Žemės mokesčio kompensavimas: sužinok, kas gali gauti lengvatas ir kaip jas pritaikyti

Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Tad, kokie asmenys gali būti atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo? Tai ir aptarsime šiame straipsnyje.

Žemės mokesčio pagrindai

Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso Lietuvos teritorijoje esanti privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.

Žemės mokesčio tarifai

Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės.

Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.

Žemės mokesčio mokėjimo terminai

Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.

Žemės mokesčio mokėjimo būdai

Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą, žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą:

Elektroniniu būdu: Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
Apmokant žemės mokestį paštu: Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
Per banko skyrius: Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
Alternatyvūs metodai: Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.

Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.

Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys

Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui, įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.

Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas. Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus.

Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą. Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.

Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.

Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.

Savivaldybių Tarybų Sprendimai

Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes.

Ar asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, asmenys, kuriems nustatytas dalyvumo lygis ir nepilnamečiai atleidžiami nuo žemės mokesčio?

Žemė neapmokestinama žemės mokesčiu, esant šioms sąlygoms:

Žemė priklauso asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis, asmenims sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ar nepilnamečiams ir įvardintų asmenų šeimose kalendorinių metų pradžioje nėra darbingų* asmenų, ir įvardintiems asmenims priklausančio žemės sklypo plotas, neviršija savivaldybių tarybų iki einamųjų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
Kai žemės savininkui, turinčiam teisę į ND lengvatą, nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai skirtingose savivaldybėse, tai žemės mokesčio lengvata turi būti taikoma, apmokestinant tik vieną žemės sklypą, kuriam apskaičiuota ND lengvatos vertė yra didžiausia (t. y. kurioje savivaldybėje nustatyto ND apskaičiuotas žemės mokestis būtų didžiausias).

Ūkininkai, kurie yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės mokestį, privalo atsiminti, kad vykdydami žemės ūkio veiklą, jie vis tiek turi laikytis veiklos apskaitos reikalavimų, įskaitant sąskaitų faktūrų išrašymą už parduodamą produkciją ar paslaugas.

Sąskaitų faktūrų išrašymas yra būtinas, siekiant užtikrinti skaidrią finansinę apskaitą ir laikytis galiojančių mokestinių teisės aktų.

Socialinė parama ir kompensacijos

Lietuvos Respublikoje yra numatyta kompensacijų teikimo sistema, kuria siekiama padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos nepasiekia numatytos ribos. Tačiau apie šią galimybę nežino ar nepasinaudoja nemaža dalis gyventojų, nes paprasčiausiai netinkamai vykdo savo pajamų apskaitą.

Kas laikoma pajamomis?

Lietuvoje pajamos apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Tai gali būti finansinis ar turtinis naudos gavimas, dažniausiai apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus.

Apmokestinamoms pajamoms priskiriama:

Pajamos iš darbo santykių
Pajamos iš individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimą)
Pajamos iš turto pardavimo
Dividendai
Palūkanos
Motinystės/tėystės išmokos
Vaiko priežiūros išmokos
Pajamos už parduotas/nuosavybėn perleistas atliekas

Neapmokestinamomis pajamomis laikomos:

Įstatyme numatytos pašalpos ir kompensacijos
Draudimo išmokos
Pensijų išmokos ir pensijų anuitetai
Įstatyme numatyta palūkanų rūšis
Labdara
Dovanos iš artimųjų (vaikai, tėvai, broliai/seserys, seneliai)
Dovanos be giminystės ryšio iki 2 500 Eur per metus
Darbdavio dovanos (suma iki 200 Eur per metus)
Paveldėjimo būdu gautos pajamos
Pajamos iš žemės ūkio veiklos (numatyta įstatymo)
Teismų priteistos sumos
Stipendijos
Prizai, premijos ir loterijų laimėjimai
Politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos/dovanos
Religinių bendrijų aptarnaujančio personalo pajamos
Pajamos kaip atlygis gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą
Tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.

Kompensacijų rūšys ir kam jos teikiamos?

Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.

Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP dydis yra 176 Eur, todėl pajamų riba socialinei pašalpai gauti yra 193,60 Eur per mėnesį vienam asmeniui.

Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to - kiek laiko ji yra gaunama:

Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

Pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
Antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
Trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).

Šildymo ir geriamojo/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.

Pavyzdys 1: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: ((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

Pavyzdys 2: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: 644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur, 116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

Kaip apskaičiuoti vidutines pajamas

Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.

Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus.

Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.

Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama:

Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
Socialinė pašalpa;
Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Pavyzdys 3: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas: Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn., Pensija: 400 Eur/mėn., Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn. Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl:

Kokios pajamos įtraukiamos į kompensacijos apskaičiavimą?

Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:

Su darbo santykiais susijusios pajamos;
Autorinis atlyginimas;
Pensijos;
Dividendai;
Palūkanos;
Individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
Pajamos iš žemės ūkio veiklos;
Išmokos žemės ūkio veiklai;
Piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
Stipendijos;
Socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus.

Pajamų deklaravimas

Lietuvoje kasmet vyksta gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Pajamų deklaravimas Lietuvoje - tai kasmetinė prievolė daugeliui gyventojų, tačiau kartu ir galimybė susigrąžinti permokėtus mokesčius ar pasinaudoti įvairiomis lengvatomis. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad 2024 metų pajamas reikia deklaruoti iki 2025 m. gegužės 2 d.

