Kiekvieną kartą eidami į parduotuvę susiduriame su daugybe spalvingų pakuočių, kurios žada sveikatos stebuklus ir nepakartojamą skonį. Tačiau tikroji tiesa slypi mažame spausdintame tekste - maisto produkto etiketėje. Daugelis žmonių šią informaciją ignoruoja arba tiesiog nesugeba jos tinkamai interpretuoti. Maisto etiketės skaitymas nėra sudėtingas mokslas, tačiau reikalauja šiek tiek žinių ir praktikos.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra privalomi duomenys ant pakuotės ar etiketės, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir ES reglamentus.
Bendrieji ženklinimo reikalavimai
Svarbu! Nurodyti privalomi duomenys ant pakuotės ar etiketėje turi būti atspausdinti taip, kad būtų užtikrintas aiškus jų įskaitomumas, šriftu, kurio rašmenų x aukštis, būtų lygus 1,2 mm arba didesnis. Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba.
Maisto produktų ženklinimas vykdomas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1169/2011. Jei maisto produktai galutiniam vartotojui ar viešojo maitinimo įstaigai yra pateikiami nefasuoti, higienos normoje nurodyta informacija pateikiama atitiktį patvirtinančiuose dokumentuose ar kainų etiketėse.
Ženklinamiems maisto produktams neturi būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės. Leidžiama vartoti tik tuos teiginius apie maistingumą ir sveikumą, kurie atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. reglamentą (EB) Nr. 1924/2006. Pavyzdžiui: „Geležis padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą“ ar „Graikiniai riešutai padeda gerinti kraujagyslių elastingumą“.
Geografinė nuoroda suteikiama konkrečios vietovės produktams, kurių kokybę ar savybes iš esmės arba išimtinai nulėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais ir kurio visi gamybos etapai vykdomi apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Šia nuoroda žymimi konkrečios vietovės produktai, kurių tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskiriama jo geografinei kilmei ir kurio bent vienas iš gamybos etapų vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Pavyzdžiui: gamintojas UAB „X“, adresas: Ygrikų g.
ES pagaminti ir supakuoti ekologiški maisto produktai turi būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu.
Specialūs užrašai ant pakuotės
- Maisto produktus, kuriuos gaminant naudotos įpakavimo dujos ir taip pailgintas jų tinkamumo vartoti terminas, papildomu užrašu „Supakuota naudojant apsaugines dujas“.
- Maisto produktus su saldikliu (saldikliais) papildomu užrašu „Su saldikliu (saldikliais)“. Šis užrašas turi būti šalia parduodamo maisto produkto pavadinimo.
- Maisto produktus, į kuriuos pridėta cukraus ir saldiklio, papildomu užrašu „Su cukrumi (cukrais)“.
- Maisto produktus, turinčius aspartamo, papildomu užrašu „Turi fenilalino šaltinį“.
- Maisto produktus, į kuriuos pridėta daugiau nei 10 proc. Chininas ir kofeinas gaminant ar ruošiant maisto produktą vartojami kaip kvapiosios medžiagos, sudedamųjų dalių sąraše jų pavadinimai turi būti nurodyti po žodžių „Kvapiosios medžiagos“.
Kai gėrime, skirtame tiesiogiai vartoti be jokių pakeitimų, arba gėrime, pagamintame iš koncentruoto ar išdžiovinto produkto, kofeino (nesvarbu, iš kokio šaltinio) dalis yra didesnė kaip 150 mg/l, etiketėje turi būti užrašas „Daug kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims“. Šis užrašas turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir gėrimo pavadinimas, po užrašo skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml.
Ženklinant maisto produktus, kuriuose yra daugiau kaip 0,1 proc. Netoleravimą sukeliančios medžiagos, Pvz.: Sudedamosios dalys. Kviečių miltai, cukrus, sviestas, sojų pupelės (5 proc.), rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E 330, kvapiosios medžiagos ….. - * ŽR. - visa informacija reglamento 18, 19, 20 str.
Maisto produktų, papildytų vitaminais, mineralais ar kitomis medžiagomis, ženklinimas turi atitikti 2006 m. REGLAMENTAS (ES) Nr. 1169/2011, 21 str. * ŽR. - visa informacija reglamento 21 str.
10 maisto produktų etiketės skaitymo taisyklių
Trąšų ženklinimas
Trąšų pakuotės etiketėje rasite svarbią informaciją apie trąšų gabenimą, sandėliavimą, laikymą, tvarkymą ir naudojimą. Produktas yra klasifikuojamas ir ženklinamas pagal nacionalinius teisės aktus ir EB reglamentą ir pagal prekių vežimo klasifikaciją, remiantis pavyzdiniu JT reglamentu dėl pavojingų krovinių gabenimo bei transportavimo (TDG angl.). Produkto cheminė sudėtis produkto pakuotės etiketėje yra nurodyta pagal nacionalinius, kiekvienoje šalyje galiojančius įstatymus.
