Rangos sutartis - tai civilinė sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą pagal kitos šalies (užsakovo) užsakymą ir perduoti jo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbą ir sumokėti už jį sutartą kainą.
Rangos sutarties specifika lemia ir tam tikrą problematiką atskiriant ją nuo darbo sutarties. Jos specifika lemia ir tam tikrą problematiką atskiriant ją nuo darbo sutarties. Kaip jau minėta, rangos sutartys glaudžiai susiję su kitomis civilinių sutarčių rūšimis.
Rangos sutarties esminiai elementai
Esmine rangos sutarties sąlyga laikomas susitarimas dėl sutarties dalyko. Kita esminė sutarties sąlyga - šalių susitarimas dėl rangos įvykdymo terminų. Sutartyje turi būti aptarta darbų atlikimo pradžia ir pabaiga, gali būti susitarta dėl tarpinių terminų. Sutarties kaina nelaikytina esmine sutarties sąlyga (ji esminė tik atskiroms rangos sutarčių rūšims).
Rangos sutarties atribojimas nuo kitų sutarčių
Rangos sutarčiai artimos ne tik darbo, bet ir pirkimo - pardavimo, teikimo, paslaugų teikimo sutartys.
- Nuo pirkimo - pardavimo sutarčių rangos sutartis akivaizdžiausiai atskiria tai, kad pirkimo - pardavimo atveju dažniausiai yra aišku, koks daiktas yra perduodamas ir jis paprastai iškarto perduodamas pirkėjo nuosavybėn. Tuo tarpu rangos sutartimi šalys visų pirma susitaria dėl pačių veiksmų: pagaminimo, pataisymo, - o tik po to dėl perdavimo.
- Kadangi rangos sutartyje visų pirma vertingi yra patys atliekami veiksmai, o tik po to rezultatas, tai veiksmai, kurių vertė palyginti su rezultato (perduodamo daikto) verte yra nedideli, gali būti pripažinti pirkimu-pardavimu.
- Nuo paslaugų sutartinių rangą atskiria, tai, kad jos rezultatas - materialių dalykų sukūrimas, tuo tarpu paslaugų sutarčių dalykas - nematerialaus pobūdžio paslaugos.
Rangos sutartimi viena šalis įsipareigoja „atlikti tam tikrą darbą“ , o kita šalis „už jį sumokėti“, toks apibrėžimas net ir lingvistikai yra artimas darbo sutarties sampratai (darbuotojas „įsipareigoja dirbti“ tam tikrą darbą, o darbdavys „mokėti darbuotojui“). Tačiau rangos sutartyje būtinas elementas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui. Taigi, nors pagal abi sutartis ir atliekamas darbas, tačiau rangos atveju būtinas ir rezultatas.
Civilinis kodeksas sutarties dalyką apibrėžia kaip tam tikro darbo rezultato perdavimą arba kitokių veiksmų, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui, atlikimą.
Rangovo savarankiškumas ir subordinacijos nebuvimas
Rangos sutartyse rangovo ir užsakovo nesieja jokie pavaldumo santykiai. Rangovas pats organizuoja darbą, jo laiką, būdus, - svarbu tik tai, kad darbas būtų atliktas laiku ir atitiktų sutartyje keliamus reikalavimus. Tarp šalių subordinacija negalima. Ši taisyklė (turbūt kaip tik ir norint atriboti rangą nuo darbo sutarčių) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 3 dalyje („rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai“).
Subordinacijos draudimas pateisintinas ir tuo, kad rangovas, prisiimdamas darbų atlikimo riziką bei atsakomybę turėtų ir visišką veiksmų laisvę, tai ypač aktualu, kai atliekama ranga, kuriai būtina kvalifikacija. Jau minėta, kad darbus rangovas atlieka savo rizika, todėl jo atlyginimas priklauso ne nuo proceso (darbo), o nuo rezultato. Rezultatui žuvus, netgi ne dėl rangovo kaltės, jis netenka teisės į atlyginimą.
Tuo tarpu asmuo dirbantis pagal darbo sutartį atlieka tam tikras funkcijas pagal savo pareigas, pagal jam privalomas vidaus darbo taisykles, yra pavaldus įmonės administracijai. Todėl atlyginimas dažnai netgi nepriklauso nuo darbo rezultato, o jeigu ir priklauso, tai „jis darbuotojui mokamas net jei darbo rezultatas žūva ne dėl darbuotojo kaltės“.
Šalys ir asmeninis pobūdis
Rangos sutarties šalimis gali būti (užsakovu ir rangovu) gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. Darbo kodeksas darbuotoju laiko tik fizinį asmenį, turintį darbinį teisnumą ir veiksnumą. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrus rangos darbus gali atlikti tik atitinkamą kvalifikaciją turintis rangovas.
Darbo sutartys yra išimtinai asmeninio pobūdžio. Tai, kad rangovas atlikdamas darbus gali pasitelkti kitus asmenis (subrangovus) ir tai, kad juo gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, leistų teigti, kad ši sutartis neturi jokio asmeninio pobūdžio (priešingai nei darbo).
Rangos sutartims būdingas terminuotumas. Baigtinis laikas, per kurį bus atlikti darbai - būtinas elementas, negali būti neterminuotų rangos sutarčių (Civilinio kodekso 6.652 str. 1 d. teigia: „Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga“).
Rangos sutarties atveju galimi ir specifiniai savigynos būdai - sulaikymo teisė.
Nuosavybės teisės perėjimas ir rizikos pasiskirstymas
Su nuosavybės teisės perėjimu sietinas ir rizikos perėjimas, jis įvyksta daikto perdavimo momentu, nebent perdavimo terminą praleidžia viena iš šalių. Rangos sutarties specifika ta, kad jos atveju rangovas darbus paprastai atlieka savo rizika, atlikimo būdus, laiką ir kt. pasirenka pats, jei sutartis nenustato ko kita - darbą dažniausiai atlieka iš savo medžiagos ir savo jėgomis.
