Kas tai gali būti priežastys? Išsami apžvalga

Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias sveikatos problemas, įskaitant jų priežastis, simptomus ir gydymo galimybes. Aptarsime viduriavimą, pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi, sinusitą, mieguistumą, depresiją ir inkstų akmenligę.

Viduriavimas

Diarėja - tai dažnas tuštinimasis vandeningomis, skystos konsistencijos išmatomis tris ar daugiau kartų vienos dienos eigoje. Šį sutrikimą patiria daugelis žmonių kelis kartus per metus ar dažniau. Diarėja gali būti ūminė arba lėtinė.

Priežastys

• Infekcija: Tai kita dažna viduriavimą sukelianti priežastis.
• Maisto netoleravimas ar alergija: Tai dažna viduriavimo ir visos virškinimo sistemos sutrikimo priežastis. Dažniausiai netoleruojami maisto produktai yra laktozė, kiaušiniai, soja ar gliutenas. Jei pastebėjote, kad tam tikras maistas ar jo produktas sukelia viduriavimą, išimkite jį iš mitybos raciono.

Diagnostika

• Kaprologinis tyrimas, išmatų pasėlis - nustatomos bakterijos, sukeliančios viduriavimą.
• Endoskopija - atliekama kolonoskopija arba sigmoidoskopija. Kolonoskopijos metu gastroenterologas apžiūri virškinamojo trakto vidų, naudodamas ilgą vamzdelį (endoskopą) su aukštos raiškos kamera, įtaisyta aparato gale.

Gydymas

Daugumai žmonių viduriavimas praeina kelių dienų bėgyje savaime, tokiu atveju galima vartoti nereceptinius vaistus simptomams palengvinti ir papildomo gydymo neprireikia.

• Jei viduriavimo priežastis yra bakterinė ar parazitinė infekcija, jos gydymui gastroenterologas, infektologas ar šeimos gydytojas dažniausiai paskiria antibiotikus.
• Nereceptiniai vaistai: Tokie vaistai gali sumažinti viduriavimą ir sušvelninti simptomus. Nereceptiniai vaistai rekomenduojami ir tada, kai nustatyta diagnozė, tačiau nėra specialaus gydymo.
• Hidratacija arba skysčių vartojimas: Pacientams, sergantiems ūminiu ir lėtiniu viduriavimu, rekomenduojama gerti daug vandens ir gėrimų su elektrolitais. Tai padeda atstatyti prarastą skysčių kiekį organizme ir apsaugo nuo dehidratacijos. Hidratacija yra pagrindinis veiksnys gydant viduriavimą. Labai svarbu atstatyti prarastus organizmo skysčius, todėl rekomenduojama gerti daug vandens ir elektrolitų turinčių gėrimų.
• Taip pat rekomenduojama laikytis mažai skaidulų turinčios dietos, kuri neapkrautų skrandžio ir palengvintų virškinimo sistemos darbą tol, kol normalizuosis žarnyno būklė. Patariama valgyti lengvus maisto produktus, tokius kaip avižiniai dribsniai, bananai, skrebučiai, ryžiai.
• Rekomenduojama vartoti probiotikus - gerąsias bakterijas, kurios atstato virškinimo trakto pusiausvyrą.
• Esant elektrolitų trūkumo požymiams, tokiems kaip bendras silpnumas, padidėjęs širdies plakimas, raumenų mėšlungis, rekomenduojama vartoti kalio, kalcio bei magnio preparatus.

Diarėja yra labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, kuriam galima taikyti daugybę skirtingų gydymo būdų.

Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis

Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis - tai nemalonūs pojūčiai, su kuriais bent kartą gyvenime yra susidūręs kiekvienas. Šie simptomai ne tik trukdo kasdieniam gyvenimui, bet ir dažnai sukelia nerimą, ar už jų neslypi rimtesnės sveikatos problemos. Kodėl pilvas tarsi „pripūstas balionas“? Kas lemia šių nemalonių pojūčių atsiradimą? Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines pilvo pūtimo ir dujų kaupimosi priežastis, atskleisime, kaip tai susiję su mityba, gyvenimo būdu ir galimais sveikatos sutrikimais, bei pasidalinsime patarimais, kaip efektyviai sumažinti šiuos nemalonius simptomus.

Priežastys

Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis - tai dažnas reiškinys, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių. Šie simptomai gali būti susiję su mityba, virškinimo sistemos veikla, gyvenimo būdu ar net tam tikromis ligomis.

