Įsivaizduokite situaciją: esate išvykę atostogauti į užsienį, o Lietuvoje reikia pasirašyti svarbią sutartį. Arba jūsų senelė dėl sveikatos problemų negali pati nueiti į banką ar tvarkytis dokumentų. Draugas paprašo jūsų padėti parduoti jo butą, nes pats gyvena užsienyje. Pasak teisininkų, tokių situacijų sprendimas vienas - įgaliojimas.
Įgaliojimas - tai rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kam nors atlikti teisinius veiksmus kito asmens vardu. Pirmiausia, įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens (atstovaujamojo) valios. Išdavęs įgaliojimą atstovaujamasis vadinamas įgaliotoju, o gavęs įgaliojimą atstovas - įgaliotiniu. Atstovo sutikimas nereikalingas įgaliojimo išdavimui ir įsigaliojimui, tačiau įgaliotinis gali atsisakyti jam suteiktų teisių.
Įgaliojimo Formos ir Reikalavimai
Kad įgaliojimas galiotų, jis turi būti surašytas kaip atskiras rašytinis dokumentas ir pasirašytas paties įgaliotojo - to, kuris leidžia kitam veikti savo vardu. Kai kuriais atvejais įstatymas reikalauja ir notaro patvirtinimo.
Įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems reikalinga notarinė forma, t. p. nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis ir disponuoti, ir įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniams asmenimis (išskyrus atvejus, jei įstatymas numato kitos formos įgaliojimą), turi būti tvirtinami notaro.
Karių įgaliojimus gali patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadai (viršininkai), laisvės atėmimo vietose esančių asmenų - laisvės atėmimo vietų vadovai, su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose jūrų laivuose esančių asmenų - laivų kapitonai (šie įgaliojimai prilyginami notaro patvirtintiems).
Įgaliojime turi būti nurodoma sudarymo data (jei nėra, įgaliojimas negalioja). Juridinio asmens įgaliojimą turi pasirašyti jo vadovas ir uždėti antspaudą, jei privalo jį turėti.
Teisininkas taip pat pažymi, kad įgaliojimuose turi būti tiksliai suformuluotos teisės, kurios suteikiamos įgaliotam asmeniui. Įstatymas neleidžia nurodyti abstraktaus teisių turinio. Pavyzdžiui negalima nurodyti, kad įgaliojimas suteikiamas visiems galimiems teisiniams veiksmas atlikti. Įgaliojime turi būti nurodytas baigtinis ir išsamus suteikiamų teisių sąrašas.
Įgaliojimo Rūšys
Įgaliojimų būna įvairių - nuo vienkartinių iki tokių, kurie suteikia daugiau galios:
- Vienkartinis (paprastasis) įgaliojimas - tai toks, kuris skirtas vienam konkrečiam veiksmui.
- Bendrasis įgaliojimas - kai norite, kad kažkas padėtų rūpintis jūsų turtu, jį saugotų ar tvarkytų kasdienius su tuo susijusius reikalus.
- Specialusis įgaliojimas - skirtas tam tikros srities veiksmams.
Įgaliojimai taip pat gali būti išduodami vienam žmogui arba keliems. Jei skiriate vieną konkretų asmenį - tai vadinama atskiruoju įgaliojimu.
Kaip TEISINGAI naudotis ChatGPT?
Įgaliojimo Galiojimo Terminas
Dar vienas svarbus dalykas yra įgaliojimo trukmė. Jis gali būti terminuotas (kai aiškiai nurodoma, iki kada galioja), arba neterminuotas. Tačiau jeigu terminas neparašytas, įstatymas vis tiek riboja jo galiojimą - toks įgaliojimas automatiškai galioja tik vienerius metus nuo jo išdavimo dienos.
Įgaliojimas gali būti terminuotas ir neterminuotas. Jei terminas nėra nurodytas, įgaliojimas galioja 1 metus nuo jo sudarymo dienos.
Įgaliojimo Panaikinimas ir Pasekmės
Įgaliojimai nėra amžini. Jie pasibaigia įvairiais atvejais - kai baigiasi jų galiojimo laikas, kai pats įgaliotojas nusprendžia jį panaikinti arba kai įgaliotinis atsisako jį vykdyti. Taip pat įgaliojimas pasibaigia nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė ar gavo įgaliojimą, ar iškėlus įgaliotajam juridiniam asmeniui bankroto bylą, įgaliojimą davusį ar jį gavusį fizinį asmenį pripažinus neveiksniu, ribotai veiksniu, nežinia kur esančiu ar jam mirus.
