Skystis pleuros ertmėje kasdien pasaulyje diagnozuojamas vidutiniškai 1 mln. pacientų. Skystis pleuros ertmėje, dažnai vadinamas pleuritu, susijęs su pleuros membranomis, kurios apgaubia plaučius ir krūtinės ertmę. Pleura yra dvi sluoksnių membranos: parietalinė pleura, kuri dengia krūtinės sienelę, ir visceralinė pleura, kuri apgaubia plaučius. Tarp šių dviejų sluoksnių yra pleuros ertmė, kurioje paprastai yra nedidelis kiekis skysčio, leidžiančio plaučiams judėti kvėpuojant. Sutrikus šiam balansui, pleuros ertmėje skysčio padaugėja.
Kai skysčio tūris pasiekia 200-300 ml, jį galima matyti atliekant tiesinę krūtinės ląstos rentgenogramą. Bet kokiu atveju, esant didesniam skysčio kiekiui, reikia išsiaiškinti ir patikslinti etiologinius veiksnius. Ši liga yra svarbi, nes skysčio kaupimasis gali sukelti rimtų kvėpavimo problemų ir gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimti patologiniai procesai.
Skysčio Pleuros Ertmėje Priežastys
Pagrindinės skysčio kaupimosi pleuros ertmėje priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti infekcinės ligos, tokios kaip pneumonija, tuberkuliozė, arba navikiniai procesai, pavyzdžiui, plaučių vėžys. Taip pat skysčio kaupimasis gali būti susijęs su širdies ligomis, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu, arba su kepenų ligomis, tokiomis kaip cirozė.
Kaip ir kitų ligų atvejais, svarbu įvertinti anksčiau nurodytas skysčio pleuroje priežastis, kryptingai surinkti anamnezę: persirgtas ar esamas ligas (širdies, inkstų, kepenų, kt.), darbo ar gyvenimo sąlygos (kontaktas su asbestu), žalingus įpročius (rūkymas, alkoholio ar narkotinių preparatų vartojimas), krūtinės traumas ar medicininės intervencijos bei vartojami ar anksčiau vartoti medikamentai, galimi navikiniai procesai. Kitas retesnes ligas galima ekskliuduoti jau renkant anamnezę ir grįžti prie jų, jeigu nepatvirtinta nė viena minėta pagrindinė liga.
Skysčio Klasifikacija
Tradiciskai skystis pleuros ertmėje klasifikuojamas į transudatą ir eksudatą, kurių diagnostinius kriterijus 1972 metais paskelbė R. W. Laitas su kolegomis. Šiais kriterijais iki šiol vadovaujamasi daugelyje pasaulio klinikų.
Manoma, kad transudatas atsiranda sutrikus onkotinio ir hidrostatinio spaudimo pusiausvyrai. Eksudatą daugiau sukelia uždegiminės būklės, tuomet reikalingos intervencinės ir gydomosios procedūros. Uždegiminiai procesai padidina baltymo išskyrimą į pleuros ertmę, todėl paskui baltymą juda skystis. Kaupdamasis jis stimuliuoja tolesnį proceso progresavimą.
Pastebėta, kad dėl padidėjusios baltymo koncentracijos pleuros skystyje diuretikus vartojantiems ligoniams pagal Laito kriterijus galima klaidingai diagnozuoti eksudatą, todėl rekomenduojama papildomai ištirti tokių ligonių albumino koncentraciją pleuros skystyje ir kraujyje. Jei albumino gradientas (kraujo albumino koncentracija minus pleuros skysčio albumino koncentracija) yra didesnis nei 12 g/l - pleuros skystis yra transudatas, o jei mažiau nei 12 g/l - eksudatas.
Nustačius, kad skystis yra transudatas, toliau jį tirti netikslinga. Reikia aiškintis, kuri iš dažniausių 4 priežasčių - ŠN, kepenų cirozė, nefrozinis sindromas ar plaučių arterijos trombinė embolija - dominuoja. Jei skystis yra eksudatas, būtinas tolesnis jo tyrimas (citologinis, biocheminis, bakteriologinis).
Simptomai ir Diagnostika
Pacientas gali skųstis kosuliu, dusuliu ir pleurinio pobūdžio skausmais. Ši liga diagnozuojama atliekant fizinį tyrimą, kuriuo metu gydytojas gali pastebėti dusulį ir kitus simptomus.
Ultragarsinis tyrimas yra pats paprasčiausias ir prieinamiausias tyrimas nustatant ir skystį pleuros ertmėje, jo kiekį, net skysčio buvimo pleuros ertmėje trukmę. Pagal specifiškumą jis prilygsta kompiuterinei tomografijai. Literatūroje nurodoma, kad pagal atstumą nuo plaučio iki parietalinės pleuros galima nustatyti skysčio kiekį.
