Šiame straipsnyje panagrinėsime Turto banko istoriją, pradedant nuo bankų griūties Lietuvoje ir baigiant dabartinėmis aktualijomis, atkreipiant dėmesį į Remigijaus Žemaitaičio vaidmenį šiame procese.
Bankų Griūtis ir Turto Banko Įkūrimas
Po bankų griūties praėjusiame amžiuje buvo imta labai nepasitikėti kredito įstaigų sistema.
1995 m. Lietuvą ištikus bankininkystės krizei Seimas bei Vyriausybė, norėdama sušvelninti šios krizės pasekmes, 1996 m. birželio 4 d. priėmė „Aurabanko“ reorganizavimo įstatymą, kurio pagrindu šis komercinis bankas buvo reorganizuotas į valstybės valdomą neveiksnių aktyvų valdymo įmonę - AB Turto banką.
Vykdydamas bankų restruktūrizavimo programą, 1996-1999 m. Turto bankas neatlygintinai perėmė dar dešimties bankrutavusių komercinių bankų nerealizuotus aktyvus.
Tačiau sukčiai yra be galo išradingi.
Siekiant paspartinti nuo 1995-1997 m. užsitęsusį bankų likvidavimą, nuo 2002 m. Turto bankui buvo perduotos mažai vertingos reikalavimo teisės.
Tai yra tos, kurių nepavyko parduoti varžytynėse ir jas atsisakė perimti kiti likviduojamų bankų kreditoriai.
Šios kategorijos neveiksnių aktyvų likutis vis dar sudaro apie 116 mln. litų, nors jų balansinė vertė nesiekia 2,4 mln. litų.
Turto banko Skolų valdymo tarnybos direktorius Romualdas Žemaitaitis „Respublikai“ paaiškino, kad 116 mln.
„O balansinė vertė, kuri yra 2,4 mln. litų, reiškia, kad iš visos sumos tik tiek įmanoma susigrąžinti, vertinant konservatyviai.
Iš viso visų 14 bankų skolų likutis yra 448 mln. litų.
O buvo 1,8 mlrd. litų.
Išieškota yra 235 mln. litų.
Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad visų 14-os bankų skolininkų skola tesiekė 1,8 mlrd. litų.
„Dalis išieškota buvo likviduojant pačius bankus ir parduodant turtą, dalį perėmė kiti kreditoriai ir t.t.“, - sakė R. Žemaitaitis.
Pavyzdžiui, iš „Tauro“ banko, kurio skola indėlininkams buvo 120 mln. litų, valdybos pirmininko Gintaro Terlecko buvo priteista 26,4 mln. litų, tačiau iki 2009-ųjų iš jo tebuvo išieškoti 826 litai, iš „Aurabanko“ vadovui Vidmantui Kudarauskui priteistų 2,5 mln. litų - tik 1568 litai ir t.t.
Turto Bankas Šiandien
Turto bankas valdo apie 733 tūkst. kv. metrų valstybės nekilnojamojo turto.
Turto bankas - tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija.
Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus.
Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą.
Parlamentas priėmė tokias Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir juo susijusių teisės aktų pataisas.
Tikimasi, kad pakeitus Turto banko teisinį statusą valstybė efektyviau naudos savo nekilnojamąjį turtą, mažės jo išlaikymo kaštai ir apimtys.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė:
„Šiandieną aiškinamės, ar tai buvo indėlių pagrindu ar einamosios sąskaitos pagrindu tie pinigai laikomi, būtų nemalonu išgirsti, kad įmonės galėjo įsigyti kokias obligacijas ar akcijas. Jeigu taip buvo, tai aš manau, reikėtų kelti klausimą pačių įmonių vadovų baudžiamąją atsakomybę reikia žiūrėti, ar įmonės vadovai tinkamai laikė, naudojo ir disponavo būtent tais pinigais, kurie yra patikėti, juolab, kad tai valstybiniai pinigai, o ne jų asmeniniai“.
Remigijus Žemaitaitis priminė, kad R. Liberalas priminė, kad R. Žemaitaičio iniciatyva vasarą Seimas ŽŪM pavaldžiam Žemės ūkio duomenų centrui vėl grąžino valstybės įmonės statusą.
Taip pat pritarta R. „Kad taip neatsitiktų su Turto banku, reikia jį paversti į akcinę bendrovę“, - Seimo posėdyje sakė S.
Privatizavimo Klausimai
„Jei taip atsitiktų, kad valstybė nusprendžia Turto banką privatizuoti, tai valstybės strateginių įmonių turtas visas atitenka privatininkams - universitetai, ministerijos, (…) valstybinių institucijų turtas tada turi būti atskiras, o Turto bankas kaip akcinė bendrovė užsiimti ūkine komercine veikla“, - kalbėjo R.
Valstybės Įmonių Indėliai Ūkio Banke
„Snoro“ banko griūtis nepamokė Lietuvos valstybinių įmonių ir savivaldybių.
Iš viso valstybinės įmonės, savivaldybės bei jų įstaigos Ūkio banke laikė per aštuoniasdešimt milijonų litų.
TV3 žinioms pavyko išsiaiškinti, kad beveik dvidešimt milijonų litų žlugusio Ūkio banko sąskaitose laikė ir prarado stambiausios Lietuvos energetikos įmonės.