Teisininkas primena, kad pasibaigus įgaliojimui, tiek įgaliotojas, tiek įgaliotinis turi savo pareigas. Įgaliotojas turi atlyginti būtinas išlaidas, kurias įgaliotinis patyrė vykdydamas jo pavedimą - nebent iš anksto buvo susitarta, kad tai bus daroma neatlygintinai. Įgaliotojas taip pat turi pareigą informuoti apie įgaliojimo pabaigą - ypač jei jis pats jį panaikina arba įgaliojimas pasibaigia dėl jo mirties ar teisinio statuso pasikeitimo. Tokiu atveju apie tai turėtų pranešti įpėdiniai.
Tuo tarpu įgaliotinis privalo grąžinti dokumento originalą - jei to padaryti negali, tai turi atlikti jo teisių perėmėjai. Be to, įgaliotinis turi atsiskaityti su įgaliotoju: suteikti visą informaciją apie tai, kaip vykdė pavedimą, kokius veiksmus atliko, kokius dokumentus pasirašė ir ką gavo įgaliotojo vardu.
Įgaliotojui panaikinus įgaliojimą, įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat įgaliotojui žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti duotas įgaliojimas. Įgaliotojo ir jo teisių perėmėjų teisės ir pareigos, atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti tretiesiems asmenims.
Pagrindinės Įgaliojimo Charakteristikos
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Forma | Rašytinė, tam tikrais atvejais notarinė |
| Terminas | Terminuotas arba neterminuotas (bet ne ilgiau kaip 1 metai, jei nenurodyta kitaip) |
| Rūšys | Vienkartinis, specialusis, bendrasis |
| Panaikinimas | Įgaliotojo valia, įgaliojimo termino pabaiga, įgaliotojo ar įgaliotinio mirtis ir kt. |
Viešųjų Pirkimų Įgaliojimai
Komentuojamame VPĮ 83 straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikomos, kai už perkančiąją organizaciją viešąjį pirkimą (toliau - pirkimas) VPĮ nustatyta tvarka atlieka kita perkančioji organizacija. Be to, komentuojamame straipsnyje nustatomas tokių perkančiųjų organizacijų tarpusavio teisinis santykis ir tarpusavio atsakomybės paskirstymas.
VPĮ 83 straipsnis sistemiškai aiškintinas su Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso (CK) nuostatomis, kuriose reglamentuojami įgaliojimo ir pavedimo sutarties teisiniai santykiai (CK 2.132 - 2.151 straipsniai).
VPĮ 83 Straipsnio 1 Dalis
VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė vienai perkančiajai organizacijai įgalioti kitą perkančiąją organizaciją pirmosios vardu atlikti tokius veiksmus:
- pirma, perkančioji organizacija gali įgalioti vieną ar kelis subjektus. VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje yra vartojama vienaskaita, kai kalbama apie įgalinančią perkančiąją organizaciją (suteikiančią įgaliojimą), tačiau nėra jokių procedūrinių ar teisinių kliūčių įgalioti kelis subjektus VPĮ procedūrų vykdymui.
- antra, perkančioji organizacija turi teisę pavesti atlikti nurodytas funkcijas tik kitai perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui. organizuoti pirkimą, t. y. atlikti pirkimo procedūras iki sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo, t. y.
Atsižvelgiant į tai, įgaliotoji perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties už pavedimą (įgaliojimą) suteikusią perkančiąją organizaciją, o pavedimas apsiriboja tik pirkimo procedūromis nuo organizavimo pradžios, pavyzdžiui, rinkos konsultacijos atlikimo, pirkimo dokumentų parengimo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, t. y. pavedimą gavusi perkančioji organizacija dar paskelbia pasiūlymų eilę ir laimėtoją, taip pat pavedimas gali apimti ir VPĮ nustatytos informacijos apie įvykusį pirkimą paskelbimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (ataskaitos apie pirkimą, informaciją apie sudarytas pirkimo ar preliminariąsias sutartis, laimėjusio pasiūlymo, pirkimo ar preliminariųjų sutarčių viešinimą pagal VPĮ 86 straipsnio 9 dalį).
