Renkantis naują būstą Lietuvoje, pirkėjai vadovaujasi trimis pagrindiniais kriterijais: vieta, kaina ir statytojo patikimumu. Tai atskleidė statybų bendrovės „YIT Kausta“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.
Apklausus didžiųjų miestų gyventojus, paaiškėjo, kad svarbiausi kriterijai renkantis būstą lietuviams yra:
- Vieta (72 proc.)
- Kaina (64 proc.)
- Maži būsto išlaikymo kaštai (64 proc.)
Tarp svarbiausių pasirinkimo aspektų apklausos dalyviai minėjo su transportu susijusius dalykus: gerą susisiekimą (62 proc.) ir stovėjimo aikštelę automobiliui (41 proc.).
Praktiniai aspektai renkantis namus
Statybų bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas teigia, kad lietuviai rinkdamiesi būstą daugiau dėmesio skiria ne estetikai, bet praktiniams dalykams.
„Vieta ir kaina yra fundamentalūs pasirinkimo kriterijai, kuriuos klientai akcentuoja visada. Tačiau tiek iš apklausos rezultatų, tiek iš patirties matome, kad gyventojai vis labiau vertina būstą ir pagal jo funkcionalumą bei atitikimą gyvenimo būdui: kiek kainuos jį išlaikyti, ar patogu bus iš namų nuvykti į darbą, ar vakare bus vietos pasistatyti automobilį šalia namų“, - sako K. Vanagas.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė teigia, kad renkantis būstą iškyla kainos klausimas, kuris yra vienas svarbiausių, todėl nusižiūrėjus patinkantį būstą reikėtų sau atsakyti į kelis klausimus.
„Pirmiausia būtina atsakingai įvertinti savo galimybes: ar esama finansinė situacija leidžia įsigyti poreikius atitinkantį būstą? Kiek santaupų reikia būti sukaupus, kokią dalį reikėtų skolintis? Kokios turėtų būti šeimos pajamos, mokant būsto paskolą ir atsiradus šeimos pagausėjimui, iš kokių pajamų ir kiek laiko šeima galėtų išgyventi, jei vienas iš sutuoktinių netektų pajamų šaltinio? Šiuos klausimus reikėtų aptarti, sprendžiant asmeninių ir šeimos poreikių bei finansinių galimybių atitikimą įsigijus nuosavus namus“, - sako ji, ir primena, kad perkant būstą su būsto paskola paprastai būtinas ne mažesnis nei 15 proc. būsto kainos ar vertės pradinis įnašas.
Skirtumai tarp miestų
Apklausa atskleidė ir skirtumus tarp miestų. Renkantis būstą vilniečiams buvo gerokai svarbesni su vieta ir aplinka susiję būsto klausimai, tokie kaip vieta automobiliui, saugi vaikų žaidimo aikštelė bei vaizdas pro langą. Kauniečiai akcentavo būsto kainą, mažus išlaikymo kaštus, patogų susisiekimą, gerus kaimynus ir netriukšmingą aplinką.
„Kiekvienas miestas turi savo specifiką, kuri veikia pasirinkimą. Vilniečių pajamos aukštesnės, todėl jie mažiau akcentavo finansinius dalykus, o didesnį dėmesį kreipė į gyvenimo kokybę lemiančius aspektus. Kauniečiai, daugiau dėmesio skyrė praktiniams aspektams - išlaikymo kaštams ir patogiam susisiekimui. Jiems taip pat labai svarbi gera kaimynystė - tai rodo, kad šiam miestui būdingas stiprus bendruomeniškumo jausmas “, - pastebi „YIT Kausta“ vadovas.
Statytojo reputacijos svarba
Vidutiniškai svarbūs pasirinkimo aspektai didžiųjų miestų gyventojams yra būsto dydis (38 proc.), geri kaimynai (36 proc.), vaizdas pro langą (25 proc.), modernios inžinerinės būsto sistemos (21 proc.), erdvi terasa (18 proc.), sutvarkyta ir apželdinta aplinka (18 proc.).
„Mažesnį dėmesį minėtiems dalykams galima paaiškinti tuo, kad žmonės vis dažniau renkasi būstą pagal statytojo ar vystytojo patikimumą. Dar gyvi prisiminimai, kai nemaža dalis gyventojų skaudžiai nukentėjo nuo neišpildytų pažadų. Rinkdamiesi patikimo statytojo būstą, žmonės drauge gauna ir garantiją, kad bus pasirūpinta visais esminiais aspektais, lemiančiais būsto kokybę, todėl jiems nebereikia sukti galvos dėl jų“, - teigia K. Vanagas.
