sklypo ribos reglamentuoja Statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Jame nurodomi atstumai, kurių reikia laikytis nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos. Štai sodinant įvairius krūmus ir gyvatvores reikia laikytis ne mažiau kaip 1 metro atstumo nuo ribų, sodinant žemaūgius medžius, kurie išauga ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio - mažiausiai 2 metrų atstumo. Visus kitus medžius sodinti galima ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimynų sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos.
Svarbu žinoti! Raštiškas sutikimas: Jeigu norite tvorą statyti peržengiant sklypo ribą, visai atvejais būtina gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą. Būtinai raštišką, nes žodinio vėliau, jei kiltų ginčų, neįrodysi. Tvoros eskizas: Patarčiau net pridėti eskizą, koks bus pamatas, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos. Kad kaimynas raštiškai patvirtintų, jog neprieštarauja.
| Augalas | Atstumas nuo sklypo ribos |
|---|---|
| Krūmai ir gyvatvorės | Ne mažiau kaip 1 metras |
| Žemaūgiai medžiai (iki 3 m aukščio) | Ne mažiau kaip 2 metrai |
| Kiti medžiai | Ne mažiau kaip 3 metrai |
Nustatyti ir leistini atstumai tarp želdinių (medžių, krūmų) ir statinių elementų statinių mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti.
Jei gyventojas mato, kad kaimynystėje želdiniai sodinami per arti tvoros, į Savivaldybę ar kitas institucijas (jeigu nepavyksta gražiuoju susitarti su kaimynais) jis turėtų kreiptis ilgai nelaukdamas - kai želdiniai dar tik sodinami ar neseniai pasodinti.
Tačiau jei gretimo sklypo savininkas nepaiso pretenzijų dėl želdinių ir nesiekia susitarimo, nepatenkintam kaimynui belieka vienas kelias - kreiptis į teismą. Tokiu atveju kaimynas gali pasinaudoti Civilinio kodekso 4.42 straipsnio suteikta teise. Šiame straipsnyje rašoma, kad „žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo“.
Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (toliau- STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
STR aiškiai nurodyta, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinierinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.