Krūtinės ląstos priekinėje rentgenogramoje pleuritas pastebimas, kai jo yra daugiau nei 150-170 ml. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, galima gerai matyti pleuros pokyčius, atskirti solidines struktūras nuo skysčio pleuros ertmėje, įvertinti diafragminės pleuros ir krūtinės sienos pokyčius.
Pagrindinė diagnostinė procedūra verifikuojant skysčio kilmę yra pleuros ertmės punkcija. Ji atliekama visiems ligoniams, kuriems yra skysčio pleuros ertmėje, išskyrus tada, kai skysčio kiekis yra labai nedidelis ir punkciją atlikti nesaugu. Atlikus pleuros ertmės aspiracinę punkciją, pirmiausia vertinama pleuros skysčio spalva, skaidrumas ir kvapas. Labai svarbus skysčio pobūdis: kraujingas (hemoraginis pleuritas ir hemotoraksas), pūlingas ar chiliozinis. Dvokiantis kvapas būdingas pleuros empiemai, sukeltai anaerobinių bakterijų.
Pleuritas atskleistas: simptomų, priežasčių ir gyvybiškai svarbios informacijos supratimas
Gydymas
Gydymo galimybės priklauso nuo skysčio kaupimosi priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti diuretikus, skausmo malšintuvus, antibiotikus (infekcijos atveju), o sunkiems atvejams gali prireikti pleuros drenažo. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip rūkymo nutraukimas ir sveika mityba. Naujausios terapijos galimybės gali apimti imunoterapiją navikų atveju arba specializuotas fizioterapijos procedūras, padedančias pagerinti kvėpavimo funkciją.
Medikamentų sukelti skysčio kiekiai nebūna dideli. Esant pūlingam skysčiui, jo pH yra mažiau 7,2, jis yra inkapsuliuotas ar randamos bakterijos, todėl reikia skubiai drenuoti storu drenu. Drenuotiems ligoniams, taikant adekvatų antibakterinį gydymą, dažniausiai būklė pagerėja per savaitę. Jeigu po savaitės, ištyrus ultragarsu ar kitu metodu, išlieka didelis skysčio kiekis ar jo daugėja, reikia apsvarstyti pleuros ertmės drenažo galimybę bei dar kartą įvertinti kitas skysčio atsiradimo priežastis.
Skystis, atsiradęs onkologiniams ligoniams, dažniausiai yra proceso progresavimo požymis. Tokių ligonių išgyvenimo vidurkis yra apie 1 metai. Skystis paprastai pirmą kartą diagnozuojamas atsiradus palengva progresuojančiam dusuliui. Kadangi procesas yra lėtas, ligoniai negalavimus paaiškina pagrindine liga ir kreipiasi pagalbos tada, kai skysčio būna prisikaupę labai daug. Pašalinus skystį, ligonis pasijunta daug geriau. Tiesa, pagerėjimas būna laikinas. Skystis recidyvuoja per 2-3 savaites. Atliekamos kartotinės pleuros ertmės punkcijos skysčiui pašalinti. Pastebėta, kad skystis geriau pasišalina, jeigu taikomas pleuros drenažas. Kartais dėl ilgalaikio drenažo įvyksta savaiminis pleuros ertmės suaugimas.
Tuberkuliozinis skystis dažniausiai išnyksta savaime, paskyrus adekvatų antituberkuliozinį gydymą. Chirurginė intervencija pasitelkiama norint patikslinti skysčio atsiradimo priežastis, kai nėra kitų galimybių ar grynai gydomaisiais tikslais. Vaizdinės kontroliuojamosios tarokoskopijos metu, taikant vietinę ar bendrąją nejautrą, apžiūrima pleuros ertmė, paimama biopsinė medžiaga ir pašalinamas rastas skystis. Esant reikalui, atliekamas pleuros ertmės talkavimas. Kai pleuros ertmė dėl tam tikrų priežasčių organizuojasi, atliekama dekortikacija - pašalinama sustorėjusi pleura ir atpalaiduojamas plautis. Nepašalinus pažeistos pleuros, suaugimas gniaužia plautį, vystosi dusulys, nes kvėpuojant plautis negali gerai išsiplėsti.
Medikamentinis gydymas taikomas pagrindinėms ligoms gydyti. Jeigu skysčio kilmė yra ŠN, efektyviausi yra diuretikai, vazodilatatoriai ir kiti širdies kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai. Diuretikai nepadės, jei skystį sukėlė plaučių uždegimas, navikas ar tuberkuliozė. Esant pleuros empiemai, svarbiausi, be pleuros ertmės drenažo, yra antibiotikai. Galima skirti cefalosporinų ir antianaerobinių preparatų derinius.