Kita vertus, pretenzijų nagrinėjimas yra priskirtinas ne prie pirkimo procedūrų, o prie ginčų nagrinėjimo (perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros) procedūrų, todėl pagal komentuojamą straipsnį įgaliojimas nėra skirtas įgaliotosios perkančiosios organizacijos pareigai nagrinėti tiekėjų pretenzijas dėl sprendimų. Nepaisant to, kadangi būtent įgaliotoji perkančioji organizacija geriausiai gali žinoti ginčo situaciją, nėra draudžiama papildomai įgalioti ją nagrinėti tiekėjų pretenzijas dėl priimtų sprendimų. Tokia pati pozicija taikytina ir įgaliojimui atstovauti perkančiajai organizacijai teisminiuose ginčuose.
Tam, kad kita perkančioji organizacija galėtų atlikti nurodytus veiksmus, pavedimą duodanti perkančioji organizacija turi atlikti šiuos veiksmus:
- parengti įgaliojimą ir (arba) sudaryti pavedimo sutartį;
- nustatyti užduotis, t. y. tiksliai ir aiškiai nurodyti, kuriuos veiksmus turi atlikti įgaliotoji perkančioji organizacija ir kada jau pavedimą duodanti perkančioji organizacija perima funkcijas;
- suteikti visus įgaliojimus atitinkamoms užduotims vykdyti, t. y. Įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis, t. y. Pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą.
Kadangi, kaip nustatyta VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje (detaliau žiūrėti VPĮ 83 straipsnio 1 dalies komentarą), įgaliotoji perkančioji organizacija negali pasirašyti sutarties ir jos vykdyti, o jos įgaliojimai pasibaigia paskelbus laimėtoją, taip pat paskelbus VPĮ nustatytą informaciją apie pirkimą bei, esant poreikiui, išsprendus ginčus dėl pirkimo procedūrų, t. y. Atitinkamai įgaliojanti perkančioji organizacija yra atsakinga už alternatyvių sankcijų mokėjimą. Alternatyvi sankcija, pavyzdžiui, bauda, yra neteisėtos sutarties pripažinimo negaliojančia alternatyva. Kadangi tokios sutarties šalis yra ne įgaliotoji, o įgaliojanti perkančioji organizacija, tik pastaroji laikytina tinkamu šios ekonominės sankcijos subjektu[1]. Įgaliotoji perkančioji organizacija atsako už tinkamą jai pavestų užduočių vykdymą, pavyzdžiui, jeigu jai buvo pavesta parengti pirkimo dokumentus, tai būtent įgaliotoji perkančioji organizacija bus atsakinga už pirkimo dokumentų neteisėtumą.
VPĮ 83 Straipsnio 2 Dalis
VPĮ 83 straipsnio 2 dalyje nustatytas tik atstovavimas pirkimo procedūrų vykdymo metu ir šalių atsakomybė, tačiau nėra reglamentuota šalių atsakomybė pirkimų ginčo nagrinėjimo metu bei jų procesinis teisinis subjektiškumas, t. y. prieš kurią perkančiąją organizaciją - atstovaujančiąją ar atstovaujamąją - tiekėjas turėtų inicijuoti peržiūros procedūrą. Tai ypač sudėtinga, nes kiekvienu atveju įgaliotajai perkančiajai organizacijai gali būti perduodamos skirtingos funkcijos (užduotys). Šiuo aspektu teismų praktikoje suformuota bendra teisės aiškinimo taisyklė, kad tokiais atvejais abi perkančiosios organizacijos turėtų būti traukiamos į civilinę bylą atsakovėmis[2].
Pavyzdys
Perkančioji organizacija įgaliojo kitą perkančiąją organizaciją organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo. Tiekėjas ginčijo laimėtojo paskelbimą, pateikdamas pretenziją įgaliotajai perkančiajai organizacijai, vėliau įgaliotojai perkančiajai organizacijai pateikė ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) analogiškoje byloje nurodė, kad vykdant pirkimus pagal įgaliojimą susidaro trišalis teisinis santykis, kuris tiekėją (-us) tam tikromis nevienodomis dalimis, inter alia (įskaitant), atsižvelgiant į materialaus santykio plėtojimąsi teismo proceso metu (pavyzdžiui, sudaryta pirkimo sutartis), sieja tiek su įgaliojančia, tiek su įgaliotąja perkančiąja organizacija, dėl to teismo procese abi turėtų būti traukiamos atsakovėmis. Kita vertus, įgaliotosios perkančiosios organizacijos įtraukimas kaip trečiojo asmens, nereiškia, kad teismo sprendimas ar nutartis būtų neteisėti[3].
tags: #kas #turi #buti #nurodyta #igaliojime