Daugiabučių renovacija Lietuvoje: gyventojų atsiliepimai ir iššūkiai

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų gyvena sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, tačiau per visą Nepriklausomybės laikotarpį pavyko atnaujinti vos dešimtadalį jų. Atrodo, daugiabučio renovacija jo gyventojus turėtų džiuginti, tačiau kai kurie jų renovuoti nekokybiškai.

Keleto daugiabučių namų bendrijų pirmininkė Vida Martišiūtė iš Klaipėdos teigia, jog namų modernizavimą stabdo ne tik popierizmas, bet ir visuomenėje sklandantys mitai. „Pavyzdžiui, kad jeigu mes renovuosime namą, tai mes supelysime“, - pasakoja kelių uostamiesčio namų bendrijų pirmininkė V. Martišiūtė.

Anot teisininkės R. Ramaškienės, daugiabučių namų modernizavimą stabdo ydinga tvarka, kuri projektuose leidžia dalyvauti nepatikimiems tiekėjams. Šiuo metu tiekėjas, jeigu yra įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, jis vis tiek dalyvauja pirkimuose.

Prieš septynerius metus prasidėjus dabartinei renovacijos programai, per metus atnaujinama apie 500 daugiabučių. Aplinkos ministerija žada papratinti administracines procedūras - griežtinti rangovų atsakomybę, daugelį procesų perkelti į elektroninę erdvę.

Daugiabučių namų savininkų bendrija „Žara“ kviečia teikti pasiūlymus dėl šių Vyturio g. 19, Klaipėdoje statybos rangos darbų pirkimo:

• Energinį efektyvumą didinančios priemonės:
  • Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymo (geoterminių gręžinių su šilumos siurbliu įrengimo).
  • Stogo šiltinimo.
  • Išorės sienų ir cokolio šiltinimo. Nuogrindos įrengimo.
  • Rūsio perdangos šiltinimo.
  • Langų keitimo butuose ir laiptinėse.

UAB "Mirigita" pasirinkta daugiabučio namo Vyturio g. 19, Klaipėdoje atnaujinimo (modernizavimo) darbams atlikti. Numatoma atlikti pilną 5 aukštų, 75 butų, 5020,45 m² naudingojo ploto daugiabučio namo Vyturio g. 19, Klaipėdoje renovaciją. Bus skelbiami projektuotojo, rangovo konkursai.

2015-05-22 11:00 val. Senų daugiabučių namų modernizacijos programa priėjo liepto galą, tvirtina kai kurių bendrijų pirmininkai.

„Vasara jau ritasi į pabaigą, jeigu dar šiandien pradėtume šiltinti namų fasadus, kibti į kitus renovacijos darbus, prie gerų norų iki žiemos spėtume atnaujinti ne vieną daugiabutį, tačiau bankai darbų nekredituoja, o kuris rangovas norės neapibrėžtam laikui užkonservuoti savo lėšas?“ - kalbėjo DNSB "Slėnis" administratorė V. Martišiūtė.

DNSB "Pamiškė" pirmininkė Vilija Adakauskienė pasakojo, kad jos vadovaujama bendrija dar pernai rugpjūtį pasirašė sutartį su Būsto agentūra. Per metus laiko pavyko atnaujinti tik namo elektros tinklus. Visa kita - namo šildymo sistemos renovacija, sienų apšiltinimas ir kiti darbai atidėti neribotam laikui.

Bendrija, kuriai vadovauja V. Adakauskienė, kreipėsi į banką. Išgirdusi sąlygas, pirmininkė nustėro. Bankas kredituoti renovacijos darbus sutiktų tik tuomet, jei bendrija turėtų sukaupusi 30 proc. investiciniame projekte numatytų lėšų. Minėtu atveju gyventojai kreditą būtų gavę, jeigu būtų turėję 600 tūkst. Lt.

Visoms bendrijoms, pasirašiusioms sutartis, yra duoti terminai, per kiek laiko jos privalo įgyvendinti projektus. Neišsitekusios į terminus bendrijos negaus valstybės garantuotos paramos.

Teigiama, kad naujajai programai jau yra skirta 785 mln. litų - iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių bei Europos investicinio banko lėšų.

Žadama, kad socialiai remtiniems gyventojams, šiuo metu gaunantiems kompensacijas už šildymą, valstybė apmokės visas renovavimo paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo išlaidas. Teigiama, kad norintiems renovuoti būstą nereikės jokio papildomo užstato.