Paklausti, kiek svarbus statytojas, renkantis namus, net 83 proc. respondentų nurodė, kad tai svarbu arba labai svarbu. Gyventojai statytojo patikimumą vertina pagal:
- Garantinių įsipareigojimų laikymąsi (82 proc.)
- Įmonės ilgaamžiškumą (65 proc.)
- Finansinį statytojo stabilumą (61 proc.)
- Atsiliepimus (atitinkamai 58 ir 54 proc.)
Tik vos kas dvidešimtas gyventojas teigė, kad renkantis būstą, jam nesvarbu, kas jį pastatė.
J. Gumuliauskienė atkreipė dėmesį, kad statytojo reputacija svarbi ne tik perkant būstą, bet ir vėliau, jį parduodant. „Labai svarbus elementas yra būsto likvidumas, t. y. galimybės nekilnojamąjį turtą lengvai išnuomoti ar, pageidaujant, ateityje parduoti. Būsto likvidumui įtaką daro įvairūs veiksniai: būsto kokybė, statybos metai, energetinė klasė, vieta, plotas ir kt. Būsto kokybę galima nustatyti pasidomėjus statytojo reputacija, kokią patirtį turi name jau gyvenantys kaimynai“, - pataria „Swedbank“ atstovė.
Butas su pilna ar daline apdaila?
Lietuvoje vos kas dešimtas parduodamas naujos statybos butas perkamas su visa apdaila. Statybininkų krašto gyventojai tiki, kad patiems susiremontuoti naujus namus bus pigiau. Statybų bendrovės YIT Kausta generalinis direktorius Kęstutis Vanagas pastebi, kad butai su visa apdaila parduodami tiek Suomijoje, tiek Čekijoje, Slovakijoje, Estijoje. „To reikalauja šalių įstatymai. Suomijoje butai parduodami netgi su virtuvės baldais ir buitine įranga“, - pridėjo jis.
YIT Kausta duomenimis, Lietuvoje (tiek Kaune, tiek Vilniuje) butus su visa apdaila renkasi vos 16 proc. pirkėjų. Pasak jo, klientai vangiai perka naujus butus su visa apdaila galbūt dėl nemažų papildomų kaštų.
Pilna apdaila #5 Kaip išsirinkti grindų dangą?
Tačiau klientai taip elgdamiesi neapgalvoja daugelio dalykų, - kalbėjo nekilnojamojo turto vystymo bendrovės vadovas. - Išleidus daugiau apdailai, kurią atlieka savo srities profesionalai, klientai gauna visas reikiamas garantijas iš patikimo statytojo ir ilgalaikėje perspektyvoje netgi sutaupo nei įsirenginėdami taip vadinamuoju „ūkio būdu“.
Nekilnojamojo turto „MG Valda“ bendrovė kartu su statybų ekspertais skaičiuoja, kada butą labiau apsimoka pirkti su daline apdaila, kada su pilna. „MG Valda“ užsakymu atlikta Lietuvos visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad svarbiausi kriterijai, kodėl gyventojai renkasi visiškai įrengtus butus, yra trys: žmonės taupo savo laiką, naujakuriai pasitiki nekilnojamojo turto vystytoju ir yra tikrai dėl darbų kokybės, buto pirkėjai yra įsitikinę, kad nekilnojamojo turto vystytojas butą įrengs pigau.
„MG Valda“ atlikto tyrimą, kuriame palygino, kiek kainuotų įrengti vienodo dydžio butus bendrovės pastatytuose namuose užsisakant įrengimo paslaugas iš vystytojo ar samdantis darbuotojus privačiai.
Apdailos kainų palyginimas (MG Valda duomenys)
| Buto dydis | Apdaila iš vystytojo (Eur/kv.m) | Privatūs meistrai (Eur/kv.m) |
|---|---|---|
| 40 kv.m. | 250 | 217 + laiko sąnaudos |
| 50 kv.m. | 250 | 217 + laiko sąnaudos |
| 70 kv.m. | 250 | 217 + laiko sąnaudos |
Būsto įrengimo ir remonto paslaugas teikiančios įmonės „IMBP“ darbų vadovas Tomas Stasiukėnas teigė, kad konstatuoti, kaip pigiau įsirengti butą, perkant paslaugas iš nekilnojamojo turto vystytojo ar asmeniškai ieškant darbuotojų, pasakyti yra labai sunku. Pasak pašnekovo, jo įmonėje buto su daline apdaila įrengimas kainuoja nuo 115 iki 350 eurų už kv. m.
„Eikos“ plėtros direktoriaus Martyno Žibūdos teigimu, šiuo metu didžioji dalis naujų butų vis dar nuperkama su daline apdaila, tačiau kasmet butų su visa apdaila paklausa didėja. Vien pernai įmonė „Eika“ pardavė ir įrengė 32 tokius butus.