Šalies ekonomistai prognozuoja, kad situacija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje netrukus stabilizuosis - kainos turėtų išsilyginti, o naujų butų pasiūla pradėti augti. Todėl svajojantiems apie savo nuosavą būstą sąlygos jį įsigyti, ekspertų teigimu, ateityje vėl numatomos palankios. Tačiau neretai naujakuriai, suplanavę įkurtuves naujos statybos namuose, vis dar susiduria su begale klausimų - kaip planuoti erdves, į kurias pasaulio puses atsuktus langus rinktis, kokie yra pirmojo ar viršutinių aukštų trūkumai bei privalumai?
Šias ir kitas dilemas gali išspręsti tinkamai išanalizuotas būsto planas. Jį teisingai perskaityti pagelbės 5 pagrindiniai ekspertės patarimai. Naujo būsto planavimas visuomet prasideda nuo savo poreikių įvertinimo. Apie tai kalbanti tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ architektė Danguolė Akuockienė sako - kiekvienas naujakurys turi laisvę rinktis, kas namuose jam yra svarbiausia.
„Virtuvė sujungta su svetaine ar nuo jos atskirta, būstas pirmame aukšte ar viršutiniame, namo langai atsukti į pietus ar šiaurę. Tai - tik dalis klausimų, apie kuriuos reiktų pagalvoti renkantis naują būstą. Statybų rinkoje šiandien siūloma pačių įvairiausių variantų skirtingiems naujakurių poreikiams, todėl būsto planavimo sprendimų yra išties gausu. Derėtų įsivertinti, ko norima. Kokie gyventojų poreikiai, kaip jie kis ateityje, koks šeimos dydis, hobiai, pajamos, netgi būsimų namų vieta. Visa tai ir nulemia, kaip atrodys svajonių būstas“, - cituojama YITD. Akuockienė.
Suplanavus poreikius, anot D. Akuockienės, reiktų pradėti analizuoti būsto planą, kuriame išdėstyta privaloma patalpų struktūra. „Naujakuriai dažnai būstą renkasi su daline apdaila. Tai reiškia, jog techniniame projekte nurodoma, kad daugiabučiame gyvenamajame name turi būti įstatyti langai, palangės ir įėjimų į patalpas durys.
Tačiau pačiame bute patalpos yra tik parengtos baigiamajam apdailos procesui: dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui. Taip pat čia įrengti pagrindai grindų dangoms, funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos, yra bent po vieną unitazą ir praustuvę ar plautuvę, o kiti vamzdynai užaklinti arba prijungti prie įrengimų. Kartu užbaigta bendrojo naudojimo patalpų, kitų objektų apdaila, - pasakoja D. Akuockienė. Šiuos įsipareigojimus prisiima NT statytojas.
Savo ruožtu pačiam gyventojui pašnekovė pataria pasinaudoti techninio prižiūrėtojo paslauga, surašyti defektų, jei jų yra, aktą, pastarąjį pateikti vystytojui ar statytojui prieš priimant būstą su daline apdaila. „Tik taip galima išvengti statybinio broko. Tačiau, pavyzdžiui, šildymo sistemos, elektros instaliacija yra pirkimo sutarties objektas. Pirkėjas pats turi išsiaiškinti, kokius atliktus darbus jis įsigyja“, - priduria ekspertė.

Pasaulio pusės taip pat yra svarbus naujo būsto pasirinkimo kriterijus. D. Akuockienės teigimu, projektuotojai, ruošdami viešą patalpų plano informaciją, joje įterpia brėžinį. Pastarajame pažymima pasaulio šalių rodyklė, kuri gali būti apgaulinga nepatyrusiam NT pirkėjui. Todėl D. Akuockienė tikina - būtina pamatyti buto vietą sklypo plano schemoje, tinkamai įvertinti namo vietą pagal pasaulio šalis. Mat šviesos srautas - labai reikšmingas. Jis lemia buto sienų spalvų pasirinkimą, interjero dizainą, darbo ir poilsių erdvių įrengimą, taip pat - tiesioginį saulės šviesos kiekį - insoliaciją.
„Šiuo metu privalomas jos laikas yra sumažintas ir tapo pusvalandžiu mažesnis nei buvo iki šiol. Kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau - 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose bendras insoliacijos laikas lygiadieniais, kovo 22-ąją ir rugsėjo 22-ąją, yra ne trumpesnis kaip 2 valandos. Senamiesčiuose ir miestų centruose - ne trumpesnis kaip 1,5 valandos. Visgi insoliacija yra vienas iš netiesioginių miesto statinių planavimo rodiklių, padedantis suformuoti sveiką, kokybišką, tvarią gyvenamąją aplinką, mikroklimatą. Todėl svarbu į tai atkreipti dėmesį“, - teigia D. Akuockienė.
