Planuojant statybas ar įrengiant įvažiavimą į sklypą, svarbu žinoti, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo sklypo ribos iki kelio. Lietuvoje šiuos atstumus reglamentuoja įvairūs teisės aktai, o nesilaikant reikalavimų galima susidurti su nemalonumais, pavyzdžiui, privalomu nurodymu pašalinti pažeidimus.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius atstumų reikalavimus, susijusius su gyvenamaisiais namais, tvoromis, želdiniais ir kitais statiniais, esančiais šalia kelio, taip pat sužinosite kaip patikrinti ar jūsų sklypas patenka į kelio apsaugos zoną ir kokios kompensacijos priklauso už apribojimus.
Brangstant butams, vis daugiau gyventojų ima galvoti apie kitą alternatyvą - nuosavą namą. Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje įregistruota 16,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų - 26 proc. daugiau nei 2020 metais. Vieni dairosi jau pastatyto namo, kiti perka sklypą ir jame projektuoja savo būsimą būstą.
Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą. Tačiau pirmiausia, norint patarti, reikia žinoti, kur žmonės dažniausiai klysta.
Planuojant statyti namą, vienas svarbiausių žingsnių yra tinkamo sklypo pasirinkimas. Lietuvoje galioja įvairūs reikalavimai ir apribojimai, kurie turi įtakos statybos galimybėms.
Sklypo schema su minimaliais atstumais.
Kas yra kelio apsaugos zona?
Kiekvienas kelias turi apsaugos zoną - abipus kelio nustatyto pločio žemės juostą, kurioje ribojama ūkinė veikla. Ne visų kelių apsaugos zona vienoda. Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona.
Dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio sankasos bei kitų kelio įrenginių) galima tik suderinus tai su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą.
Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai dar skirstomi į magistralinius kelius, krašto kelius ir rajoninius kelius.
Rajoniniai keliai yra naudojami savivaldybės teritorijoje susisiekimo reikmėms ir jungia miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu.
Kelio apsaugos zonos dydis pagal kelio kategoriją:
| Kelio kategorija | Apsaugos zona |
|---|---|
| Magistralinis kelias | 70 m |
| Krašto kelias | 50 m |
| Rajoninis kelias | 20 m |
Kaip sužinoti, ar sklypas patenka į kelio apsaugos zoną?
Sužinoti, ar jūsų sklypas patenka į kelio apsaugos zoną, galima internetiniame puslapyje www.regia.lt. REGIA arba regionų geoinformacinės aplinkos paslauga yra labai patogus įrankis, sukurtas specialiai savivaldybėms - jų gyventojams, tarnautojams bei jose veikiančiam verslui.
Žemės savininkas taip pat gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona - adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.
Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre.
Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“, Kauno g. +370 5 232 9600, el. paštas [email protected], interneto svetainė www.vialietuva.lt.
VYRGIS SPYRGIS! | 1️⃣5️⃣2️⃣ SD MARATONAS
Reikalavimai atstumams iki kaimyninio sklypo ribos
- Bet kokio statinio atstumas iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažiau 3 metrai.
- Jei sklypas patenka į kelių apsaugos zoną, atstumas didėja ženkliai, ir gali siekti 20-70 m, priklausomai nuo kelio kategorijos.
- Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Atstumai nuo sklypo ribos iki gatvės
Jei tai yra D kategorijos gatvė, tai ji turi gatvės raudonąsias linijas (žr. rajono Susisiekimo komunikacijų specialiajame plane), kurio būna 12-30m, matuojama į abi puses nuo gatvės vidurio (ašies) į abi puses po pusę, pvz. 6m į kairę ir 6m į dešinę, 15m į kairę, 15 m į dešinę.
Žinant visų zonavimo įstatymų pagrindus
Gyvatvorės ir medžiai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Tvoros statyba prie sklypo ribos
Planuojant statyti tvorą ant sklypo ribos privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą).
Akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą, be besiribojančio sklypo savininko rašytinio sutikimo galima statyti arčiau nei 1 m iki sklypo ribos, jei tvora statoma savo žemės sklype konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos ir kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas pietų kryptimis, tarp rytų (90°) ir vakarų (270°). Šiaurės kryptis laikoma 0°/360°.
Jei aklina ar akytumo reikalavimų neišlaikanti tvora būtų statoma toje zonoje, kurioje privalu laikytis tvorų akytumo reikalavimų, tai tokiu atveju prieš statant tokią tvorą privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų sutikimą, jei sutikimas negaunamas, tai akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą be sutikimo galima statyti atsitraukus daugiau nei 1 m atstumą nuo sklypo ribos.
Taip pat svarbu, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Kompensacijos už apsaugos zonų apribojimus
Gavęs pranešimą dėl įregistruotos apsaugos zonos žemės sklype, asmuo per 15 d. d. gali kreiptis į ESO ir pateikti prašymą dėl kompensacijos apsaugos zonų apribojimų sukeltoms, pagrįstoms pasekmėms atlyginti.
Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.
Kai žemės sklypas ir (ar) nekilnojamasis daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas, o Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.
Reikalavimai prašymui dėl kompensacijos:
- Žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto adresas (nurodoma, jeigu yra).
Patarimai renkantis sklypą: kaip išvengti klaidų?
Brangstant butams, vis daugiau gyventojų ima galvoti apie kitą alternatyvą - nuosavą namą. Prieš perkant sklypą reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.
Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. Apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio.
Svarbu: Pirkėjai patys sunkiai gali įsivertinti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų. Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys.
Taip pat reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių. Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 10 metrų statyba yra negalima.
Prieš perkant sklypą reikia atkreipti dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.
Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais.
- Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo.
- Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas.
- Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo.
Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.
Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą?
- Reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą.
- Prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą.
- Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.
- Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas.
- Visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.