Ar vaikas gali būti atimtas dėl per mažo gyvenamojo ploto Lietuvoje?

Šeimos teisė Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais, kurie gina vaiko teises ir interesus. Vienas iš klausimų, kuris kartais kelia nerimą tėvams, yra ar vaikas gali būti atimtas iš šeimos dėl per mažo gyvenamojo ploto. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką sako Lietuvos teisės aktai šiuo klausimu.

Teisės aktai ir gyvenamojo ploto standartai

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai numato, kad vaikas turi teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios apima ir tinkamą būstą. Tačiau nėra konkretaus įstatymo, kuris nustatytų minimalų gyvenamojo ploto dydį vienam asmeniui, kurio nesilaikant būtų automatiškai atimamas vaikas.

Svarbu suprasti, kad sprendimas dėl vaiko atėmimo iš šeimos yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik tada, kai vaiko saugumui ir gerovei gresia realus pavojus. Per mažas gyvenamasis plotas gali būti vienas iš faktorių, į kurį atsižvelgiama, tačiau jis nėra vienintelis ir lemiamas.

Socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos specialistai vertina visą šeimos situaciją kompleksiškai. Jie atsižvelgia į šiuos aspektus:

• Ar būstas yra saugus ir tinkamas gyventi (ar nėra grėsmės sveikatai, ar yra būtiniausi patogumai).
• Ar vaikas turi pakankamai vietos mokytis, ilsėtis ir žaisti.
• Ar šeima sugeba pasirūpinti vaiko poreikiais (maistu, drabužiais, sveikatos priežiūra, ugdymu).
• Ar tėvai tinkamai atlieka savo pareigas ir rūpinasi vaiku.

Kada vaikas gali būti atimtas

Vaikas gali būti atimtas iš šeimos, jei nustatoma, kad:

• Tėvai smurtauja prieš vaiką (fiziškai, emociškai, seksualiai).
• Tėvai neprižiūri vaiko, palieka jį be priežiūros, nesirūpina jo sveikata ir saugumu.
• Tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis ir tai daro neigiamą įtaką vaiko gerovei.
• Tėvai nevykdo savo pareigų dėl ligos, invalidumo ar kitų objektyvių priežasčių.

Jei šeima gyvena per mažame būste, tačiau sugeba užtikrinti vaiko saugumą, sveikatą ir gerovę, vaiko atėmimas yra mažai tikėtinas. Tačiau, jei per mažas gyvenamasis plotas yra susijęs su kitomis problemomis, tokiomis kaip skurdas, nepriežiūra, smurtas ar priklausomybės, vaiko teisių apsaugos specialistai gali imtis priemonių, įskaitant vaiko atėmimą iš šeimos.

Pagalba šeimoms

Valstybė ir savivaldybės teikia įvairią pagalbą šeimoms, kurios susiduria su sunkumais. Tai gali būti:

• Socialinė parama (išmokos, pašalpos).
• Pagalba būsto klausimais (socialinis būstas, parama būsto įsigijimui ar nuomai).
• Konsultacijos ir psichologinė pagalba.
• Tėvystės įgūdžių ugdymo programos.

Jei šeima susiduria su sunkumais dėl per mažo gyvenamojo ploto ar kitų problemų, svarbu kreiptis į socialinius darbuotojus ar vaiko teisių apsaugos specialistus. Jie gali padėti rasti sprendimus ir gauti reikiamą pagalbą.

Šiaulių miesto atvejis: Vaikų atėmimas ir sistemos trūkumai

Šiaulių miesto vadovų dėmesį patraukė dviejų mažamečių vaikų atėmimo iš motinos istorija, kuri rutuliojasi jau antrus metus. Greitai iš motinos buvo atimti tik du jos vaikai, o visa kita: ekspertizės, ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas - vyksta vėžlio žingsniu. Moteris su laikiniems globėjams perduotais sūnumis gali pasimatyti tik kartą per savaitę. Jei septynmečiu sūnumi šiuo metu rūpinasi jo tėvas, tai dvylikametis berniukas buvo perduotas svetimų žmonių globai.