Rangos sutarčiai būdinga ir tai, kad rangovas turi teisę jos atlikimui pasitelkti ir kitus asmenis (subrangovus). Reikia skirti rangovo darbų atlikimą savo rizika ir atsitiktinę medžiagų žuvimo riziką, kuomet atsakomybė priklauso nuo to, kieno medžiagomis ir priemonėmis buvo atliekami darbai.
Statybos rangos sutarties ypatumai
Klausimas toks, ar statybos rangos sutarties atveju, užsakovui užsakius statinio pastatymą, statybos rangos sutartis ar bent jau priėmimo-perdavimo aktas turėtų būti notarinės formos? Statybos rangos sutartimi nekilnojamas turtas sukuriamas tiesiogiai ir perduodamas UŽSAKOVUI, o ne PIRKĖJUI.
RANGOVAS neturi nuosavybės į tą nekilnojamąjį turtą kaip registruotą objektą. CK 1.74 str. turi būti aiškinamas sistemiškai su kitomis CK normomis, tačiau ne plečiamai. Pavyzdžiui, to paties CK 1.74 str. 3 p. nustatyta: kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. O statybos rangos sutarties nuostatos tokios sutarties formos tiesiogiai nenumato. Na, bet ir nedraudžia tokią notarinę formą pasirinkti. (CK 1.77 str 2 d.).
Pirkimo-pardavimo Sandoris yra daiktinio pobūdžio,todėl jam būtina notarinė forma,o rangos sutartis tarp užsakovo ir rangovo yra prievolinio pobūdžio santykiai,todėl jiems notarinės formos nereikia,nors ir susiję su daikto sukūrimu.Tačiau rangovas niekada nuosavybės teisės į statomą objektą neįgyja,nes jį stato ne sau.
Teisė būti rangovu
Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu turi teisę juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai. Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai turi teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovais, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti analogiškų statinių statybos veikla.
Rangovas, siekiantis turėti teisę atlikti visus bendruosius statybos darbus, privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų veiklos patirtį statybos srityje, kiti rangovai - ne mažesnę kaip vienų metų veiklos patirtį statybos srityje.
Būti branduolinės energetikos objekto statinių statybos rangovais gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu.
Būti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu gali juridiniai asmenys, turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovu.
Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo.
Kai statyba vykdoma rangos būdu, statytojas (užsakovas) privalo paskirti vieną už visų statinių statybą atsakingą rangovą, kuris turi atitikti šiame įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti šiame straipsnyje nustatytas rangovo pareigas.
Rangovas įsipareigoja ne tik atlikti užsakytą darbą, bet ir sukurti bei faktiškai perduoti rezultatą vartotojui (užsakovui). Ši pareiga įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK), 6.645 straipsnyje.
Rangos sutartis savo esme yra panaši į pirkimo-pardavimo sutartį dėl to, kad rangovas užtikrina sukurto daikto kokybę. Vartotojas (užsakovas) įsipareigoja priimti darbą ir sumokėti už atliktą darbą, jei šis yra atliktas tinkamai (CK 6.655 str., CK 6.662 str.).
Priėmimo-perdavimo akto reikšmė
Vartotojui labai svarbu įvertinti darbų rezultatą, įsitikinti, ar jis neturi trūkumų. Jei priėmimo-perdavimo akte nepaminėti akivaizdūs daikto trūkumai ir užsakovas priėmė atliktus darbus, jis nebegali reikšti pretenzijų. Tačiau svarbu paminėti, kad statybos rangos teisiniuose santykiuose neretai susiduriama su neakivaizdžiais arba tyčia paslėptais daikto trūkumais neretai. Neakivaizdiems, priešingai nei akivaizdiems trūkumams, taikoma kokybės garantija ir senatis (CK 6.666 str. 3,4 d., CK 6.667 str., CK 6.698 str.
Rangovas ir vartotojas (užsakovas) turi bendradarbiauti ir vienas kitam teikti su darbų atlikimu susijusią informaciją. Bendradarbiavimo pareiga yra glaudžiai susijusi su vartotojo informavimo pareiga. Tinkamas vartotojo informavimas labai svarbus, nes jis ne tik tiesiogiai veikia vartotojo apsisprendimą įsigyti prekes ar paslaugas, tačiau ir daro įtaką tinkamam sutarties vykdymui.
Vartotojas savo ruožtu turi informuoti rangovą apie visas aplinkybes, kurios kelia grėsmę darbų atlikimui ir rezultato kokybei bei informuoti, jei negalės teikti pagalbos rangovui, jei dėl jos buvo susitarta sutartyje.
Skirtingų rūšių rangos teisiniai santykiai gali suponuoti ir kitų pareigų atsiradimą, pavyzdžiui, statybos rangos atveju - vartotojas turi pareigą pasirūpinti atitinkamais statybos leidimais (CK 6.688 str. 2 d., Statybos įstatymo 12 str. 1 d.
Vartotojų teisių gynimas
Vartotojų teisių gynimo būdai, kai atlikti darbai neatitinka sutarties arba jiems keliamų kokybės reikalavimų, panašūs į vartotojų teisių gynimo būdus, įsigijus netinkamos kokybės prekę.
A. Černiauskaitė primena, kad jei esminiai trūkumai nepašalinami, užsakovas turi teisę iškart nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti dėl netinkamo sutarties vykdymo atsiradusius nuostolius.
Štai schema, iliustruojanti rangos sutarties šalis ir jų atsakomybes:
Sutarties sudarymas [įvadas į kontaktinę teisę]
tags: #rangovo #nuosavybes #teise #ck