Kepenų liga, nepatikslinta, apima įvairias kepenų patologijas, kurių tikslios priežastys dažnai lieka neaiškios. Kepenų liga, nepatikslinta, tiesiogiai susijusi su kepenų anatomija, kadangi kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už metabolizmo procesus, toksinų detoksikaciją, baltymų sintezę ir tulžies gamybą. Kepenys yra didžiausias vidaus organas, esantis dešinėje pilvo pusėje, ir susideda iš dviejų pagrindinių skilčių: dešinės ir kairės.
Pagrindinės kepenų ligos, nepatikslintos, priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima virusines infekcijas (pvz., hepatitą A, B, C), alkoholio vartojimą, riebalinę kepenų ligą, autoimunines reakcijas ir toksinų poveikį.
Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, pilvo skausmą, gelta (odos ir akių pageltimas), niežulį, tamsų šlapimą ir šviesią išmatą.
Kepenų ligos diagnozė, nepatikslinta, paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo ir anamnezės. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, kurie padeda įvertinti kepenų funkciją, tokius kaip alanino aminotransferazės (ALT) ir aspartato aminotransferazės (AST) lygiai.
Kepenų ligos, nepatikslintos, gydymo galimybės priklauso nuo ligos etiologijos ir stadijos. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie mažina uždegimą, gerina kepenų funkciją arba gydomus virusus. Taip pat svarbu keisti gyvenimo būdą, pvz., sumažinti alkoholio vartojimą, laikytis sveikos mitybos ir reguliariai sportuoti.
Naujoviškos terapijos, tokios kaip genų terapija ar ląstelių terapija, šiuo metu yra tiriamos, tačiau jų taikymas praktikoje vis dar yra eksperimentinis. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę paramą ir edukaciją apie ligą, siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.
Kraujo Tyrimų Rodiklių Interpretacija
Pasak Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos Hematologijos ir bendrosios citologijos sektoriaus vadovės dr. Erikos Skrodenienės, su medicina nesusijusiems žmonėms, ko gera, geriausiai žinomas kraujo rodiklis yra hemoglobinas (HGB), kuris kartu su eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) (RBC) skaičiaus nuokrypiu gali byloti apie mažakraujystę (anemiją).
Kitas svarbus kraujo rodiklis - leukocitai, kurie dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais ir skirstomi į penkias grupes: neutrofilus (NEUT), limfocitus (LYMPH), monocitus (MONO), eozinofilus (EOS) ir bazofilus (BASO). „Eozinofilai rodo, kad organizme vyksta alerginė reakcija. Neutrofilai byloja apie bakterinį uždegimą, limfocitai - apie virusinį uždegimą arba tuberkuliozę. Monocitai taip pat gali rodyti virusinį uždegimą, jų gali padaugėti sveikstant po ligos - tuomet jie rodo organizmo atsaką į ligą. Bazofilai padidėja prie retesnių ligų.
Atliekant kraujo tyrimus vertinami ir trombocitai ( PLT). Tai ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Svarbus yra trombocitų kiekio sumažėjimas, kuriam esant pasireiškia kraujavimas (pavyzdžiui, kraujuoja iš nosies, dantenų, atsiranda mėlynės). Ženklus trombocitų kiekio sumažėjimas gali būti sergant tam tikromis kraujo, kepenų, vėžinėmis ligomis.
Trombocitų kiekio padidėjimas nustatomas gerokai rečiau, pavyzdžiui, organizmui reaguojant į kraujavimą - tiek į išorinį, tiek ir į vidinį. Taigi į šio rodiklio žymesnius kitimus nereikėtų numoti ranka.
„Atliekant kraujo tyrimą, be kraujo ląstelių (eritrocitų, leukocitų ir trombocitų) kiekio, yra nustatomi ir kiti papildomi, ne mažiau svarbūs rodikliai. Jais remiantis galima patikimai įvertinti pagrindinių rodiklių pokyčius, numatyti galimas šių pokyčių priežastis ir parinkti tolimesnius tyrimus, kurie leistų patvirtinti mažakraujystės kilmę (ji atsirado dėl geležies,vitamino B12 trūkumo ar hemolizinės ligos, kurios metu yra ardomi eritrocitai). Eritrocitų, leukocitų ir trombocitų rodikliai taip pat parodo organizmo reakciją į ligą ir atsaką į gydymą (pavyzdžiui, gydant mažakraujystę geležies preparatais)“, - aiškino pašnekovė.
