Lietuvių liaudies šokiai - tai ne tik smagus laiko praleidimo būdas, bet ir svarbi tautos kultūros dalis. Šokiai atspindi skirtingų Lietuvos regionų - Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Žemaitijos - savitumą ir tradicijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių regionų šokių ypatumus ir aptarsime moksleivių folklorinių šokių varžytuves „Patrepsynė“.
Lietuvos etnografiniai regionai
Regioniniai Šokių Ypatumai
Kaip rinkinyje, taip ir šiose plokštelėse šokiai grupuojami etnografiniais regionais, siekiant atkreipti dėmesį į atskirų kraštų choreografinės medžiagos savitumą, tam tikrą lokalinį stilių, repertuaro ir instrumentinio pritarimo specifiką, šokimo būdą.
Aukštaitija
Aukštaitijos šokiams būdingas gyvumas ir energingumas. Šiame regione populiarūs tokie šokiai kaip „Didysis“, „Dūda“, „Giružė“ ir „Kačerga“.
Šokiai grojami po 5-8 kartus. Maždaug tiek kartų prireikia, kad išmoktum šokį ar išmokęs su malonumu pasišoktum. Tiek kartų paprastai groja ir muzikantai gyvai.
Suvalkija
Suvalkijos šokiai pasižymi elegancija ir santūrumu. Šiame regione dažnai šokami „Marčpiečio aplinkinis“, „Saldinukas“ ir „Šyvis“.
Dzūkija
Dzūkijos šokiai yra lyriški ir melodingi. Populiariausi šokiai - „Čerkesas“, „Delnų polka“ ir „Grūstas“.
Žemaitija
Žemaitijos šokiams būdingas temperamentas ir ekspresyvumas. Šiame regione mėgstami „Anės polka“, „Blezdingelė“ ir „Čitijanka“.
Tikimės, jog plokštelės bus naudingos ir muzikantams, nes mokytis šokių melodijų, pajusti kiekvienos jų savitą charakterį, tempą lengviau klausant skambančios muzikos, nei iš natų. The more so that while recording, special attention was paid to the regional traditions of instrumental performance, and attempts were made to play the dances with the instruments and band members that are characteristic of different ethnographic regions.
Šios kompaktinės plokštelės - tai metodinio žaidimų, ratelių ir šokių rinkinio Šoks broliukai šokinį, išleisto 2001 metais, priedas. Jos ne tik iliustruoja minėto rinkinio šokių melodijas, bet ir sudaro galimybes taikyti įrašus šokiams nesant muzikanto. We believe they will come in handy to the leaders of dance bands, teachers and all lovers of traditional dance.
Šokiai, kuriuose pagal muzikanto valią melodija gali būti nutraukta bet kurioje vietoje (pvz., Vagis), įgroti atsisakant šio žaidybinio elemento.
Moksleivių tradicinių šokių varžytuvės "Patrepsynė" 2014
Lietuvos Moksleivių Folklorinių Šokių Varžytuvės „Patrepsynė“
„Folklorinis šokis - vienas didžiausių lietuvių liaudies lobynų. Tai, ką tausojo mūsų tėvynainiai, šiandien perima jaunimas, taip stiprindamas mūsų tautos identitetą. Šiaulių kultūros centro pramogų salę „Maksas“ šiemet užpildys per du šimtus jaunųjų folklorinio šokio puoselėtojų, kurie į varžytuvių finalą atvyks iš devyniolikos šalies savivaldybių.
Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvės „Patrepsynė“ neįsivaizduojamas be muzikos. Šiemet šokėjams akompanuos Šiaulių Dainų muzikos mokyklos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Vieversėlis“ instrumentinė grupė (vad. Arūnas Stankus) ir svečiai: Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ instrumentinė grupė (vad. Rita Videikaitė-Macijauskienė) bei Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Alkiukai“ instrumentinė grupė (meno vad.
Pradedančiųjų grupėje šiemet varžysis daugiausiai - net 84 poros, kurios šoks pagal Lietuvos nacionalinio kultūros centro atrinktus šokius „Viedar`s“, „Tancius“, „Lelinderis“ ir „Drėbininkė“. 12 porų pažengusiųjų kategorijoje rungsis pagal šokius „Dūktinis“, „Trys seselės“, „Padispanas“ ir „Rai rita tam“. 9 šokių patirtį turinčios poros, varžysis patyrusiųjų grupėje.
Šiaulių kultūros centre geriausias šokėjų poras rinks choreografinio folkloro specialistė, Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Folkloro dienos „Rasi rasoj rasi“ viena iš rengėjų Audronė Vakarinienė. Kartu su ja dirbs Alvydas Vozgirdas - Klaipėdos etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Kuršiukai“ ir suaugusiųjų kolektyvo „Kuršių ainiai“ meno vadovas, Gvidas Vilys - etnomuzikologas, humanitarinių mokslų daktaras, Vaida Naruševičiūtė - Varėnos kultūros centro vyr. folkloro specialistė, folkloro ansamblio „Žeiria“ vadovė, Ramutė Gaučaitė - docentė, socialinių mokslų daktarė, choreografė, Daiva Adamkavičienė - Pasvalio kultūros centro skyrių vadovė kultūrinei veiklai, folkloristė, folkloro ansamblio „Rags“ ir vaikų folkloro ansamblio „Linelis“ vadovė ir Jūratė Šemetaitė - Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja, Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Folkloro dienos „Rasi rasoj rasi“ kūrybinės grupės vadovės pavaduotoja.
Visos varžytuvėse pasirodžiusios poros ir jų vadovai bus apdovanoti padėkos raštais.
Štai keletas pavyzdžių, kaip šokiai skirstomi pagal regionus:
| Regionas | Šokiai |
|---|---|
| Aukštaitija | Didysis, Dūda, Giružė, Kačerga |
| Suvalkija | Marčpiečio aplinkinis, Saldinukas, Šyvis |
| Dzūkija | Čerkesas, Delnų polka, Grūstas |
| Žemaitija | Anės polka, Blezdingelė, Čitijanka |
Manome, kad jais naudosis folkloro ansamblių, šokių kolektyvų vadovai, mokytojai ir visi tradicinių šokių mėgėjai. Tuo pačiu norėtume paskatinti folkloro ansamblių vadovus bei pedagogus papildyti ansamblių repertuarą savo krašto šokiais, pasinaudojus rinkiniu ir kompaktinėmis plokštelėmis kaip “sufleriu” savo gyvenamojoje vietovėje paieškoti savito, kito varianto, čia pat vietoje išsiaiškinant subtilias paties šokio ir jo šokimo būdo ypatybes.