Vaida JUTKONĖ Aktualijos2021 m. Vasario 2 d. Popiet turėjęs vykti projektinių pasiūlymų viešas svarstymas virto tik neoficialia gyventojų diskusija.

„Galima sakyti, tai šiokia tokia maža mūsų pergalė„, - nuotoliniu būdu vykusiame gyventojų pokalbyje sakė planuojamoms statyboms besipriešinančios bendrijos „Žara“ pirmininkė Vida Martišiūtė.

V. Martišiūtės nuomone, jei projektuotojai ir statytojai būtų pasikonsultavę su bendruomene, tokio susipriešinimo nebūtų.

„Kaip tik šią žiemą buvo padarytos termovizinės daugiabučių nuotraukos. Tiesa pasakius, bijojau į jas pažvelgti - pasirinkome ne tik tinkuojamą fasadą, bet ir pagal reikalavimus minimalų leidžiamą apšiltinimo sluoksnio storį. Jis siekia 14 cm. Dėl tokio sprendimo turėjome daug ginčų su projektuotojais, bandėme įrodyti, kad storesnis šiltinimo sluoksnis tik pabrangins renovaciją, bet neužtikrins geresnio energijos sutaupymo. Galiausiai, paaiškėjo, kad buvome teisūs - termovizinėse nuotraukose aiškiai matosi, kad mūsų daugiabučiai - patys „mėlyniausi“, visiškai nepraleidžiantys šilumos. Energijos nuostoliai patiriami tik per senesnius langus - kai kurie gyventojai nusprendė jų nekeisti“, - apie geriausią modernizacijos kokybės įrodymą pasakoja pašnekovė.

„Nusprendėme, kad mums netinka įprastas variantas, kai senieji balkonai nupjaunami ir sumontuojamos naujos plokštės bei daug stiklo. Norėjome išsaugoti savo autentiškus balkonus. Jų apdailai pasirinkome specialias plokštes - medžio imitaciją padengtą dažais“, - pasakoja pašnekovė, pridurdama, kad modernūs architektūriniai sprendimai rado pritaikymą kitur - virš laiptinių, nupjovus senuosius stogelius, pakabinti nauji stikliniai.

Bendrijos pirmininkė prisimena, kad 2013 m. išgirdusi entuziastingą net trijų daugiabučių norą atsinaujinti, kiek išsigando. „Žinojau, kad pirmininkui renovacija reiškia labai sunkų darbą, todėl, pasakysiu atvirai, aš šios modernizacijos nenorėjau. Tačiau norėjo gyventojai. Net gyventojų susirinkimą visi trys namai surengė vienu metu, mokyklose salėje, vienu metu, tą pačią dieną prasidėjo ir visų trijų namų atnaujinimas“, - pasakoja V. Martišiūtė, tuoj pat pridurdama, kad toks gyventojų noras atnaujinti namus nestebina - temperatūra butuose šaltuoju metų laiku siekė maždaug 15-16 laipsnių, pirmininkės skaičiavimais, net 60 proc. butų kovojo su pelėsių problema, be to, nė savaitės nepraeidavo be avarijos: „Mūsų daugiabučiuose juos pastačius eksperimento tvarka buvo sudėti pirmieji sovietiniai kanalizacijos vamzdynai ir to pasekmes jausdavome kone kiekvieną savaitę. Tai buvo tiesiog nesibaigiamas laistymasis vandeniu.“

Būtent pelėsiai ir paskatino šį daugiabutį į savo investicijų planą įtraukti kokybišką vėdinimo sistemą, o bevystant šią idėją atsirado ir atsinaujinančių šaltinių - geoterminio šildymo ir saulės kolektorių įrengimo idėjos. Kaip pastebi pašnekovė, finansinė tokio investicijų plano pusė nebuvo pati skaudžiausia, nes sąlygos daugiabučių renovacijai buvo palankios - susidomėjimas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa dar nebuvo toks didelis, o valstybės parama siekė 40 proc.