• Netinkama mityba: Raugėjimas ir pilvo pūtimas gali atsirasti ir dėl to, kad valgant nuryjame per daug oro. Pavyzdžiui, greitas valgymas, kalbėjimas valgant ar kramtomoji guma skatina oro prarijimą, kuris kaupiasi virškinimo trakte. Pilvo pūtimą taip pat sukelia ir dujas skatinantys maisto produktai, tokie kaip ankštiniai augalai, kryžmažiedės daržovės, gazuoti gėrimai bei produktai, turintys daug tirpiųjų skaidulų. Be to, šie nemalonūs simptomai gali pasireikšti ir esant tam tikrų maisto produktų netoleravimui, pavyzdžiui, laktozės bei glitimo.
• Virškinimo sutrikimai: Pilvo pūtimą taip pat gali sukelti ir vidurių užkietėjimas. Apsunkintas tuštinimasis sukelia spaudimą žarnynui, o užsistovėjęs maistas gali fermentuotis ir sukelti dujų kaupimąsi. Be to, ir žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutrikimas lemia per didelę dujų gamybą, nes „blogosios“ bakterijos pradeda dominuoti prieš „gerąsias“. Dar vienas virškinimo sutrikimas yra dispepsija, kurio metu gali pasireikšti raugėjimas ir pilvo pūtimas. Žinoma, padėti gali ir nereceptiniai vaistai nuo vidurių pūtimo, tačiau rimtesniais atvejais gali prireikti ir gydytojo konsultacijos.
• Hormoniniai pokyčiai: Moterims pilvo pūtimas dažnai pasireiškia prieš menstruacijas arba jų metu dėl hormonų svyravimų. Progesteronas ir estrogenai gali lėtinti virškinimą, todėl kaupiasi dujos.
• Stresas ir emocinė būsena: Psichologiniai veiksniai, kaip stresas ar nerimas, gali paveikti žarnyno veiklą. Nervų sistema, yra glaudžiai susijusi su virškinimu, tad esant stresui, sutrikdo normalią maisto judėjimo per žarnyną veiklą, dėl ko kaupiasi dujos.
• Ligos ir patologinės būklės: Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis gali būti ne tik fiziologinių ar mitybos įpročių pasekmė, bet ir rimtesnių ligų ar patologinių būklių simptomas. Pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas tai lėtinė virškinimo sutrikimo būklė, kurią lydi pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. O Krono liga ir opinis kolitas tai žarnyno ligos, kurios sukelia lėtinį žarnyno uždegimą, pilvo skausmą, pūtimą ir kitus virškinimo sutrikimus. Sergant šiomis ligomis žarnyne dažnai kaupiasi dujos dėl sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo ir netinkamos žarnyno bakterijų veiklos. Be to, pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi gali sukelti ir infekcijos bei parazitai. O taip pat ir kitos medicininės priežastys, pavyzdžiui, ascitas, navikai ar cistos.
• Nepakankamas fizinis aktyvumas: Sėdimas gyvenimo būdas ir mažas fizinis aktyvumas lėtina žarnyno veiklą, todėl maistas ilgiau lieka virškinimo trakte, kur fermentuojamas bakterijų ir todėl ima kauptis dujos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pilvo pūtimas pasireiškia kartu su šiais simptomais, būtina pasitarti su gydytoju:

• Stiprus pilvo skausmas
• Kraujas išmatose
• Staigus svorio kritimas
• Ilgalaikis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas

Diagnostika

Kad pilvo pūtimas būtų efektyviai gydomas, pirmiausia svarbu nustatyti tikslią jo priežastį. Diagnostika padeda atskirti įprastas priežastis nuo patologinių būklių, kurios reikalauja specifinio gydymo.

Visų pirma, gydytojas išsiaiškina, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia pilvo pūtimas, kokie maisto produktai ar įpročiai tai lemia. Tuomet gali būti atliekami tyrimai, pavyzdžiui, kraujo, išmatų ar instrumentiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, endoskopija, kolonoskopija ar kompiuterinė tomografija, kurie padeda išsiaiškinti, ar yra struktūrinių pokyčių, uždegimų ar navikų.

Gydymo galimybės

Dažniausiai gydymas apima mitybos korekciją. Iš raciono pašalinami maisto produktai, kurie gali sukelti vidurių pūtimą, tokie kaip ankštiniai, laktozė ar glitimas. Taip pat gali būti padidinamas skaidulų kiekis mityboje (jei problema susijusi su vidurių užkietėjimu).

