Uzufruktas Vaikų Turtui: Įstatymai ir Praktika Lietuvoje

Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais jos - tarsi minų laukas, kuriame sproginėja emocijos. Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius teisinius aspektus, susijusius su santuokos nutraukimu, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, pradedant būtinų dokumentų sąrašu ir baigiant vaiko interesų apsaugos principais, išlaikymo (alimentų) formomis bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymu.

Skyrybų procesas gali užtrukti ne vienerius metus, ypač kai sutuoktiniai turi dalintino turto ir (ar) nepilnamečių vaikų. L. Sakalauskienė teigia, kad ginčai, susiję su vaikų poreikiais ir jų teisių realizacija, yra ženklus psichologinis krūvis tiek patiems sutuoktiniams, tiek jų atžaloms, neretai įtrauktoms į skyrybų procesą.

Turto Dalybos Skyrybų Atveju

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę ikivedybinės ar povedybinės sutarties, proceso šalys dažnu atveju yra pasmerktos bylinėtis tiek dėl bendrai santuokoje įgyto turto, tiek ir dėl asmeninio turto, kurį, esant tam tikriems pagrindams (turtą iš esmės pagerinus ir pan.), kitas sutuoktinis prašo pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalinti.

Sutuoktiniai turi galimybę sudarydami ikivedybinę ar povedybinę sutartis iš anksto aptarti skyrybų atveju turto teisinį režimą ir taip išvengti ilgos tarpusavio kovos dalinantis turtą santuokos nutraukimo byloje. Tačiau minėtos sutartys ne visais atvejais apsaugo sutuoktinius nuo teisminių ginčų, kadangi, esant tam tikriems pagrindams, šie sandoriai taip pat gali būti ginčijami.

Bendro Turto Dalybos Principai

Santuokos nutraukimo bylose dalijant sutuoktinių turtą vadovaujamasi lygių dalių principu, kuris reiškia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra 50:50. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Sutuoktiniai kartais klysta manydami, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos ar iš šių pajamų įgytas turtas, kai tuo metu kitas sutuoktinis nedirbo ir augino vaikus, yra asmeninė tas pajamas uždirbusio sutuoktinio nuosavybė.

Bene geriausiai visiems žinoma taisyklė − santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį.

Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.

Kaip Pinigai Dalijami Skyrybų Metu

Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.

Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį.

Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija.

Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Su Paskola Įgyto Būsto Dalybos Scenarijai

Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus. Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.

Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.

Didesnis Dėmesys - Besiskiriančių Sutuoktinių Vaikams

Atsižvelgiant į vyraujančias tendencijas ir problematiką santuokos nutraukimo bylose, norėtųsi didesnį dėmesį atkreipti į tuos atvejus, kai sutuoktiniai skiriasi turėdami nepilnamečių vaikų.

Tai yra ypač jautrios bylos, traumuojančios ne tik pačius sutuoktinius, bet ir jų vaikus, kurie tampa tėvų skyrybų įkaitais ir spėja, bylai tęsiantis metų metus, užaugti tokioje galimai toksinėje aplinkoje bei sulaukti pilnametystės.

Itin didelis dėmesys yra skiriamas būtent vaiko teisių apsaugai ir vaiko poreikių įgyvendinimui.

Tačiau, ženklus dėmesys vaiko teisėms sukuria terpę pasireikšti šia jautria tema skyrybų proceso dalyvių spekuliacijoms, manipuliacijoms, dažnu atveju turint tikslą patenkinti būtent savo, o ne nepilnamečių vaikų, poreikius, vienas kitam kerštaujant už nepavykusius santykius ir griūvančią šeimą.

Teisminis procesas, į kurį, be kita ko, įtraukiamas ir vaikas, vyksta ilgai, varginančiai, kadangi, šalims prašant bei teismui prašymus tenkinant, vaikams yra skiriamos psichologinės/psichiatrinės ekspertizės ir/ar išklausoma vaikų nuomonė.

Vaikai santuokos nutraukimo bylose dažnu atveju tampa savo tėvų nesantaikos įkaitai, priversti išgyventi ne tik tėvų skyrybų dramą, bet ir sudalyvauti teisminiame procese.

Ginčai Dėl Vaikų Gyvenamosios Vietos

Kai tėvas ir motina gyvena atskirai, jų atžalos gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu tarp tėvų kyla ginčas - teismo sprendimu.

Teismas tokio pobūdžio ginčą, kilusį tarp vaiko tėvų, sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, jeigu, žinoma, vaikas pagal savo amžių geba išreikšti savo nuomonę.

Šis klausimas sprendžiamas, vadovaujamasi prioritetiniais vaiko interesais, kurie, beje, ne visada gali sutapti su jo išreikštais norais, ir abiejų tėvų teisių bei pareigų lygybės principu.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Atitinkamai tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vadovaujantis vaiko interesais.