Paklausta, kaip įvertinti, ar būsto kvadratūra yra tinkama gyvenimui, ekspertė pažymi - pasirinkimą dažniau lemia finansiniai aspektai. Todėl rinkoje populiaresni mažesni butai, tačiau naudingasis plotas žmogui turi siekti 14 kv. m. Pasak D. Akuockienės, jei to žmogui pakanka, tuomet verta rinktis kompaktiškesnį variantą, bet norint namuose ir dirbti, ir kokybiškai ilsėtis, derėtų pasidairyti erdvesnio būsto.
„Kitas svarbus aspektas - pačios erdvės planavimas. Pavyzdžiui, vonia. Didesnei šeimai reiktų tualeto patalpą nuo jos atskirti. Taip pat įsirengti ir vonią, ir dušą. Taip bus patogiau ir praktiškiau, ypač, kai į darbą ar mokyklą visi ruošiasi vienu metu. Jei naujakuriai gali rinktis tokį variantą, vadinasi, turi finansinių galimybių pasidairyti didesnio būsto. Tokiu atveju, labai praverčia pilnos buto apdailos pasirinkimas. Tuomet pasiūlomi funkcionalūs ir patogūs baldų sprendimai, naujausios apšvietimo technologijos, naujoves sekančių profesionalių architektų bei dizainerių paslaugos“, - kalba D. Akuockienė.
Neretai naujakuriai sprendžia ir dar vieną dilemą - rinktis būstą pirmame ar viršutiniuose namo aukštuose. Jiems D. Akuockienė pataria įvertinti kiekvieno pasirinkimo trūkumus bei privalumus. Anot architektės, pirmame pastato aukšte yra daugiau triukšmo, labiau jaučiamas miesto šurmulys, tačiau čia įsikūrus namus pasiekti galima greičiau ir lengviau. Tuo metu gyvenant aukščiau, pasak jos, yra tyliau, užterštumas - mažesnis, atsiveria įspūdingos miestų panoramos.
„To siekia visi NT vystytojai. Todėl ir būstas viršutiniuose aukštuose yra brangesnis. Be to, stogai šiandien dengiami kokybiškai. Dėl to pasikeitė ir požiūris į gyvenimą pačiame viršutiniame namo aukšte. Gyventojams kyla ir kitų klausimų, pavyzdžiui, ar šalia buto esantis liftas nesukels nepatogumų. Tokie būstai privalo turėti norminę garso bei šilumos izoliaciją, taigi verta atidžiai išnagrinėti visą pastato planą.
O jei kyla neaiškumų, derėtų kreiptis į projektuotoją ir vystytoją. Jie privalo pateikti visus atsakymus. Kartu užtikrinti, kad komercinės paskirties patalpos, esančios daugiabutyje, atitiktų visus reikalavimus ir nesukeltų rūpesčių dėl triukšmo, automobilių stovėjimo vietų trūkumo ar didelio žmonių srauto“, - pažymi D. Akuockienė.
Patarimai renkantis rekuperacinę sistemą renovuotam namui
Renkantis rekuperacinę sistemą renovuotam namui, svarbu atsižvelgti į keletą aspektų, kad užtikrintumėte efektyvų ir ekonomišką vėdinimą. Štai keletas patarimų:
- Įvertinkite namo plotą ir aukštingumą: Mažesniems, vieno aukšto namams tinkamiausia mini rekuperacinė sistema, o didesniems - centralizuota sistema.
- Pasirinkite tinkamą rekuperatoriaus tipą: A+ klasės namams rekomenduojama rekuperacinė sistema, kurios naudingumo koeficientas yra ne mažesnis nei 80%.
- Apsvarstykite galimybę įrengti gruntinį pašildymą: Tai padės sumažinti energijos sąnaudas žiemą ir vėsinti orą vasarą.
- Atsižvelkite į triukšmo lygį: Jei butas yra daugiabutyje, įsitikinkite, kad rekuperatorius turi gerą garso izoliaciją.
- Pasikonsultuokite su specialistais: Jie padės parinkti tinkamiausią sistemą ir ją sumontuoti.
Šildymas senos statybos name dažniausiai rekomenduojama įsirengti šilumos siurblį oras-vanduo, kadangi senuose namuose šilumos poreikis yra didelis, todėl turint pigesnį šildymą sistema atsipirks greičiau.
