Lietuvos teismuose nagrinėjami ginčai, susiję su techninių projektų rengimu, įgyvendinimu ir atitikimu teisės aktų reikalavimams. Šie teismai dažnai apima architektūros, statybos ir kultūros paveldo klausimus, todėl sprendimai turi didelę reikšmę viešajam interesui ir urbanistinei plėtrai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Darbo projekto rengimas ir atsakomybė
Kai iškart neparengtas techninis darbo projektas, darbo projektą turi rengti techninį projektą parengęs projektuotojas. Kyla klausimas - kas gali parengti darbo projektą, jei techninio projekto rengėjas jau nevykdo projektavimo veiklos? Kitas projektuotojas gali rengti darbo projektą, jei techninio projekto autorius nutraukė projektavimo veiklą arba nebeegzistuoja, arba jis neprieštaravo, kad darbo projektą parengtų kitas projektuotojas.
Taip pat pats techninio projekto autorius, gavęs statytojo sutikimą raštu, gali pasamdyti kitą projektuotoją darbo projektui parengti. Šis reikalavimas netaikomas ir tuo atveju, kai statybos darbai perkami kartu su projektavimo darbais (pagal statytojo parengtą techninį projektą) ir statybos rangovas atrenkamas konkurso būdu. Tačiau bet kuriuo atveju, kai darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo įvykdyti patvirtinto techninio projekto sprendinių reikalavimus, darbo projekte nurodyti techninį projektą parengusį projektuotoją, informuoti jį apie pastebėtas techninio projekto klaidas.
Rezonansinė byla Gedimino prospekte
2019 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Lietuvos architektų rūmų (toliau - Rūmai) ieškinį dėl didelį rezonansą visuomenėje sukėlusio kultūros paveldo statinio Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingųjų savybių naikinimo. Teismo sprendimu, statytojas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, atstatant statinį į iki remonto darbų buvusią būklę.
Tai pirmoji byla, kurią Rūmai inicijavo remdamiesi Architektūros įstatymo suteiktais įgaliojimais ginti viešąjį interesą teisme. Rūmų taryba ir Vilniaus regioninė architektūros taryba nurodė, jog buvusio Visuomeninio draudimo įstaigos pastato (autoriai Jerzy Sołtan ir Stanisław Murczyński) savybė - funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma - šiuo atveju yra pažeidžiama ne minimaliai, o iš esmės.
Rūmų teigimu, negalima interpretuoti, jog stiklinių konstrukcijų įrengimas nepažeidžia nurodomos vertybės, apeliuojant į tai, kad, vertybės matomos pro stiklą arba, kad naujas konstrukcijas galima lengvai išardyti, kaip teigė atsakovai. Rūmai ieškinyje taip pat akcentavo tai, kad 2014 m. ir 2017 m. paprastojo remonto projektus rengė netinkamos kvalifikacijos asmenys bei tai, jog jie parengti be privalomos - architektūrinės - dalies, nedalyvaujant architektui.
Atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo aiškiai suformuluotą ir suteiktą teisę ginti viešąjį interesą, kai yra tam pagrindas, teismas padarė išvadą, kad Rūmai turi teisę reikšti ieškinį šioje byloje dėl viešojo intereso gynimo, vadovaujantis Architektūros įstatymu.Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
„Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atžvilgiu, svarbus šiuo sprendimu išreikštas teismo požiūris į vertingąsias savybes - nors atsakovas teigė, kad Rūmų ieškinys yra susijęs „tik su estetiniais“ klausimais, teismui Rūmų argumentai apie architektūros sampratą, jos reikšmę, viešų ir privačių interesų derinimo poreikį bei apie pažeistą vertingą statinio tūrinę-erdvinę kompoziciją pasirodė pagrįsti ir jais buvo remiamasi priimant sprendimą.
Taip pat svarbu, kad teismas patvirtino būtiną architekto dalyvavimą, rengiant statinių projektus, kaip tai numato Statybos įstatymas, nepaisant to, kad statybos techninis reglamentas supaprastinto projekto atveju architektūrinės dalies nereikalauja. Galiausiai, teismas nurodė ir tai, kas turėtų būti savaime suprantama - kad sprendimus priimančios institucijos pirmiausiai turi vadovautis įstatymais. Tikime, kad surinkti argumentai leis atkurti šio išskirtinės vertės pastato originalią būklę, kiek tai dar įmanoma“, - išplatintame Rūmų pranešime cituojama pirmininkė D.