„Iš rangovo šie daugiabučiai reikalavo daug pajėgumų, organizacinių ir darbo resursų. Be to, projektas turėjo būti įgyvendintas per griežtai nustatytą laiką. Dirbome ne tik su rangovu, bet ir su daugybe subrangovų. Valdant tokius statybos procesus ne tik kas rytą, jau 8 valandą, pasitikdavau visus darbininkus, aptardavome planus su darbų vadovu, bet ir aktyviai organizuodavome gamybinius susitikimus kiekvieną savaitę. Be to, būdavo organizuojami ir neeiliniai gamybiniai susitikimai, kai kilus problemoms, paprašydavau generalinio rangovo sukviesti subrangovus. Užtikrinant kokybiškus rangos darbus problemų buvo, bet jos visos išspręstos - nesikreipėme nei į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, nei Būsto energijos taupymo agentūrą. Beje, pastarosios institucijos specialistams esu labai dėkinga už paramą atliekant tokį sudėtingą projektą“, - pasakoja Vida Martišiūtė.

V. Martišiūtė neslepia, kad daug profesionalios pagalbos sulaukė ir iš gyventojų. „Žinoma, ne visi gyventojai gali įvertinti, kaip atliekami vieni ar kiti darbai, tačiau nereikia galvoti, kad visi gyventojai nieko nenusimano. Mūsų namuose buvo žmonių, dirbančių statybų sektoriuje, todėl jų tikrai profesionali pagalba man labai padėjo. Apskritai, kadangi atnaujinome tris daugiabučius vienu metu, gyventojai, žiūrėdami pro langą arba tiesiog vaikščiodami po kiemą, pastebėdavo tai, ko nepastebėdavau aš, ir iškart man pranešdavo. O darbų mastas buvo tikrai didžiulis - nuo pat ryto daugiabučius apsupdavo daugybė darbininkų. Kažkas kala, kažkas kelia, kažkas kasa. Vienu metu viską sužiūrėti vienam žmogui nėra lengva“, - pasakoja bendrijos pirmininkė, pastebėdama, kad įgyvendinant rangos darbus jos darbo diena prasidėdavo iš ryto ir pasibaigdavo tik vakare - statybininkams palikus statybos aikštelę.

„Pirmiausia, pasirinkome inovatyvų sprendimą - radialinius gręžinius, kurie yra tinkami būtent daugiabučio geoterminiam šildymui ir kuriuos įrengėme savo namo ribose. Juos įrengiant, teko visiškai pasikliauti rangovu. Beje, gręžiant gręžinius prie mūsų namo tiesiog susibūrė ekskursija, nes visiems buvo įdomu pasižiūrėti, kas gi čia vyksta - atvažiavome sunkvežimis, iš jo „išlipo“ mažesnis specialus transportas ir atsisėdo ant šulinio. Taip ir susipažinome ir su gręžimo staklėmis, ir su kompresoriumi, ir su konteineriu vandeniui“, - pasakoja pašnekovė, pridėdama, kad įveikus technologiškai sudėtingiausią geoterminio šildymo įrengimo dalį, lieka lengvoji - primenanti santechnikos montavimą.

„Savivaldybės daro pigiausia kaina. Pigiausios kainos kriterijumi pirkdamas, kaip kad R. Štai pavyzdys už tvoros - trys-keturi metai ir, faktiškai, namą renovuoti reikia vėl, kadangi viskas nupirkta už pigiausią kainą, - įsitikinęs V. Kazlauskas.

„Pavyzdžiui, kad jeigu mes renovuosime namą, tai mes supelysime, - pasakoja kelių uostamiesčio namų bendrijų pirmininkė V. Martišiūtė. „Pirma, ką aš matau, tai renovacijos pokyčių pagrindas turėtų būti perėjimas prie ekonominio vertinimo, atsisakant mažiausios kainos principo. Pigiai ir gerai juk nebūna. Nereikia stengtis visų pakišti po vienu kriterijumi, nes šiuo metu mažiausia kaina diskredituoja kokybę, reputaciją ir apskritai renovacijos svarbą“, - tvirtina teisininkė R.

Šią žiemą už šilumą Klaipėdoje mažiausiai mokėjo šio Kauno gatvėje esančio renovuoto namo gyventojai, bet vargu ar šis pavyzdys išjudins vėžlio žingsniu slenkantį renovacijos procesą.

Viena iš jų - vasarį aplinkos ministro pasirašytas įsakymas, pagal kurį nuo liepos bus panaikinti visi teritoriniai agentūros skyriai ir visi specialistai dirbs Vilniuje.