Šiaulietė E.V. savo vaikų neteko 2018 metų balandžio mėnesį. Išleidusi vyresnėlį sūnų į mokyklą moteris netrukus sulaukė policijos pareigūnų vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų vizito. Moteriai buvo paaiškinta, kad mokykloje berniukas pasiskundė, kad mama jį sumušė. Šiaulietei buvo liepta pasiimti jaunėlį sūnų ir vykti į ligoninę. Čia abu šiaulietės sūnus apžiūrėjo medikai, o pati moteris iš ligoninės buvo nuvežta į areštinę. Per apžiūrą ligoninėje medikai ant vyresniojo berniuko rankos ir peties pastebėjo mėlynę. Nors moteris tvirtino, kad berniukas galėjo užsigauti išvakarėse žaisdamas sodyboje, pareigūnai tuo nepatikėjo. Dėl piktnaudžiavimo tėvų pareigomis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o iš motinos atimti vaikai atsidūrė vaikų globos namuose.

E.V. skundėsi, kad atimtus vaikus ji vėl išvydo po išsiskyrimo praėjus tik trims mėnesiams. Pasisamdyto advokato dėka moteris vėliau išsikovojo galimybę su vaikais bent trumpam matytis kartą per savaitę. Jaunesniojo E.V. sūnaus laikinoji globa buvo perduota berniuko tėvui. Su kitu vyru sugyventą sūnų norėjo globoti E.V. sesuo, bet to padaryti nebuvo leista ir berniukas atsidūrė pas jam svetimus globėjus. Šiaulietė sakė skaičiusi šio berniuko laiškus Kalėdų Seniui. Jei prieš metus rašytame laiške berniukas pageidavo dovanų gauti kompiuterį, tai prieš pastarąsias Kalėdas jo noras buvo - grįžti namo.

Iš motinos paimtiems vaikams paskirtos ekspertizės ir ikiteisminis tyrimas truko daugiau nei metus, o sprendimas pernai gegužės mėnesį į teismą perduotoje byloje bus priimtas tik vasario 28 dieną. Šiaulių vaikų globos namų, kurių žinioje dirba laikini globėjai, vadovas prasitarė, kad šis vaikas „yra problemiškas ir turi agresijų“.

Beveik dvejus metus nuo savo vaikų atskirta šiaulietė, nebematydama vilties rasti žmogiškumo neva vaiko teises saugančioje sistemoje, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę. Pasitarimą šiuo klausimu surengęs Šiaulių miesto meras A.Visockas sakė, kad per jį išaiškėjo, kad institucijų veikloje iš tiesų trūksta elementaraus žmogiškumo, ir ši istorija turėtų būti pamoka vaiko teisių gynėjams, teisėsaugos ir teismų pareigūnams.

Pasitarime dalyvavęs Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas teigė, kad kas mėnesį už laikiną globą globėjams mokama apie tūkstantis, tad šiuo konkrečiu atveju vieno iš vaikų globai jau paskirta ir išeikvota apie 18 tūkstančių eurų. "Sudėjus viską, suma galėtų viršyti 20 tūkstančių eurų. Gal skiriant daugiau lėšų, kad tokio pobūdžio ekspertizės būtų atliekamos nedelsiant, valstybė galiausiai sutaupytų?", - retoriškai klausė Šiaulių meras.

Meras A.Visockas piktinosi, kad tokiais atvejais savivaldybėms yra paliekamas tik stebėtojo vaidmuo: „Esu įsitikinęs, kad būtina peržiūrėti sprendimus dėl vaiko teises saugančios tarnybos centralizavimo ir pavaldumo perdavimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Mes kalbame apie šeimas ir apie žmones, kurie gyvena miestuose ir kaimuose, taigi, ir sprendžiant vaiko teisių klausimus, būtent arčiau savo žmonių esanti savivalda turėtų turėti daugiau įtakos ir galių“.