Gydymui taip pat gali būti skiriami probiotikai, kurie padeda atkurti žarnyno mikroflorą bei nereceptiniai vaistai nuo pilvo pūtimo, pavyzdžiui, simetikonas. Be to, naudinga gali būti ir reguliari mankšta, kuri pagerina žarnyno judrumą. O jei pilvo pūtimas susijęs su stresu ar emocine būsena, gali padėti streso valdymo technikos, meditacija ar psichologo konsultacijos.

Prevencija ir patarimai

Pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi galima sumažinti arba visiškai jo išvengti keičiant kasdienius įpročius ir atidžiau prižiūrint mitybą bei gyvenimo būdą.

• Sveiki mitybos įpročiai: Venkite persivalgymo - mažiau maisto vienu metu sumažina žarnyno apkrovą. Vartokite mažiau gazuotų gėrimų ir dirbtinių saldiklių. Maistą kramtykite iš lėto ir kruopščiai, kad sumažintumėte oro nurijimą. Venkite greito maisto ir apdorotų produktų vartojimo.
• Probleminių produktų identifikavimas: Veskite maisto žurnalą, kuriame žymėkite, kurie produktai sukelia pūtimą. Eksperimentuokite su eliminacine dieta (pavyzdžiui, kurį laiką nevalgykite laktozės ar glitimo turinčių produktų ir stebėkite, kaip reaguoja organizmas).
• Reguliari fizinė veikla: Fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, kasdienė mankšta ar lengvas vaikščiojimas po valgio, skatina žarnyno peristaltiką ir mažina dujų kaupimąsi.
• Streso valdymas: Praktikuokite stresą mažinančius metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas, joga ar meditacija. Užtikrinkite tinkamą poilsį ir kokybišką miegą.
• Probiotikų vartojimas: Probiotikai gali padėti palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą, ypač jei pūtimas susijęs su disbioze.

Prižiūrint mitybą, palaikant fizinį aktyvumą ir rūpinantis savo emocine būkle, pilvo pūtimo ir dujų kaupimosi problemos dažnai gali būti suvaldytos ar visiškai išspręstos. Tačiau jei simptomai yra nuolatiniai ar sunkėja, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pritaikytas tinkamas gydymas.

Sinusitas

Peršalę jaučiate nemalonų spaudimą ar skausmą kaktos, nosies ir akių srityje? Tai - vieni iš dažniausiai pasitaikančių sinusito požymių. Su tokia būkle susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Tad mokėti ją atpažinti, be abejonės, svarbu. Šiame tinklaraščio įraše aptarsime, kas yra sinusitas, jo atsiradimo priežastis, tipus, simptomus, gydymo būdus, taip pat galimas komplikacijas ir prevencijos būdus.

Sinusai (prienosiniai ančiai) yra kauluose esančios tuščios ertmės, išsidėsčiusios aplink nosį, akis ir skruostų srityje. Sinusitas, kitaip dar vadinamas sinuitu, yra sinusų gleivinės uždegimas.

Priežastys

Sinusito priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo veiksnių, kurie sutrikdo normalią nosies ertmių ir sinusų veiklą. Dažniausiai šią būklę sukelia virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas, kurios užblokuoja sinusų angas ir trukdo gleivėms nutekėti. Bakterinės ar grybelinės infekcijos taip pat gali išprovokuoti sinusitą (pasireiškia bakterinis arba grybelinis sinusitas). Dažniausiai tai nutinka, jei imuninė sistema yra susilpnėjusi arba esama anatominės nosies struktūros ypatumų, pavyzdžiu, kreiva nosies pertvara.

Tipai

Sinusitas gali būti ūminis arba lėtinis.