2018 m. rugpjūčio mėn. Rūmai kreipėsi į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ atitinkamų nuostatų atitikties Statybos įstatymui įvertinimo.
Ginčas dėl geležinkelio ruožo rekonstrukcijos
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nagrinėjo bylą, kurioje ieškovė kreipėsi į teismą dėl rangos darbų viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Byloje nustatyta, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. birželio 23 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) paskelbė tarptautinės vertės skelbiamų derybų būdu viešojo pirkimo procedūrą dėl geležinkelio ruožo Kaunas-Palemonas rekonstrukcijos darbų įsigijimo.
2018 m. vasario 19 d. ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą pirkime bei darbų kiekių žiniaraščius. Ieškovė galutinį pasiūlymą pirkime pateikė kaip jungtinės veiklos dalyvių konsorciumui vadovaujantis partneris, turintis teisę veikti visų partnerių vardu. 2018 m. vasario 19 d. darbų kiekių žiniaraščiuose ieškovė įkainojo kiekvieną atskirą darbą, tarp jų atskirus darbus konstrukcijų dalyje (tiltai, tuneliai bei atraminės sienutės). Bendra kaina pirkime - 54762190,77 Eur be PVM. Atraminių sienučių darbai, kurie patenka į konstrukcijų dalį (tiltai, tuneliai bei atraminės sienutės), įkainoti 6600156,14 Eur be PVM, dalis atraminių sienučių darbų, t. y.
Viešojo pirkimo procedūros metu atsakovė pasiūlė ieškovei pateikti savo pasiūlymo dalies neįprastai mažos kainos pagrindimą. Ieškovė pasiūlymo kainos pagrindimo rašte Nr. 1 nurodė, jog atraminių sienučių darbų savikainą viršijanti suma (t. y. 2 199 538,28 Eur be PVM) leis ieškovei įvykdyti visus atraminių sienučių darbus, tarp jų 57 darbų pozicijas, kurios darbų kiekių žiniaraščiuose buvo įkainotos 0,01 Eur be PVM įkainiu. Pasiūlymo kainos pagrindimo rašte Nr.1 ieškovė 2 199 538,28 Eur be PVM sumą pažymėjo kaip pirkimo sutarties rizikos valdymui skirtą sumą.
Sutarties vykdymo metu projektuotojas Ardanuy patikslino techninį projektą - 2018 m. spalio 4d. FIDIC inžinierius raštu Nr. 2(DIT)-85 perdavė ieškovei projektuotojo patikslintą techninį projektą ir nurodė rengti darbo projektą bei vykdyti darbus, atsižvelgiant į patikslinto techninio projekto sprendinius, kuriais pakoreguoti tam tikri atraminių sienučių darbai. Patikslintame projekte buvo atsisakyta dalies atraminių sienučių darbų, t. y.
Tarp šalių kilo ginčas dėl darbų apmokėjimo - atsakovė laikė, kad 0,01 Eur be PVM įkainis nėra realus darbo įkainis, nes šių darbų sąnaudos yra įskaičiuotos į kitų darbų eilutes, todėl jų reali vertė yra ne 6987,59 Eur be PVM (vertinant eilutes, įkainotas 0,01 Eur be PVM), o 2199538,28 Eur be PVM; atitinkamai į tai turi būti atsižvelgta atsiskaitant su ieškove; ieškovei mokėtinas pagal sutartį atlyginimas mažintinas atsižvelgiant į darbų, kurių buvo atsisakyta, kainą, apskaičiuotą pagal realius įkainius, nurodytus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindime.
Pirkimo sutarties 12.3 punkte („Įvertinimas“) nustatyta: kiekvienam atskiram darbui turi būti laikomi tinkamais tokie įkainiai, kurie nurodyti žiniaraščiuose; darbų kiekiai, nurodyti žiniaraščiuose dėl įprastų brėžinių, specifikacijų ir žiniaraščių (t.y.
Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.2 punkto a ir b papunkčiuose šalys sulygo, kad neatliekamų darbų ir (arba) papildomų darbų kainos apskaičiuojamos, taikant tokius būdus prioritetine tvarka, t. y.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys aiškiai susitarė dėl darbų apmokėjimo pagal darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus atskirų darbų įkainius, susitarė, kad darbai gali būti mažinami dėl projektinių sprendinių pakeitimo, apibrėžė, kad darbų kiekio mažinimo atveju prioritetine tvarka bus taikomi darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti įkainiai, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad nustatant sumažinto darbų kiekio vertę turi būti taikomi ne darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti įkainiai, bet ieškovės neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentuose nurodyti realūs šių darbų įkainiai. Priešingu atveju reikėtų pripažinti, kad tiekėjas pateikė dar vieną įkainių variantą, t.y.
Pasiūlymo kainos dalies pagrindime Nr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2022 m. vasario 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai pažymėjo, kad Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.5 punkte šalys įtvirtino dokumentų svarbos eiliškumą, pagal kurį Sutarties nuostatos turi prioritetą prieš Pirkimo pasiūlymo dokumentus, t.y. šiuo atveju prieš neįprastai mažos kainos pagrindimą.
Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d.
- Teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, aiškinant viešojo pirkimo sutarties sąlygas ir jas taikant, turi būti vertinamas ne tik sutarties tekstas, bet ir visos sutarties sudarymo aplinkybės, įskaitant pirkimo vykdymo aplinkybes.
- Teismai turėjo vertinti pirkimo metu pateiktą pirkimo dokumentų informaciją, o ne tik Sutarties sąlygas. Sutarties 2 punkte ir Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.5 punkte nurodytas Sutartį sudarančių dokumentų sąrašas bei nustatytas jų pirmumas (hierarchija), kuriame pasiūlymo paaiškinimai (detalizuojantys pasiūlymą, t. y. ir žiniaraščius) yra aukštesnės galios pagal dokumentų hierarchiją nei žiniaraščiai.
- Teismai, nepagrįstai ignoruodami pirkimo metu tiekėjo pateiktą informaciją, kuri pagal viešojo pirkimo sutartį turėjo būti laikoma sudėtine sutarties dalimi, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau - Pirkimų įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus ir 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą viešųjų pirkimų tikslą.
- Pagal Sutartį rangovė gali gauti apmokėjimą arba reikalauti netesybų tik tada, kai rangovė perduoda, o FIDIC inžinierius (ir techninis prižiūrėtojas) priima darbus ir atlieka kitus būtinus veiksmus, kurie būtini apmokėjimui gauti.
- Sutartyje nenustatyta galimybė rangovei kitokia tvarka perduoti užsakovei darbus bei gauti apmokėjimą arba, jo negavus laiku, reikalauti delspinigių. Šios Sutarties sąlygos nebuvo pakeistos. Rangovė neįvykdė savo pareigų pagal Sutarties sąlygas, nors jos jokiu susitarimu nebuvo pakeistos arba panaikintos.
- Jokie dokumentai pagal Sutarties sąlygas dėl 1869505,24 Eur apmokėjimo atsakovei, kaip užsakovei, pateikti nebuvo. Atitinkamai nekilus jokios atsakovės mokėjimo pareigos rangovei, ieškovė delspinigių negali reikalauti.
Ieškovės atsikirtimai
- Atsakovės argumentai dėl Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 97 straipsnio 4 dalies normų pažeidimo yra susiję su Sutarties metu įvykdytų (ne atsisakytų) atraminių sienučių darbų įkainojimu (vertės nustatymu), kurie nebuvo šalių ginčo dalykas, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
- Įvykdytų darbų vertės nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinio skundo klausimas dėl netesybų iki šiol nebuvo atsakovės keliamas bei išeina už bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka ribų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 353 straipsnis), taip pat tai yra fakto klausimas.
- Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į Pirkimo metu rangovės pateiktą informaciją ir tinkamai įvertino rangovės pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą pagal šio instituto viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose tikslus ir prasmę.
- Atsakovės siūlomas neįprastai mažos kainos pagrindimo aiškinimas iš esmės reiškia, kad taikydama tokį pagrindimą perkančioji organizacija gali perskaičiuoti tiekėjo pasiūlymo kainą ir ją atitinkamai keisti. Teismai nepažeidė Pirkimų įstatymo 29 ir 97 straipsnių nuostatų.
- Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismai, tenkindami ieškinį, sankcionavo Sutarties kainos keitimą. Netesybų mažinimas yra fakto klausimas, todėl yra nenagrinėtinas kasaciniame teisme.