Naujausios tendencijos vaiko teisių apsaugos srityje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAIĮT) duomenimis, per pastaruosius ketverius metus bendras smurto supratimas padidėjo nuo 56 iki 64 proc. Visgi vaiko teisių gynėjai pastebi, kad atpažinti psichologinį smurtą ar nepriežiūrą gyventojams vis dar sunku.

Tyrimo duomenimis, net 31 proc. apklaustųjų nelaiko smurtu situacijos, kai vaikui už neatliktus namų darbus ar nesutvarkytą kambarį užsukama ausis, o 39 proc. gyventojų nemano, kad tėvų elgesys yra smurtinis, kai parduotuvėje stiprių emocijų apimtas vaikas yra pakeliamas ir papurtomas. Beveik pusė (49 proc.) respondentų taip pat teigia nelaikantys smurtu, kai tėvai paauglį vadina žeminančiais epitetais, tokiais kaip „nevykėlis“ ar „valkata“.

Specialistų teigimu, teigiamų pokyčių naujasis įstatymas turės tiems į smurtavimą linkusiems asmenims, kuriuos dar gali paveikti prevencija, o štai niekaip neatsikratančius įpročio auklėti vaikus rykšte tėvus akylai stebės vaiko teisių apsaugos tarnybos. Nuolat auganti pranešimų apie smurtą prieš vaikus statistika rodo, kad visuomenė vis mažiau toleruoja smurto faktus, o ir kaimynai nebus tokie atlaidūs - požiūrio “jų vaikas - ką nori, tą ir daro“ laikai baigėsi.

Advokatas dr. Justas Sakavičius teigia: „Žmonėms dar kartą pasakyta tai, kas ir taip turėtų būti aišku, kad smurtas prieš vaikus nėra toleruojamas ir už jį net baudžiama. Tik kol kas dar žmonės neįsivaizduoja, kaip už smurtą baudžiama, kas už tai gresia.“

Pasak J. Sakavičiaus, apie tai, kas gresia smurtautojams, geriausiai turi žinoti vaiko teisių priežiūros specialistai, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad mušti ar kaip kitaip sukelti skausmą nevalia buvo ir anksčiau. Ši nuostata išlieka iš anksčiau priimtų įstatymų.

Konservatorių atstovas Mykolas Majauskas teigia: „Šis įstatymas yra simbolinis. Šiuo sprendimu Seimas atvėrė akis ir pripažino, kad smurtas Lietuvoje yra didelė problema. Tai atskleidžia ne tik liūdna statistika, bet ir patyčių skaičius mokyklose, vaikų savižudybių, žuvusių dėl nepriežiūros ar nužudytų vaikų skaičiai. Šiandien Seimas žengė tik pirmąją žingsnį ilgame kelyje už saugią vaikystę.“

Pagal naujausias įstatymo nuostatas Vaiko teisių apsaugos tarnyba, raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ar su vaikais dirbančių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalėtų tą pačią dieną susitikti su vaiku ir užsitikrinti galimybę su juo pabendrauti be apribojimų, t. y. nedalyvaujant ir negirdint tėvams. Tarnybos specialistai turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, jei reikia, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima.

Vaiko situacijos grėsmės lygis nustatomas pagal patvirtintą tvarką. Dėl pirmo vaiko situacijos grėsmės lygio per penkias darbo dienas turėtų būti pradėtas vaiko atvejo nagrinėjimas, antras grėsmės lygis reikštų, kad vaiko atvejo nagrinėjimas būtų inicijuojamas per vieną darbo dieną ir jis būtų pradėtas stebėti savo gyvenamojoje vietoje. Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumui ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui.

Socialiniuose tinkluose išplitus vaizdo įrašui, kuriame vaiko teisių gynėjai bando paimti vaiką iš motinos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusiame vaizdo įraše užfiksuotas ypatingai sudėtingas procesas, kurį tenka įgyvendinti vaiko teisių gynėjams - vykdant teismo sprendimą dėl būtinybės apsaugoti vaiką ir paimti jį iš šeimos bei perkelti į saugią aplinką.