• Ūminis sinusitas vystosi greitai ir tęsiasi apie savaitę, kartais 2-3 savaites. Jis gali būti serozinis, pūlingas arba odontogeninis. Serozinis sinusitas pasireiškia tąsiu arba vandeningu sekretu, o pūlingas sinusitas - tirštais ir tąsiais pūliais. Odontogeninis sinusitas išsivysto dėl danties patologijos, todėl pūliai dažnai būna nemalonaus kvapo.
• Lėtinis sinusitas tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių ir vystosi palaipsniui. Todėl įprastai jo simptomus sunku pastebėti, kol liga nepaūmėja. Lėtinis sinusitas gali būti pūlingas, polipinis, hiperplastinis arba alerginis. Pūlingo sinusito atveju neretai kartu diagnozuojamas nosies pertvaros iškrypimas arba nosies kriauklių padidėjimas. Lėtinis polipinis sinuitas susijęs su alergijomis ir alerginiu sinusitu, nes dažnos alerginės reakcijos sinuso gleivinėje ir gleivinės patinimai skatina polipų formavimąsi. Hiperplastinis sinusitas yra diagnozuojamas tuomet, kai sinuso sienelių gleivinė sustorėja keletu milimetrų. Svarbu pastebėti, jog lėtinis sinusitas gali būti viena iš ilgalaikio galvos skausmo priežasčių.

Simptomai

Sinusito požymiai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo tipo ir sunkumo. Visgi vieni iš labiausiai paplitusių simptomų yra pasunkėjęs kvėpavimas, nosies gleivinės ir skruostų patinimas, užgulusi arba, priešingai - varvanti nosis. Dažnai pasitaiko nemalonus skausmas ar spaudimas kaktos, nosies ir akių srityje, kuris gali sustiprėti lenkiantis arba gulint.

Sinusitas kūdikiui ar mažam vaikui dažnai yra sunkiau atpažįstamas, nes mažyliai dar nesugeba išreikšti, ką jaučia. Sinusitas vaikui, kuris jau yra paaugęs, dažniausiai pasireiškia panašiais simptomais kaip ir suaugusiesiems.

Eiga

Sinusito eiga gali varijuoti. Ūminis sinusitas dažniausiai yra trumpalaikis ir gali praeiti savaime per kelias savaites, ypač jei jis yra susijęs su įprastu peršalimu.

Diagnostika

Sinusito diagnostika dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento simptomų įvertinimo ir fizinio patikrinimo. Siekiant patikslinti diagnozę, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, endoskopija, kurios metu nosies ir sinusų ertmės yra tikrinamos naudojant ploną, lankstų vamzdelį su kamera. Kartais, ypač sudėtingesniais atvejais, išsamesniems vaizdams išgauti gali prireikti atlikti kompiuterinę arba magnetinio rezonanso tomografiją.

Gydymas

Sinusito gydymas priklauso nuo uždegimo tipo, trukmės ir individualios paciento sveikatos būklės. Lengvo ūminio sinusito gydymas namuose dažniausiai apima simptomų malšinimą ir gali apsiriboti paprastomis priemonėmis: pavyzdžiui, nereceptinių vaistų nuo uždegimo vartojimu, nosies plovimu fiziologiniu tirpalu ar drėkinančių priemonių naudojimu.

Sunkesniam ar lėtiniam sinusitui gali prireikti sudėtingesnio gydymo, įskaitant receptinius kortikosteroidus nosies purškalų pavidalu, kurie mažina uždegimą, ar antibiotikus, jei sinusito priežastis yra bakterinė infekcija. Jeigu atvejis yra sunkus arba konservatyvus gydymas nepadeda, gali būti taikomos medicininės procedūros - sinusito gydymas atsiurbiant sekretą, kuomet specialiu siurbliu per nosį išsiurbiamas sinusuose susikaupęs sekretas. Jei sinusitas nuolat kartojasi, o jo priežastis - polipai, patariama atlikti operaciją.

Komplikacijos

Sinusito komplikacijos, nors ir pasitaiko labai retai, tačiau gali būti itin rimtos. Užsitęsęs sinusitas gali sukelti ausies arba plaučių uždegimą. Infekcija taip pat gali išplisti į akiduobes ir galvos smegenis, tokiu būdu paskatindama meningito atsiradimą.

Prevencija

Sinusito prevencija ypač svarbi tiems, kurie yra linkę į šią būklę ar patyrę jos simptomus anksčiau.

• Reguliarus nosies plovimas.
• Infekcijų vengimas.
• Sveika mityba ir pakankamas vandens vartojimas.
• Tinkamas oro drėkinimas.
• Alergijų valdymas.

Sinusitas gali būti itin varginantis, todėl pastebėjus jo požymius, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Atsakingas požiūris į šią būklę gali padėti ne tik greičiau pašalinti nemalonius simptomus, bet ir išvengti sudėtingesnio gydymo ar net rimtų komplikacijų.