Nutraukus santuoką, vaiko teisės nesikeičia. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Teiginys, kad vienas iš tėvų turi santuokos nutraukimo byloje tam tikrą pranašumą ir didesnes perspektyvas, o kitas yra diskriminuojamas (pvz., dėl savo lyties), neturi jokio teisinio pagrindo. Ne tėvų lyčių klausimas nulemia teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos, o tėvų socialiniai, įskaitant tėvystės, įgūdžiai, vaiko didesnis prieraišumas prie vieno iš tėvų (pvz., tą gali lemti mažas vaiko amžius, vaiko lytis ir kt.), motinos/tėvo gyvenimo sąlygos ir panašūs veiksniai.

Būtini Dokumentai Skyryboms, Kai Yra Nepilnamečių Vaikų

Be standartinių dokumentų, reikalingų bet kokioms skyryboms (santuokos liudijimas, asmens tapatybės dokumentai), kai turite nepilnamečių vaikų, teismui reikės pateikti papildomus dokumentus, susijusius su jų interesų užtikrinimu:

• Vaikų gimimo liudijimai.
• Susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių (jei skiriamasi bendru sutarimu). Šiame dokumente privaloma detaliai aptarti:
  • Su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta.
  • Vaiko išlaikymo (alimentų) dydis, mokėjimo tvarka ir forma.
  • Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka.
• Informacija apie vaikų poreikius: duomenys apie vaikų ugdymo įstaigas, sveikatos būklę, būrelius, pomėgius ir kitus specifinius poreikius, kurie svarbūs nustatant išlaikymo dydį ir gyvenimo sąlygas.
• Tėvų pajamų ir turto deklaracijos ar kiti pajamų šaltinius patvirtinantys dokumentai, reikalingi objektyviam išlaikymo dydžiui nustatyti.

Tinkamai parengti dokumentai padeda pagreitinti procesą ir užtikrinti, kad visi su vaikais susiję klausimai būtų išspręsti teisingai.

Vaiko Teisių Apsauga Skyrybų Procese

Lietuvos teisėje galioja prioritetinės vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 str.). Tai reiškia, kad visuose su vaikais susijusiuose klausimuose, įskaitant skyrybų procesą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kas geriausiai atitinka vaiko interesus.

Vienas svarbiausių klausimų skyrybų byloje - kur gyvens vaikas (Civilinio kodekso 3.174 str.). Sprendimas priimamas tokia tvarka:

• Tėvų susitarimas: įstatymas skatina tėvus pačius susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos.
• Teismo sprendimas: jei tėvai nesutaria, teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą, atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Vaiko Išlaikymas (Alimentai)

Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 3.192 str.). Skyrybų atveju sprendžiamas išlaikymo (alimentų) priteisimo klausimas.

Kaip Apskaičiuojami Alimentai?

Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į du pagrindinius kriterijus:

• Vaiko poreikius: maistas, apranga, būstas, sveikatos priežiūra, mokslas, laisvalaikis, papildomas ugdymas ir kt.
• Tėvų turtinę padėtį: vertinamos abiejų tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, taip pat ir galimybės gauti didesnes pajamas.

Išlaikymas priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad rekomenduojamas minimalus išlaikymas vienam vaikui - ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga „į rankas“ (nuo 2025 m. - 777 Eur), t. y. po 388.5 Eur iš kiekvieno tėvo. Tačiau suma gali būti mažesnė ar didesnė, priklausomai nuo tėvų pajamų ir vaiko poreikių (pvz., gydymas, būreliai).

Išlaikymo formos:

• Periodinės išmokos: Dažniausia forma - kas mėnesį mokama konkreti pinigų suma.
• Vienkartinė pinigų suma.
• Turto perdavimas vaikui (pvz., butas, namas).

Dažniausi Mitai Apie Alimentus:

• „Alimentai skirti tik mamai/tėčiui.“ Netiesa. Alimentai yra skirti vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
• „Jei nedirbu, nereikia mokėti.“ Netiesa. Pareiga išlaikyti vaiką išlieka. Teismas gali vertinti galimybes gauti pajamas arba priteisti išlaikymą iš turimo turto.
• „Jei uždirbu minimalią algą, alga reiškia mokėsiu minimalius alimentus.“ Netiesa. Alimentų dydis priklauso nuo konkretaus vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties.
• „Galima susitarti, kad alimentų vienas iš tėvų nemokės.“ Netiesa. Tėvai negali susitarti dėl vaiko teisės į išlaikymą atsisakymo. Toks susitarimas negaliotų, nes prieštarautų vaiko interesams. Tačiau išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis.

Sumažinti konflikto žalą vaikams. Rasti individualius, konkrečiai šeimai tinkančius sprendimus.

Jei mediacijos metu pavyksta susitarti, pasirašomas susitarimas, kurį gali patvirtinti teismas. Jei susitarti nepavyksta, gaunama pažyma apie dalyvavimą mediacijoje, kuri leidžia kreiptis į teismą.