- Be to, teisinio pagrindo mažinti netesybas nėra, nes atsakovė savo rengtoje Sutartyje pati nustatė konkretų netesybų dydį, mokėtiną už pavėluotą atsiskaitymą.
Kasacinio teismo išvados
Kasacinis teismas pažymėjo, kad spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau ir paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims.
Byloje nustatyta, kad Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 12.3 punkte šalys susitarė, jog neatliekamų darbų ir (arba) papildomų darbų kainos apskaičiuojamos, taikant tokius būdus prioritetine tvarka.
Atsakovė teigia, kad pagal Sutarties 2 punkte ir Sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.5 punkte nurodytą Sutartį sudarančių dokumentų sąrašą, kuriame nustatytas jų pirmumas (hierarchija), pasiūlymo paaiškinimai (h punktas) yra aukštesnės galios pagal dokumentų hierarchiją nei žiniaraščiai (j punktas), todėl apskaičiuojant neatliktų darbų vertę prioritetas turi būti suteikiamas neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentų duomenims. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neatliekamų darbų vertės apskaičiavimo tvarka įtvirtinta ne žiniaraščiuose ar neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentuose, bet Sutarties Konkrečiosiose sąlygose (d punktas pirmiau nurodytame hierarchiniame sąraše) ir turi prioritetą pasiūlymo paaiškinimų atžvilgiu (h punktas).
Be to, ieškovės teikti pasiūlymo paaiškinimai, t. y. neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumentai, turėjo kitą paskirtį - jie buvo skirti ieškovės pajėgumui įvykdyti darbus už darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus fiksuotus darbų įkainius pagrįsti, o ne Sutarties Konkrečiosiose sąlygose nustatytam neatliekamų darbų kainos skaičiavimui ar žiniaraščiuose nustatytoms atskirų darbų kainoms pakeisti. Teismų, įskaitant kasacinį teismą, praktikoje iš esmės laikomasi požiūrio, kad neįprastai mažos kainos institutas skirtas pačių perkančiųjų organizacijų apsaugai, t. y. jų interesui užsitikrinti tinkamą ir sėkmingą viešojo pirkimo sutarties vykdymą.
Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės argumentas, jog pasiūlymo dalies neįprastai mažos kainos pagrindimuose nurodyti įkainiai turi būti vertinami kaip sudėtinė pirkimo sąlygų ir atitinkamai pirkimo sutarties dalis, prieštarauja neįprastai mažos kainos pagrindimo esmei, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad neatliktiems darbams įkainoti taikytini darbų kiekių žiniaraščiuose įtvirtinti įkainiai, nesutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovės neįprastai mažos kainos pagrindimo rašte Nr.
Byloje taip pat atsižvelgta į šalių elgesį prieš kylant nagrinėjamam ginčui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.
Nurodytos bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija su ieškiniu ir ieškovės argumentais nesutiko, t. y.
Taip pat pažymėtini nuoseklūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja; perkančiosios organizacijos teisėti tikslai ir poreikiai, kurių ji nori pasiekti ir kuriuos patenkinti skelbdama viešąjį pirkimą, aktualūs tiek, kiek yra tinkamai iš anksto išviešinti. Viešojo pirkimo procedūrų metu tiekėjams išviešinta informacija apie pirkimo objektą ir jos pagrindu suformuluoti pasiūlymai, inter alia, darbų žiniaraščiai, apibrėžia viešojo pirkimo sutarties šalių teises ir pareigas. Jei perkančiosios organizacijos darbų kiekių žiniaraščiams suteikia teisinę reikšmę, dėl kurios tiekėjo subjektinės teisės varžytis sudaryti sutartį gali būti pasunkintos ar likti neįgyvendintos, tai šių dokumentų reikšmė sudarius sutartį negali pasikeisti tiekėjo nenaudai.
CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį.
Taigi perkančioji organizacija Sutarties Konkrečiosiose sąlygose buvo aiškiai išreiškusi savo poziciją dėl tiekėjų pateiktų žiniaraščių reikšmės skaičiuojant neatliekamų darbų kainą, tačiau pirkimo sąlygose nebuvo nuostatų, kad darbų kiekis keisis, nebuvo nustatyta darbų kainos perskaičiavimo galimybė vadovaujantis neįprastai mažos kainos pagrindimo dokumenta...