Mieguistumas

Rytais pabundame žvalūs ir pailsėję, tačiau kartais poilsio pritrūksta. Dažniausiai mieguistumui paaiškinti yra logiškos ir savaime suprantamos priežastys - neišsimiegojote dėl triukšmingų kaimynų, patalpoje per tvanku, už lango lietinga diena, per sočiai pavalgėte, neišgėrėte puodelio kavos, o gal esate mieguisti dėl laiko juostų skirtumo. Visais šiais atvejais, dieninis mieguistumas yra puikiai paaiškinamas ir sprendimo būdai gana paprasti: išeiti į lauką, šiek tiek pajudėti, išgerti puodelį kavos, nueiti miegoti anksčiau.

Dieninis mieguistumas ne tik trukdo kasdienei veiklai, bet ir kelia labai didelį pavojų mūsų sveikatai ar net gyvybei. Šiame straipsnyje, kartu su mūsų klinikos gydytojais specialistais apžvelgsime mieguistumą ir pagrindines priežastis, dėl kurių gali atsirasti dieninis nuovargis ir vangumas.

Mieguistumas yra būklė, kai žmogus jaučia nuolatinį arba padidėjusį norą miegoti ir bendrai sumažėjusį energijos lygį dienos metu. Mieguistumas gali paveikti žmogaus koncentraciją, dėmesį ir bendrą produktyvumą. Jis gali tapti visiškai apatiškas, jausti silpnumą, jam gali tapti sunku susikaupti. Nors dažniausios ir akivaizdžiausios mieguistumo priežastys - nepakankamas ar netinkamas miegas nakties metu, netinkamas poilsis, stresas, fizinis nuovargis ar net per ilgai praleistas laikas prie ekrano, mieguistumas gali signalizuoti ir gilesnes problemas - tam tikrų ligų ar sutrikimų buvimą.

Mieguistumas ne tik trukdo tinkamai dirbti darbus ar apskritai funkcionuoti dienos metu. Neretai mieguistumas dienos metu kelia ir labai didelį pavojų mūsų sveikatai ar net gyvybei. Jei mieguistumas tampa nuolatinis arba trikdo kasdienei veiklai ir funkcionavimui, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris padės nustatyti galimas nuolatinio mieguistumo priežastis ir pateikti tinkamą gydymą.

Simptomai

Kartais mieguistumą lydi ir kiti simptomai, kurie yra organizmo signalas, kad trūksta reikalingo poilsio, energijos arba kad yra kokių nors sveikatos sutrikimų, sukeliančių nuovargį. Jei mieguistumo požymiai tampa nuolatiniai arba sutrikdo normalų gyvenimą, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris tinkamai įvertinęs simptomus, paskirs tinkamiausią kovos su mieguistumu būdą.

• Nuovargis, silpnumas ir noras miegoti: Dažniausiai mieguistumas pasireiškia pastoviu nuovargiu ir silpnumu, net jei žmogus gavo pakankamai miego nakties metu. Žmogus gali miegoti ilgiau nei yra įprasta arba jausti priepuolius dienos metu, kai tampa sunku išlikti nubudusiam ir neužmigti. Jis gali jaustis pavargęs ir be energijos net po ilgo miego.
• Sunkumas susikaupti ir atlikti užduotis: Žmonės, patiriantys mieguistumą, dažnai skundžiasi sutrikusia koncentracija, sumažėjusiu dėmesio išlaikymu ir sulėtėjusiu mąstymu. Žmogus gali būti lengvai išblaškomas, pamiršti dalykus arba klaidintis.
• Apatija ir mažas motyvacijos lygis: Silpnumas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. Žmogus gali jaustis apsunkęs, tingus, net sulėtėjęs.
• Kiti simptomai, kurie gali lydėti mieguistumą apima akių skausmą, sausumą, sunkumo jausmą kūne, knarkimą, galvos skausmus arba sutrikusią judesių koordinaciją.

Priežastys

Priežasčių, kodėl nuolatos jaučiamės pavargę ir mieguisti, yra daug ir įvairių. Norint išspręsti mieguistumo problemą, yra svarbu išsiaiškinti jos atsiradimo priežastis. Mieguistumas gali atsirasti dėl įvairių fizinių veiksnių, tam tikrų ligų, emocinių pokyčių arba gyvenimo būdo.