Pasak jos, šioje konkrečioje situacijoje 2022 m. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, dėl kurio teismas, įvertinęs visas aplinkybes, ikiteisminių tyrimų medžiagą, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir bendravimo tvarką su mama.

I. Skuodienė aiškino, kad mama su vaiku jau kurį laiką slapstėsi, ėmėsi visų veiksmų, kad vaikas nebūtų sugrąžintas tėvui, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Per tą laikotarpį vaikui nebuvo sudarytos sąlygos lankyti ugdymo įstaigos, gyventi įprastą socialinį gyvenimą, bendrauti su kitais artimaisiais.

Tarnyba teigė apgailestaujanti, kad šis vaizdo įrašas visuomenei sukėlė neigiamų emocijų. Buvo pradėtas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad kai kurių darbuotojų bendravimui pritrūko profesionalumo ir empatijos, žmonėms buvo nepakankamai aiškiai paaiškintos procedūros, vaiko teisių gynėjų veiksmai ir atvykimo pagrindas. Toks elgesys neatitinka vaiko teisių gynėjų etikos kodekso bei klientų aptarnavimo standartų.

VVTAIĮT vadovės teigimu, visi darbuotojai dar kartą išklausys mokymus, skirtus stiprinti profesinius ir emocinio valdymo įgūdžius, taip pat skubiai dar kartą organizuosime darbuotojams klientų aptarnavimo mokymus, siekiant stiprinti informacijos perdavimo ir bendravimo su klientais kompetencijas.

I. Skuodienė priminė, kad nuo 2024 metų pradžios visi vaiko teisių gynėjai turi teisėto darbo su vaikais kodą, t. y. QR kodą, kuris patvirtina, kad darbuotojas nėra įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus ar suaugusiuosius, ar kitus nusikaltimus.

Taip pat nuo praėjusių metų vasario mėnesio vykdami į šeimas vaiko teisių gynėjai naudoja vaizdo registratorius, o nuo šių metų įrašomi ir jų telefoniniai pokalbiai. „Tai leidžia mums profesionaliau teikti paslaugas, užtikrinti tinkamą aptarnavimą bei objektyviau atlikti vidinius tyrimus“, - nurodė VVTAIĮT direktorė.

ELTA primena, kad didelį rezonansą ir pasipiktinimą visuomenėje sukėlusi naujagimio paėmimo istorija įvyko praėjusių metų lapkričio mėnesį Klaipėdos universiteto ligoninėje. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kaip vaiko teisių apsaugos atstovai su policijos pareigūnais iš tėvų į laikinąją globą paėmė kelių parų kūdikį.

I. Suodienė tąsyk žiniasklaidai teigė, kad dėl situacijos sudėtingumo ligoninė paprašė imtis priemonių užtikrinti vaiko saugumą, o sprendimas kūdikiui suteikti laikiną globą priimtas įvertinus situaciją ir mamos sveikatos būklę.

198 atvejais jau priimti teismų sprendimai dėl vaikų paėmimo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, dėl šešių vaikų priimti sprendimai neišduoti leidimo jų paimti, BNS nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Dėl 54 atvejų kol kas laukiama teismų sprendimų ar dar rengiamasi kreiptis į teismą. Dalis iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų perduoti atstovams pagal įstatymą - tokių atvejų buvo 266.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad vaikas gali būti paimamas iš jam nesaugios aplinkos, kai būtina laikinai užtikrinti vaikui saugią aplinką. Tačiau tai dar nereiškia, kad vaikas yra ar bus paimtas iš atstovų pagal įstatymą. Dėl paėmimo iš atstovų pagal įstatymą sprendžia teismas. Tuo metu trumpalaikis paėmimas iš nesaugios aplinkos vyksta vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimu.

Nuo liepos startavusia vaiko teisių apsaugos reforma siekiama pagerinti reagavimą į vaikų nepriežiūros ar smurto prieš juos atvejus, darbą su šeima joje kilus krizei.

tags: #lrytas #vaika #gali #atimti #del #per