Iš skandalų neišsikapstanti Ignalinos atominė elektrinė per aštuoniasdešimt milijonų prašvilpusi išvogtame „Snoro“ banke, Vladimiro Romanovo banke turėjo apie penkiolika milijonų litų.
Milijonus V. Romanovo bankui patikėjo ir kitos valstybės įmonės.
TV3 žiniomis, oro eismo ir navigacijos paslaugas teikianti įmonė „Oro navigacija“ Ūkio banke laikė apie 14 milijonų litų.
Mažiau Ūkio banke turėjo Transporto direkcija - apie devynis šimtus tūkstančių litų.
Rekordininkė - ir taip skandaluose paskendusi brolių Komskių valdoma Pagėgių savivaldybė.
Pati savivaldybė ir jos įmonės bei įstaigos Ūkio banke laikė apie septynis milijonus litų.
Po du milijonus litų V. Romanovo banke laikė ir Ukmergės bei Šilutės savivaldybės ar jų įstaigos.
Valstybinių įmonių ir savivaldybių indėliai Ūkio banke
| Įmonė/Savivaldybė | Laikyta suma (litais) |
|---|---|
| Ignalinos atominė elektrinė | 15 000 000 |
| Oro navigacija | 14 000 000 |
| Transporto direkcija | 900 000 |
| Pagėgių savivaldybė | 7 000 000 |
| Ukmergės savivaldybė | 2 000 000 |
| Šilutės savivaldybė | 2 000 000 |
Nuorodos į Ūkio Banko Istoriją
Nors šis komercinis bankas gyrėsi veikiantis itin skaidriai ir sąžiningai, įkandin jo nuolat driekėsi nekoks kvapas.
Ūkio banko pavadinimas neretai būdavo linksniuojamas su pinigų plovimu susijusiose bylose.
Vos prieš tris savaites paskelbta, kad būtent per šį banką keliavo abejotinos kilmės milijonai dolerių iš Rusijos, galimai susijusių su vadinamąja S. Magnitskio byla.
2012-ųjų pradžioje pagrindinis banko akcininkas V. Romanovas sulaukė paslaptingų geradarių - 22 asmenys jam padovanojo po 10 mln. litų.
Kas jie ir kodėl taip pasielgė, kol kas lieka paslaptis.
Tai bando aiškintis mokesčių inspektoriai.
Pernai, kai kiti komerciniai šalies bankai atsitiesė po sunkmečio ir skaičiavo nemenką pelną, Ūkio bankas su savo nuostoliais buvo lyg balta varna tarp juodų.
Alyvos į ugnį bankas šliūkštelėjo prieš kelis mėnesius nusprendęs už stulbinamą 357 milijonų litų sumą perimti tragiškos būklės sostinės „Žalgirio” stadioną.
Jau tada investuotojai skalambijo pavojaus varpais, kad balanse gali būti ir daugiau nerealiai įvertinto turto.
Paskutinę vinį į karstą įkalė pats V. Romanovas, praėjusią savaitę reikalavęs iš Kauno savivaldybės 10 mln. litų jo valdomam „Žalgirio” klubui.
Sutapimas ar ne, bet būtent po šios žinios biržoje Ūkio banko akcijų kainos pradėjo ristis žemyn milžinišku greičiu, nes daugelis skubėjo jų atsikratyti.
Todėl tokia banko griūtis logiška, bet kartu šiek tiek netikėta.
Mat rinkoje jau senokai sklandė kalbos apie švelnesnį nusileidimą: galimą Šiaulių ir Ūkio bankų susijungimą.
Beje, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdomas Šiaulių bankas vakar iškart išplatino pranešimą, kad jį išties domina „gerasis” Ūkio banko turtas.
Maža to, ERPB atstovai lyg tyčia vakar lankėsi mūsų šalyje.
Tokį pat interesą jie rodė ir prieš uždarant „Snoro” banką, bet nebuvo net išklausyti jų pasiūlymai.
Visi jau buvo įpratę prie, švelniai tariant, keisto V. Romanovo elgesio.
Užtat stebina centrinio banko pozicija.
V. Vasiliausko vadovaujama įstaiga po „Snoro” sužlugdymo nuolat kartojo, kad su bankais viskas gerai.
Seimo Narių Nuomonės Apie Ūkio Banko Situaciją
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sako, kad Ūkio banko veiklos sustabdymas jo nenustebino.
Pasak jo, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Ūkio banko klausimą neeiline tvarka svarstys trečiadienio posėdyje.
„Turiu pasakyti, kad tikrai nesitikėjau tokio dalyko, - 15min.lt prisipažino buvęs premjeras A.Kubilius.
Politikas sakė, jog būdamas premjeru neturėjo informacijos apie Ūkio banko problemas.
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas 15min.lt sakė, kad žinia apie Ūkio banko bėdas jo nenustebino.
Seimo Ekonomikos komiteto (EK) pirmininkas, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis 15min.lt tvirtino jau prieš porą metų prognozavęs, kad Ūkio bankui bus blogai.
Anot R.Žemaitaičio, ženklų, kad Ūkio bankas turi problemų, buvo ne vienas.
Politiko teigimu, suklusti privertė žinia, kad staigiai nuspręsta padidinti banko įstatinį kapitalą.
tags: #zemaitaitis #turto #bankas