Pleuritas ir Plaučių Uždegimas
Pleuritas - tai įvairių ligų sąlygotas pleuros (krūtinplėvės) lapelių uždegimas, su ar be skysčio susikaupimu pleuros ertmėje. Pleuritas gali būti ūmios arba lėtinės eigos. Dauguma ligos atvejų yra virusinės infekcijos (pvz., gripo) arba bakterinės infekcijos (pvz., pneumonijos) pasekmė. Dažniausias pleurito simptomas yra stiprus krūtinės skausmas giliai kvėpuojant. Pleurito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Gydoma pagrindinė liga sukėlusi pleuritą. Esant infekciniam pleuritui, gydyti skiriami antibiotikai.
Pleuritas - tai plaučių gleivinės (pleuros) uždegimas, kuris dažnai išsivysto kaip komplikacija kitų kvėpavimo takų ar sisteminių ligų metu. Negydomas arba sunkios eigos pleuritas gali sukelti rimtų komplikacijų, paveikiančių kvėpavimo sistemą ir bendrą sveikatos būklę.
Viena iš dažniausių komplikacijų yra pleuros empiema - tai pūlių susikaupimas pleuros ertmėje, kuris sukelia stiprų uždegimą ir dažnai reikalauja drenažo ar chirurginio gydymo. Užsitęsęs uždegimas gali virsti lėtiniu pleuritu, lydimu ilgalaikio skausmo, kosulio ar kvėpavimo sutrikimų. Kita grėsminga pasekmė - pleuros sąaugos, kai tarp pleuros lapelių formuojasi randinis audinys, ribojantis plaučių išsiplėtimą ir mažinantis kvėpavimo efektyvumą.
Norint išvengti pleurito, svarbiausia yra laiku gydyti kvėpavimo takų infekcijas, ypač plaučių uždegimą, gripą ar bronchitą, nes būtent jos dažnai komplikuojasi pleuritu. Labai svarbu nesavigydyti ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda įtartinų simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas ar užsitęsęs kosulys.
Plaučių uždegimas (pneumonija) - tai infekcinis plaučių audinio uždegimas, kuomet dėl bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų įsiskverbimo uždegimas išplinta į plaučių alveoles - mažus oro maišelius, kuriuose vyksta dujų apykaita. Plaučių uždegimą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai ir išoriniai veiksniai. Kiekvienu iš šių atvejų reikia skirtingo gydymo ir stebėsenos. Tam tikri žmonės turi didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu.
Plaučių uždegimas gali pasireikšti skirtingai - nuo stiprių simptomų iki visiško jų nebuvimo. Besimptomis plaučių uždegimas - tai ligos forma, kai nepasireiškia tipiški simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys ar krūtinės skausmas. Tokiu atveju gali būti jaučiami tik bendro pobūdžio negalavimai: silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs apetitas, pasunkėjęs kvėpavimas.
Kraujo tyrimai - atliekami siekiant įvertinti uždegimą ir nustatyti infekcijos pobūdį. Bakterinis plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, virusinis - simptominiais vaistais (karščiavimą mažinančiais, atsikosėjimą skatinančiais), o sunkesniais atvejais gali prireikti deguonies terapijos ar net gydymo stacionare. Reabilitacija po plaučių uždegimo - tai svarbus sveikimo etapas, padedantis atkurti kvėpavimo funkciją, sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti pakartotinio susirgimo ar lėtinio plaučių uždegimo riziką.
Dažnai Užduodami Klausimai
Pats plaučių uždegimas nėra užkrečiamas, tačiau jį sukeliantys virusai ar bakterijos - taip. Taip, plaučių uždegimas be kosulio galimas, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į kitus galimus požymius: dusulį, karščiavimą, bendrą silpnumą, mieguistumą ar pakitusį kvėpavimą.
Taip, gali. Plaučių uždegimas be temperatūros dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms, nusilpusios imuniteto asmenims ar sergantiems lėtine liga. Simptomai taip pat gali skirtis: vaikams plaučių uždegimas dažnai pasireiškia aukšta temperatūra, greitu kvėpavimu, vangumu, kartais - kosuliu ar pilvo skausmu. Suaugusiesiems būdingi kosulys su skrepliais, dusulys, krūtinės skausmas, bendras silpnumas. Tai priklauso nuo ligos tipo, sunkumo ir sergančiojo būklės. Daugeliu atvejų plaučių uždegimas gydomas 7-14 dienų, bet sunkesniais atvejais - ilgiau.