• Geležies trūkumas (anemija): Geležis yra svarbi mūsų organizmui medžiaga. Ji sudaro hemoglobiną - kraujo baltymą, kuris perneša deguonį į visus organus ir audinius. Geležies trūkumas sukelia anemiją - kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimą, dėl kurio organizmas gauna mažiau deguonies, taigi turi ir mažiau energijos. Todėl anemiją ar geležies trūkumą dažnai lydi mieguistumas ir nuovargis. Kiti anemijos simptomai: silpnumas, galvos svaigimas, plaukų slinkimas.
• Vitamino D trūkumas: Vitaminas D yra būtinas normaliai medžiagų apykaitai, kaulų ir raumenų sveikatai, imuninės sistemos veikimui ir net nuotaikai. Vitamino D trūkumas gali sukelti miego sutrikimus ir didesnį mieguistumą. Taip pat, trūkstant vitaminui D, žmogus gali jausti ir lėtinį nuovargį, depresiją, raumenų skausmus, kaulų trapumą. Vitamino D gauname iš saulės spindulių arba maisto produktų, pvz., žuvies, pieno produktų, kiaušinių ir kt. Vitamino D trūkumą galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą ir gydyti vartojant vitamino D papildus.
• Neramių kojų sindromas: Neramių kojų sindromas yra nervų sistemos sutrikimas, kuriam būdingas pastovus noras judinti kojas, spazmavimai arba nemalonus pojūtis kojose (pvz., dilgčiojimas, deginimas, skausmas), kuris dažniausiai pasireiškia vakare arba naktį. Šis sindromas dažnai sutrikdo normalų miegą ir sukelia mieguistumą dienos metu. Neramių kojų sindromas trukdo užmigti arba išlaikyti gilų miegą, todėl žmogus dieną jaučiasi mieguistas, pavargęs ir išsiblaškęs. Neramių kojų sindromas gali būti susijęs su įvairiomis kitomis ligomis, pvz., cukriniu diabetu, skydliaukės sutrikimais, geležies trūkumu ir kt.
• Miego apnėja: Tai yra miego sutrikimas, kuriam būdingas kvėpavimo nutrūkimas (10-čiai ir daugiau sekundžių) miego metu. Dėl miego apnėjos žmogus dažnai pabunda, negali užmigti giliu miegu, todėl patiria mieguistumą dienos metu. Miego apnėja gali kartotis net iki 300 kartų per naktį. Miego apnėjos metu mažėja deguonies kiekis kraujyje, dažnai prabundama ir sutrinka miego kokybė. Miego apnėja gali sukelti ir galvos skausmus, padidėjusį kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligas.
• Žemas kraujospūdis: Tai yra būsena, kai kraujospūdis yra žemesnis normalaus lygio (120/80 mmHg). Žemas kraujospūdis gali atsirasti dėl širdies veiklos sutrikimų, netekus daug kraujo, dėl pervargimo arba ilgalaikio streso. Taip pat, žemą kraujospūdį gali lemti ir genetika. Žemas kraujospūdis gali sukelti sumažėjusį kraujo srautą į smegenis, dėl ko žmogus gali pradėti jaustis mieguistas.
• Hormonų disbalansas: Tai yra būsena, kai organizme yra per daug arba per mažai tam tikrų hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, augimą, reprodukciją ir nuotaiką. Hormonų disbalansas organizme gali turėti įtakos miegui ir sukelti nuovargį bei mieguistumą. Hormonų išsiderinimas gali būti susijęs su skydliaukės veiklos sutrikimais (hipotireozė arba hipertireozė), cukriniu diabetu, antinksčių nepakankamumu arba pertekliumi, menopauze ir kt. Hormonų išsiderinimas gali sukelti mieguistumą, svorio pokyčius, nuotaikos svyravimus, plaukų slinkimą.
• Infekcinės ligos: Kartais mieguistumas yra infekcinės ligos simptomas. Infekcinės ligos yra tos, kurias sukelia virusai, bakterijos ir kurios plinta per kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Infekcinės ligos gali būti lengvos arba sunkios ir turėti įvairių simptomų. Tačiau vienas iš dažniausių infekcinių ligų simptomų yra mieguistumas, nes organizmas intensyviai kovoja su liga ir reikalauja daugiau poilsio ir atsigavimo. Kai kurios infekcinės ligos, kurios gali sukelti mieguistumą, yra gripas, angina, sinusitas, pneumonija, hepatitas.

• tags: #kas #tai #gali #buti