Kaip buvo nurodyta įvadinėje teksto dalyje, etiketės ženklinimo elementai yra nustatomi vadovaujantis CLP reglamentu - (dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo) ir tarptautinėmis teisės normomis dėl pavojingų krovinių gabenimo (TDG angl.). Tokią pačią informaciją galite rasti saugos duomenų lapuose.
Žr.: CLP reglamentas: (EB) reglamentas Nr. 1272/2008, CLP arba CLP reglamentas (dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo) yra taikomas visoje Europos Sąjungoje ir EEE (Europos ekonominėje erdvėje). Pramonės įmonės privalo įvardinti bei nurodyti galimus pavojus, susijusius su chemikalais, prieš jiems patenkant į rinką ir atitinkamai juos suklasifikuoti.
Jei produktas yra pavojingas, jis turi būti atitinkamai paženklintas, kad darbininkai ir produkto vartotojai žinotų apie galimą jo poveikį dar prieš dirbdami su juo ar jį vartodami. Ant produkto pakuotės visada būna užrašyta produkto kilmė. Ir didmaišių ir mažųjų trąšų įpakavimo maišų priešakinė pusė ženklinama prekių vežimo (gabenimo) etikete, - etikete pagal TDG reglamentą. Ir didmaišių ir mažųjų trąšų įpakavimo maišų nugarinė pusėpaprastai ženklinama ir pagal CLP ir pagal TDG reglamentą.
Konsoliduota etiketė apibūdinama kaip bendra, jungtinė etiketė, kurioje yra visi - ir CLP reglamento ir TDG reglamento reikalavimus atitinkantys elementai. Tokiais arvejais, kai pavojingumo ženklai yra ir TDG reglamento ir CLP reglamento piktogramoje, CLP pictograma produktas jau neženklinamas. Ant mažų trąšų maišų šono būna arba konsoliduota etiketė arba etiketė pagal CLP reglamentą (tais atvejais, kai produktas nėra klasifikuojamas pagal prekių vežimo reglamentą).
Visi YaraVita produktai žymimi šešiaženkliu skaičiumi - produkto partijos kodu, kuris suteikia naudingą informaciją sandėlio darbuotojams.
Siekiant užtikrinti informacijos apie trąšų produktą ar apie trąšų gamybos procese panaudotas žaliavas tikslumą, geriausia yra pareikalauti naujausios, peržiūrėtos saugos duomenų lapo versijos (SDL), išleistos pagal teisės aktų reikalavimus toje šalyje, kur bus panaudotas produktas (-ai). Saugos duomenų lape bus informacija apie galimus pavojus ir rekomendacijos dėl trąšų produkto tvarkymo, vežimo ir laikymo, taip pat informacija apie nepageidaujamas situacijas bei atliekų tvarkymą.
Klaidinantis ženklinimas
Žmonėms siekiant sveikiau maitintis, kelią pastoja netikslus maisto produktų ženklinimas. Ar normalu, jei ant pakuotės parašyta „rinktinis“, „aukščiausios rūšies“, „išskirtinės kokybės“, o iš tiesų taip nėra?
Desertinių varškės sūrelių pakuotė, kurioje yra 4 vnt. Paėmus pakuotę į rankas iš karto kyla klausimas, ar produktas gali būti pakuojamas taip, kad ant išorinės pakuotės nesimatytų produktų sudėties aprašymo (ant vidinės pakuotės sudėtis pažymėta, tačiau per išorinę pakuotę žymėjimo nesimato). Kyla natūralus klausimas, ar gali vaikams skirtuose gaminiuose būti šio maisto priedo?
VMVT atsakymas labai dviprasmiškas, nes tvirtinama, kad ant išorinės pakuotės turi būti pateikta informacija apie kiekvieno sūrelio sudėtį. Tačiau... Ant gaminio pakuotės yra rašoma, kad silkė pagaminta iš aukščiausios rūšies rinktinės riebios silkės. Ant pakuotės pavaizduoti simboliai (tarsi medaliai), ant kurių parašyta „žuvies ekspertai“, „kokybės garantas“.
Kadangi Lietuvoje patvirtintas tik mėsos aukščiausios rūšies standartas, ar teisėtai minėto produkto gamintojas naudoja išskirtinumą žyminčius užrašus ir simbolius? Išnagrinėjusi silkės ženklinimą, VMVT pateikė išvadą, kad teiginys „iš aukščiausios rūšies rinktinės riebios silkės“ klaidina vartotoją, kadangi visos silkės priskiriamos riebioms žuvims ir neskirstomos pagal rūšis. Pripažįstama, kad PĮ „Desė“ galbūt pažeidžia nustatytus reikalavimus dėl vartotojo klaidinimo. Išlieka klausimas, ar „kokybės garantas“ nėra vartotoją klaidinanti frazė, nurodanti į „žuvies ekspertų“ atrinktą tariamą „aukščiausios rūšies“ silkę?