„Administratorius - tikras kamikadzė, nuo jo priklauso projekto sėkmė. Žinote, kodėl tokių specialistų trūksta? Administratorius - tai žmogus, kuris privalo turėti milžinišką bagažą techninių, finansinių, juridinių ir psichologinių žinių, kurios įgaunamos tik projekto eigoje. Niekas specialistų neruošia, seminarų metu gaunamos tik bendrinės žinios, kurių tikrai neužtenka“, - vardijo priežastis V. Akis į akį su daugiabučių gyventojais bendravusi V.

„Patikėkite, kai renovacija buvo kompensuojama 50 procentų, pajutome tikrai didelį žingsnį pirmyn, gyventojai kone vienbalsiai ir labai greitai apsisprendė, jog ją daryti reikia. Dabar viskas daroma atvirkščiai: užuot didinus paramą renovacijai, ji sumažinta, o šiemet dar palengvinta kompensacijų už šildymą gavimo tvarka. Tai kur motyvacija? Žinoma, partijos tarpusavyje kovoja dėl rinkėjų ir įtakos valdžioje, tačiau šioje vietoje visų politikų nuomonė turėtų būti vieninga", - kalbėjo V.

Šilumos energijos šildymui sunaudojimo vidurkis - 15,52 kWh/kv. m arba 4,33 Lt/kv. m. Didžiausias suvartojimas lyginant su vidutiniu buvo UAB "Danės būstas" (20,25 kWh/kv. m) ir UAB "Vitės valdos" (19,52 kWh/kv. m) administruojamuose namuose. Mažiausias - UAB "Debreceno valda" (14,47 kWh/kv.

„Kyla klausimas - ko siekia Vyriausybė? Auditoriai nesilankė nė viename iš regioninių padalinių, todėl nebuvo galima nustatyti tikrosios padėties apie BUPA regionuose dirbančių specialistų potencialą.

„Jeigu Klaipėdos agentūrą panaikintų, galima sakyti, kad šiai programai, ir apskritai daugiabučių atnaujinimo procesui būtų suduotas lemiamas smūgis. Uždarius regionų padalinius gyventojai kaskart iškilus klausimams būtų priversti vykti arba skambinti į Vilnių.

„Norėdami steigti bendriją, gyventojai pirmiausiai eina ne į savivaldybę, bet į agentūrą. Per visus šiuos metus, kai programa vykdoma, dokumentų vis daugėjo, juos teisingai užpildyti ir parengti reikia išmanymo. Negi kiekvienas bendrijos pirmininkas toks profesionalas, kuris galės viską be priekaištų sutvarkyti ir pateikti internetu centrinei įstaigai Vilniuje?

Artėjantis šildymo sezonas bei prognozuojamas dar ne vienas šilumos energijos kainų didinimas tampa tikru iššūkiu daugiabučių namų gyventojams. Žmonės yra skatinami ryžtis namų renovacijai, tačiau valstybei net ir suteikiant lengvatines sąlygas imti paskolas tokiems darbams, šios daugumai gyventojų neria kilpą ant kaklo.

Mūsų atlikta apklausa rodo, jog uostamiestyje renovacijai labiausiai prieštaraujantys vyresnio, pensinio amžiaus žmonės namo atnaujinimui paimtą paskolą grąžina bene greičiausiai ir sąžiningiausiai.

„Po renovacijos butuose sutaupoma 40-60 proc. lėšų, anksčiau mokėtų už šildymą, tad sutaupyta dalis ir skiriama paskolai grąžinti. Žmonėms mokestinė našta neišauga, todėl nepatenkintųjų nelieka“, - dėstė V. Martišiūtė.

Iš 66 Klaipėdoje esančių daugiabučių bendrijų daugiau nei 36 dalyvauja būsto renovacijos programoje.

Vis dėlto uostamiestyje būta atvejų, kai bendrija nemokų gyventoją padavė į teismą. Taip atsitiko renovacijos Klaipėdoje pionieriams - Debreceno g. 31 namo bendrijai „Lelija“.

Paradoksalu, bet modernizuoti Klaipėdos daugiabučiai pernai žiemą šilumos sutaupė daugiau nei naujos statybos namai vadinamajame Dragūnų kvartale. Šį kvartalą, BUPA Klaipėdos regioninio padalinio vadovo E. Šimonio teigimu, taupumu aplenkė bendrijos „Danės vingis“, „Putinas“ ir „Debreceno g. 28“, kurių pirmininkė V.