Šildymo sistema: žiemą šildo, o vasarą vėsina Namas A++ klasės, vieno aukšto, nuo 80 iki 100kv.m gyvenamo ploto. Stogas vieno šlaito, skarda. Įvažiavimas iš šiaurinės pusės. Sienų varža: 10.0 m2K/W EPS 200 neoporas. Plokštuminiai pamatai, varža: 11,11 m^2K/W. Kokią šildymo sistemą būtų efektyviausia ir ekonomiškiausia naudoti, kad žiemą šildytų, o vasarą vėsintų? Mastau apie elektrinį šildymą kartu su kondicionieriumi arba įsidėti elektrinius kilimėlius plytelių zonoje ir pirkti gerą rekuperatorių, kuris šildo, vėsina, filtruoja orą. Kieme įkasamas vamzdis, kuris veda po žeme ir namu. Temperatūra 1,5 metro gylyje yra pastovi tiek žiemą, tiek vasarą - 6-9 laipsniai šilumos.
Kai lauke +35 karščio, oras perėjęs per +8 laipsnių vamzdį tikrai atvės bent iki +15 laipsnių. Tokiu būdu vėsinimas vasarą yra visiškai įmanomas. Beje tas principas galioja ir žiemą. Kai lauke -30, oras perėjęs per +8 laipsnius šilumos „sušils“ bent iki -10, o tolimesnį darbą jau padarys pats rekuperatorius. Taip pat planuoju naudoti saulės energiją. Elektrinis šildymas tokios klasės pastatui pakankamai protingas sprendimas, kadangi šilumos nuostoliai minimalūs. Mano nuomone investicijos ir efektyvumo atžvilgiu geriausias sprendimas elektrinis šildymas ir geras oro kondicionierius kuris galėtų vėsinti, o esant dideliam poreikiui šildyti (oras-oras kondicionierius vienas efektyvesnių šildymo būdų). O dėl rekuperacijos, gruntinis pašildymas protingas sprendimas, tačiau kartais nebūna galimybės įrengti ir kartais žmones atbaido pradinė investicija.
Rekuperacinės sistemos įrengimas bute 50 butų daugiabutis namas atnaujintas (modernizuotas), kokie galimi sprendimai įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą? Domina ar daug griovimo darbų ir koks investicijų dydis butams kompleksiškai ir atskirai butui 71 m2 (negavus pritarimo). Galimi 2 variantai įrengti vėdinimo sistemą modernizuotame name: dezentralizuota rekuperacinė sistema ir dezentralizuota mechaninė vėdinimo sistema. Mes rekomenduotume antrą variantą (decentralizuotą mechaninę vėdinimo sistemą), nes investicijos tokiam objektui būtų per pusę mažesnės nei su rekuperacine sistema.
Kad paskaičiuoti tiksliai investicijų dydį, mums reikalingi visų butų planai ir kvadratūra. Būtų gerai, kad jūs atvyktumėte pas mus į ofisą ir mes galėtume atsakyti į visus jūsų klausimus. Atskiram butui taip pat reikalingas buto planas, tada galėtume tiksliai paskaičiuoti abu vėdinimo variantus. Kaina labai priklauso ir nuo butų kiekio, jei darys visi butai kainos bus žymiai mažesnės.
Automatinės hygro orlaidės Kadangi nebuvo galimybės įsirengti rekuperatoriaus 120 kv.m name, planuoju įsirengti automatines hygro orlaides, kad viduje cirkuliuotų oras. Tačiau bijau ar neišaugs sąskaitos už šildymą ir ar nebus diskomforto žiemą, nes orlaidės pilnai neužsidaro. Kokie apskritai tokios sistemos privalumai bei trūkumai? Kiekvienas vėdinimo būdas turi didesnius ar mažesnius šilumos nuostolius. Vėdinimas orlaidėmis turės didesnius šiluminius nuostolius, kadangi tokia sistema neatliks šilumogrąžos. Nepaisant to, tikėtis ženkliai didesnių sąskaitų už šildymą nereikėtų. Tokios sistemos įrengimas gana nebrangus, o vėdinimo kokybė tikrai aukšta. Žinoma, labiau rekomenduočiau sienines orlaides, kurios turi daug geresnę garso izoliaciją ir neturi galimybės užšalti žiemą. Vienas patikimiausių sieninių orlaidžių siūlo LUNOS, kurie turi ir pilną tokio tipo vėdinimo sprendimą be rekuperacijos.
| Savybė | Automatinės hygro orlaidės | Rekuperacinė sistema |
|---|---|---|
| Šilumos nuostoliai | Didesni | Mažesni |
| Kaina | Mažesnė | Didesnė |
| Vėdinimo kokybė | Aukšta | Aukšta |
| Garso izoliacija | Blogesnė (rekomenduojama sieninės orlaidės) | Geresnė |
tags: #gyvenu #renovuotame #name