Kam privaloma deklaruoti turtą?

Turtą privalo deklaruoti gyventojai, kuriems pagal užimamas pareigas yra prievolė teikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 (pvz., valstybės politikai ir jų šeimos nariai, valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, antstoliai ir jų šeimos nariai, notarai ir jų šeimos nariai ir pan.). Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Pajamų deklaravimo būdai

Pajamų ir turto deklaravimas vykdomas elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS). Prie sistemos prisijungti galima naudojantis SEB interneto banku, spustelėjus „Papildomos paslaugos“ > „E. paslaugos“ > „VMI e.“.

Norėdami susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką - turite atlikti kelis žingsnius:

Prisijunkite prie EDS sistemos: Eikite į VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Prisijunkite su elektronine bankininkyste, elektroniniu parašu ar kitu prieigos būdu.
Patikrinkite preliminarią deklaraciją: VMI kiekvienais metais paruošia preliminarias deklaracijas, kuriose jau yra surinkti duomenys apie jūsų pajamas, išlaidas ir sumokėtus mokesčius. Peržiūrėkite informaciją ir įsitikinkite - ar ji teisinga.
Papildykite ar patikslinkite duomenis: Jei turite papildomų pajamų (pvz., iš individualios veiklos, nuomos, dividendų, darbo santykiais ar jų) - įveskite trūkstamą informaciją. Taip pat galite pasinaudoti mokesčių lengvatomis (pvz., už studijas, būsto kreditus, gyvybės draudimą).
Patvirtinkite ir pateikite deklaraciją: Užpildytą deklaraciją - pateikite elektroniniu būdu sistemoje. Patikrinkite, ar gavote patvirtinimą apie deklaracijos pateikimą ir ar visi pajamų tipai (įskaitant pajamas su darbo santykiais) yra teisingai nurodyti prieš pateikimą.
Sumokėkite ar susigrąžinkite mokesčius: Jei deklaracijoje matote mokėtiną sumą - ją galite sumokėti per „Mano VMI“ arba bankiniu pavedimu (GPM įmokos kodas: 1441). Jei deklaracijoje nurodoma permoka - VMI ją grąžins iki 2025 m. liepos 31 d..

Kam privaloma deklaruoti pajamas?

LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra nustatyta kam reikia deklaruoti pajamas. Šio įstatymo 27 straipsnis nurodo, kad deklaruoti pajamas iki gegužės 1 d. privalo visi praėjusiais metais gavę pajamų asmenys. Tačiau kartu įvardijama vienintelė sąlyga, leidžianti nedeklaruoti pajamų.

Iš esmės viena bendra taisyklė apsprendžia, kam reikia deklaruoti pajamas, o kam ne. Deklaruoti yra būtina, kai valstybė iš Jūsų tikisi papildomų mokesčių ir neprivaloma, kai valstybė Jums skolinga. Jei Jūs gavote papildomų pajamų, vadinasi tikėtina, kad turėsite sumokėti papildomų mokesčių, todėl gavus papildomų pajamų reikia deklaruoti pajamas.

Pagrindiniai atvejai, kuriais nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma) yra šie:

Dėl metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio perskaičiavimo (MNPD);
Kalendoriniais metais gavus tam tikros rūšies pajamų, kurios pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms (pvz., gavus nuomos pajamų iš kitų gyventojų, palūkanų, pajamų už parduotą 3 metus nuosavybėje neišlaikytą automobilį, su darbo santykiais susijusių pajamų iš užsienio ir pan.);
Dėl įregistruotos individualios veiklos pagal pažymą ar turėto verslo liudijimo (net ir tuo atveju, jei pajamų negavote);
Jeigu yra prievolė deklaruoti turtą (pvz., valstybės tarnautojams, politikams ir pan.);
Norint pasinaudoti nustatytomis lengvatomis (pvz., už studijas, gyvybės draudimą, įmokas į pensijų fondus);
Dėl gyventojų pajamų mokesčio perskaičiavimo, taikant progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą (20 proc., 32 proc.).

Ar reikia deklaruoti pajamas, kurios yra gautos iš užsienio?

Taip, kaip nuolatinis Lietuvos gyventojas - privalote deklaruoti užsienio valstybėse gautas pajamas. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informaciją - deklaruoti užsienio pajamas privalote, jei tais metais, už kuriuos deklaruojamos pajamos, esate nuolatinis Lietuvos gyventojas. Tai reiškia, kad jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba jūsų asmeniniai, socialiniai ar ekonominiai interesai yra labiau susiję su Lietuva nei su užsieniu. Taip pat tai taikoma, jei Lietuvoje išbūnate 183 ar daugiau dienų per metus.

Metinėje pajamų deklaracijoje turite nurodyti visas tais metais Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas (įskaitant pajamas, gautas su darbo santykiais ar lygiaverčiais santykiais, išskyrus nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas). Deklaraciją turite pateikti pasibaigus metams, kuriais gavote pajamų, iki kitų metų gegužės 1 d. Pavyzdžiui, už 2024 metus pajamas reikia deklaruoti iki 2025 m. gegužės 2 d.

Kaip susigrąžinti pajamų mokestį?