„Negąsdinkite žmonių, tegul ryžtasi šiam žingsniui. Pas mus labiausiai prieštaravusieji dabar dėkoja. Jiems papildomai tikrai netenka iš kišenės traukti, paskolą atiduoda iš sutaupytų už šildymą lėšų ir dar lieka. Kitos išeities senų namų gyventojams tiesiog nėra.

Anot jos, naudą pajutę žmonės randa būdų, kaip greičiau atsiskaityti su bankais - mokestinę naštą dauguma butų pasilengvina vasarą, kai nereikia mokėti už šildymą. Šiai paslaugai skirtas lėšas jie skiria paskoloms sumokėti.

Pagal senąją programą, kai valstybė kompensuodavo 50 proc. išlaidų, Klaipėdoje renovuota arba vis dar renovuojama per 50 namų. Paskelbus naująją programą užsiregistravo 4 bendrijos, dar kelios kol kas dvejoja, joms apsisprendus susidarytų apie 10.

Čelpanov yra statybų specialistas, todėl, anot jo, buvo lengviau pasirinkti rangovus, prižiūrėti darbus. Šio namo renovacija atlikta pagal senąją programą, kai valstybė kompensavo 50 proc. išlaidų. Viso namo kompleksinė renovacija atsiėjo 3 mln. litų. Taigi gyventojams reikėjo investuoti 1,5 mln. Tačiau, F. Čelpanov teigimu, jiems labai pasisekė, nes iš banko teko skolintis vos 300 tūkst. litų, kitą sumą gyventojai sugebėjo surinkti patys.

Čelpanov pripažįsta, jog nors viskas buvo gerai apgalvota, tačiau informacijos apie renovacijos programą ir jos eigą trūko, o ir biurokratinius reikalus tvarkyti buvo sudėtinga.

Prieš renovaciją visas namas per mėnesį vidutiniškai sunaudodavo apie 80 megavatvalandžių šilumos. "Svarbiausia, kad šildymas dabar reguliuojamas. Ne tik atskirų butų šildymas, bet ir kiekvienas bute esantis radiatorius. 40 procentų sumos skaičiuojama pagal plotą, o 60 gyventojai apmoka priklausomai nuo to, kiek šilumos išnaudojo", - pasakojo F.

Vieno uostamiesčio namo bendrijos pirmininkė ir dar dviejų administratorė Vida Martišiūtė papasakojo, kaip sekėsi renovuoti Debreceno g. 38 namą. Anot pokalbininkės, gyventojai čia buvo labai sąmoningi ir rengiantis renovacijai didelių problemų nekilo. Didelę įtaką gyventojų apsisprendimui padarė tai, jog šis devynaukštis namas buvo avarinės būklės.

„Buvo atlikti visi įmanomi renovavimo darbai. Visa namo modernizacija atsiėjo 2,36 milijono litų. Pusę kompensavo valstybė, dalį savivaldybė, iš banko skolintis teko per 600 tūkstančius litų. Šiuo metu vieno buto gyventojai per mėnesį bankui turi sumokėti per 100 litų paskolos. Tačiau 2006 metų sausį, prieš renovaciją, namas sunaudojo 113 megavatvalandžių šilumos, o šį sausį - tik 67. Vieno trijų kambarių buto šildymas šiame name šį sausį kainavo apie 140 litų, taigi nesunku paskaičiuoti, jog prieš renovaciją būtų tekę pakloti dar beveik tiek pat. Taigi tą pačią sutaupytą sumą geriau atiduoti bankui, tačiau gyventi komfortiškai, saugiai bei estetiškai, neišleidi papildomos sumos pinigų", - pasakojo V.

Vis dėlto viena iš svarbiausių kliūčių renovacijos įsibėgėjimui, anot V. Martišiūtės, yra valstybės politika.

Remiantis pateikta informacija, galima sudaryti lentelę, kurioje lyginami šilumos suvartojimo rodikliai skirtinguose Klaipėdos namuose:

Ši lentelė iliustruoja, kaip renovacija gali sumažinti šilumos suvartojimą ir atitinkamai išlaidas už šildymą.

tags: #vida #martisiute #apie #renovacija