Dažniausiai užduodami klausimai:

• Ar galima išvykti gyventi su vaiku į kitą miestą ar šalį? Išvykti į kitą miestą Lietuvoje galima, jei tai nepažeidžia kito tėvo teisių bendrauti su vaiku. Išvykimui gyventi į užsienį būtinas kito tėvo sutikimas arba teismo leidimas, jei sutikimo nėra.
• Ką daryti, jei vaiko tėvas nemoka alimentų? Jei turite teismo sprendimą dėl alimentų priteisimo, kreipkitės į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.
• Ar vaikas visuomet lieka gyventi su mama? Ne, tai yra mitas. Teismas sprendžia dėl vaiko gyvenamosios vietos atsižvelgdamas tik į vaiko interesus ir abiejų tėvų galimybes juo rūpintis.
• Kaip apskaičiuoti vaiko alimentus? Nėra vienos formulės, nes yra vertinami konkretūs vaiko poreikiai (maistas, drabužiai, būstas, ugdymas, sveikata, laisvalaikis) ir abiejų tėvų finansinės galimybės.

Uzufruktas: Vaiko Teisė Į Būstą Skyrybų Atveju

Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba po santuokos nutraukimo priteisiama vienam iš sutuoktinių, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.71 straipsnio nuostatomis, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas - tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzurfruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas.

Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.

Teismai išskyrė vieną iš bendrųjų vaiko interesų apsaugos principų - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto ir formuojamoje praktikoje ne kartą akcentavo Europos Konvenciją dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso bei konstitucinį asmenų lygybės principą (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis), kuris pagrindžia būtinybę vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises.

Kai po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, kuris neturi jam nuosavybės teise priklausančio būsto, įstatymai užtikrina nepilnamečio vaiko teisę naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa - šeimos turtu, o kartu ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Tokią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtintas uzufrukto institutas.

Sprendimą dėl uzufrukto teisės nustatymo teismas gali priimti tik tuomet, kai kyla grėsmė, kad vaiko tėvas, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ir vaikas gali atsidurti gatvėje. Spręsdamas uzufrukto taikymo klausimą, teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamųjų būstų, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste, taip pat teismas vertina tėvų elgesį.

Teismo sprendimu galima nustatyti uzufrukto teisę į visą būstą, įpareigojant kitą sutuoktinį išsikelti iš jo, arba į dalį būsto - tokiu atveju gyvenamojoje patalpoje liktų abu buvę sutuoktiniai kartu su nepilnamečiu vaiku. Sprendžiant uzufrukto teisės apimties klausimą, teismai vertina tai, ar asmuo, kuriam priklauso būstas, tinkamai elgiasi su šeimos nariais, ar tarp jų nekyla buitinių konfliktų, ar yra visos būtinos vaiko augimui sąlygos ir nėra kitų aplinkybių, kurios gali pakenkti vaiko psichologinei raidai. Teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, netenkina prašymo dėl uzufrukto nustatymo į dalį būsto.

CK 3.84 str. 3 d. nurodyta, kad prie šeimos turto priskiriama ir turtinė teisė naudotis šeimos gyvenamąją patalpa, kuri gali būti užtikrinama panaudos, uzufrukto teise ir pan. Šeimos gyvenamoji patalpa (namas, butas) yra būtina materialioji šeimos gyvenimo prielaida.

Teismai savo praktikoje suformavę nuostatą, kad panaudos teisė į šeimos gyvenamąją patalpą CK 3.82 straipsnio 3 dalį laikytina šeimos turtu, tai reikšminga aplinkybė, nes šeimos teisės normų nustatyta sustiprinta šeimos narių, ypač nepilnamečių, teisių ir teisėtų interesų, susijusių su šeimos turtu, apsauga.

Testamentą testatorius gali bet kada pakeisti, ir tiek testamento turinys, tiek testamento sudarymo faktas bus konfidenciali informacija. Testamente nėra privaloma nuspręsti dėl viso turimo turto. Testamentu galima apskritai nepriimti jokių sprendimų dėl turto padalinimo, o tiesiog atimti teisę iš vieno ar kelių įstatyminių įpėdinių paveldėti.

Tam, kad po testatoriaus mirties kiltų kuo mažiau ginčų tarp įpėdinių dėl paveldėto turto, testamente rekomenduojama kuo detaliau aptarti, koks turtas ar kokiomis dalimis kam atitenka.

Svarbu ir tai, kad įpėdiniui, kuris priima palikimą pagal testamentą, gali tekti susimokėti ir mokesčius valstybei. Jeigu testamentu turtas paliekamas ne sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), globėjams (rūpintojams), globotiniams (rūpintiniams), seneliams, vaikaičiams arba broliams ir seserims, ir jeigu paveldimo turto vertė viršija 3 tūkst. Eur, tuomet privalo mokėti mokestį valstybei.

Mokesčio dydis skaičiuojamas nuo paveldėto turto apmokestinamosios vertės ir, jeigu apmokestinamoji turto vertė yra ne didesnė negu 150 tūkst. Eur, mokestis sudaro 5 proc., jeigu vertė didesnė negu 150 tūkst. Eur - 10 proc. Apmokestinamąją turto vertę nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, išduodama paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą.

tags: #uzufruktas #vaiku #turtui