Kadangi kalcio produkte yra labai mažai (norint pasiekti rekomenduojamą dienos normą suaugusiam žmogui tektų suvalgyti 60 dešrelių, o vaikams - 30 dešrelių per dieną), kyla klausimas, ar produkto žymėjimas atitinka turinį, neklaidina ir nepažeidžia vartotojų lūkesčių įsigyti daug kalcio turintį produktą (palyginimui „Žemaitijos pieno“ „Pik Nik“ plėšomų sūrio lazdelių ženklinimas, kuris skelbia apie kalcio kiekį: 100 g. sūrio yra 82,5 proc. VMVT vienareikšmiškai pripažįsta, kad šis produkto pavadinimas klaidina vartotoją, nes kalcio kiekis produkte yra nereikšmingas. Remiantis reglamentais nurodoma, kad nusprendžiant, kas sudaro reikšmingą kiekį, orientuojamasi į 15 proc.
Atsivertę įmonės tinklalapį susiduriame su užrašu: „Mums svarbu, ką valgo mėsos gaminių vartotojas“. Tačiau gaminio pakuotės užrašai, vartotojui komunikuojantys apie aukštą mėsos kokybę: „mėsos ekspertas“, „aukščiausia kokybė“ (angl. Lietuvoje galioja nacionalinis „aukščiausios rūšies“ mėsos standartas, numatantis aukščiausius reikalavimus ir sąlygas. Kadangi iš tikrųjų, kaip nurodyta produkto ženklinimo lapelyje, gaminys tėra pirmos rūšies, minėti pakuotės užrašai gali klaidinti vartotojus.
Ant šokoladinių rutuliukų pakuotės nurodyta, kad produktas pagamintas iš aukščiausios rūšies britiško pieninio šokolado. Paprašėme VMVT nurodyti, ar nesant nacionalinio aukščiausios rūšies šokolado standarto ir nenurodant, ką konkrečiai reiškia aukščiausia britiško šokolado klasė, nebuvo pažeisti ženklinimo reikalavimai bei klaidinamas vartotojas. Kaip nurodo VMVT, šokolado produktai turi būti ženklinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintais šokolado produktų kokybės reikalavimais, kurie nustato privalomuosius Lietuvoje parduodamų vietinės gamybos ir importuotų kakavos ir šokolado produktų kokybės, sudėties ir ženklinimo reikalavimus. Juose šokolado produktai nėra skirstomi į klases ir rūšis.
Pasidomėjome, kuo šio margarino kokybė yra išskirtinė ir kaip tai įrodyta, kad naudojamas išskirtinumą reiškiantis žymuo ir ar žymuo neklaidina vartotojų? Kyla klausimas, kaip garsi įmonė gali taip drąsiai žarstytis teiginiais, kai negali jų pagrįsti?
Ant gaminio pakuotės nurodyta, kad produktas yra su kalciu ir vitaminais, tačiau detaliau pastudijavus informaciją ant pakuotės matyti, kad kalcis sudaro tik 9 procentus reikalingos dienos normos, vitaminas B12 - tik 3, E - 8 proc. ir pan. Ar gaminio pakuotė neklaidina vartotojų, atsižvelgiant į tai, kad reikšmingas kalcio ar vitaminų kiekis būtų bent 15 proc. VMVT pripažino, kad mėsos gaminio ženklinimo etiketėje nurodytas mažas vitaminų ir kalcio kiekis klaidina vartotojus, nes neatitinka galiojančių nuostatų, kuriose teigiama, kad kai maisto produktas papildomas vitaminu arba mineralu, jų kiekis turi bent jau prilygti reikšmingam kiekiui. Taip pat neatitinka išdėstytų nuostatų, kad vitaminais ir mineralais papildytų maisto produktų ženklinimas, pristatymas ir reklama neturi klaidinti vartotojų dėl tokių maistingumo privalumų, kurie atsiranda papildžius produktą šiomis medžiagomis. Higienos normos numato, kad nusprendžiant, kas sudaro reikšmingą kiekį, orientuojamasi į 15 proc.
VMVT patikino, kad informacija apie konkrečius ar galimus maisto produktų ženklinimo pažeidimus perduota pagal kompetenciją nagrinėti VMVT teritoriniams padaliniams (pagal gamintojų ar platintojų registracijos vietas). Institucija skelbia, kad informaciją vartotojams apie maisto produktų ženklinimą, ženklinimo pažeidimus, nuobaudas, skiriamas gamintojams, galima rasti VMVT interneto svetainėje, o informacija apie ženklinimo reikalavimus teikiama raštu, el. paštu, telefonu. Tačiau iškyla natūralus klausimas, kodėl vėl ir vėl parduotuvių lentynose tenka rasti iškalbingais šūkiais nusagstytas pakuotes ir it sekliams ieškoti, kas kurioje etiketėje tikra?
VMVT uždavėme konkrečius klausimus: Kokių kontrolės priemonių numatoma imtis dėl gamintojo naudojamo ženklinimo? Vartotojui susidūrus su importuotais maisto produktais, dažnai kyla klausimas, ar ženklinimas atitinka Lietuvoje nustatytus reikalavimus.