Šeimos gydytoja Jolita Gruzinskienė teigė, kad gydytojas, gavęs kraujo tyrimą, pirmiausiai dėmesį atkreipia į leukocitus, hemoglobiną bei su juo susijusius rodiklius, kurie padeda pavyzdžiui, MCV (vidutinis trombocitų tūris) - jis sumažėjęs ar padidėjęs. Kartu turi padidėti RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį), kuris leidžia skirti paprastą geležies deficitą, atsiradusį, pavyzdžiui, dėl nėštumo, problemų su skrandžiu, cukrinio diabeto, vegetarinės mitybos ar dėl ligos (anemijos).
Pasak gydytojos, jei kuris nors rodiklis yra už normos ribų, būtina atkreipti dėmesį, stebėti dinamiką - kaip jis kinta. Taip pat reikia stebėti, jeigu rezultatas yra ribinis, t. y. siekia viršutinę arba apatinę normos ribą. Tiesa, tokie ribiniai rezultatai gali būti susiję su kokiomis nors aplinkybėmis. Pavyzdžiui, žmogus buvo ką tik persirgęs, vartojo kažkokius vaistus, patyrė didelį stresą ar vartotojo daug alkoholio.
„ Po ligos turi praeiti bent 10 dienų, kad kraujas atsistatytų. Iki tol leukocitų skaičius dar gali būti padidėjęs. Cholesterolis gali būti padidėjęs ne tik nuo antsvorio, bet ir tuomet, jei žmogus nuolat patiria ir stresą. Gliukozę labai veikia vaisių sultys, todėl vakare prieš rytinį tyrimą geriau jų negerti - jos pakelia gliukozės lygį net labiau nei saldumynai“, - patarė J. Gruzinskienė.
Blogas kraujo nusėdimas (ENG) gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis. Jei jis didesnis už normą, galima įtarti, kad kažkur organizme yra infekcija - ar sąnarių liga, ar vėžys, dar kažkokia patologija.
„Visada nereikia atmesti galimybės, kad tyrimo atsakymas gali būti klaidingas, todėl reikia analizuoti visumą. Kartais taip nutinka, kad tyrimo rezultatai vienas kitą uždengia, dėl to gaunamas klaidingas atsakymas. Pavyzdžiui, turėjau pacientą, kuriam du kartus buvo nustatytas ŽIV teigiamas ir du kartus ŽIV neigiamas. Jaunam vaikinui duodant kraujo donorystei buvo nustatytas ŽIV. Jis buvo pasiųstas į Vilnių, bet ten ŽIV nerado. Tuomet jį trečią kartą siuntė tyrimui, nes virusas gali būti nerastas todėl, kad per maža koncentracija. Kitu atveju aparatas gali kažkokią ląstelę užskaičiuoti kaip ŽIV. Aišku, tokie atvejai vienetiniai, tačiau tokiais atvejais ir nesinori gąsdinti žmogaus, ir jo paleisti“, - teigė šeimos gydytoja.
E. Skrodenienė priminė, kad net ir paprasčiausiems kraujo tyrimams reikia tinkamai pasiruošti. „Visiems tyrimams kraują rekomenduojama imti ryte, nevalgius. Nuo paskutinio valgymo iki kraujo paėmimo turėtų būti praėję ne mažiau kaip 12 val. Taip pat reikėtų būti negėrus jokių vaistų, nerūkius, nevartojus kavos ir didelio kiekio vandens. Pavalgius kinta įvairių medžiagų koncentracija kraujyje: pavyzdžiui, gliukozės, cholesterolio, kalio, hormonų kiekiai, kepenų fermentų rodikliai. Jei žmogus pavalgęs, tyrimų atlikti netikslinga, nes rezultatai bus netikslūs. Taip pat jeigu žmogus neišsimiegojęs, pavargęs, kaip atsakas į stresą gali būti padidėjęs neutrofilų skaičius, gliukozės koncentracija, taip pat į stresą reaguoja įvairūs hormonai. Tačiau reikia prisiminti, kad badavimas taip pat iškreipia rezultatus, taigi dieną prieš tyrimus visiškai nevalgyti taip pat nepatartina“, - aiškino medikė.
Beje, verta žinoti, kad kepenų fermentai stipriai reaguoja į alkoholį, net jeigu jo buvo pavartota prieš 2-3 dienas. Tai būtina žinoti, jei norime pamatyti tikrąją kepenų būklę, o ne situaciją, kaip jos funkcionuoja veikiamos alkoholio.
Laboratorijos „Kraujoanalize.lt“ vadovė med. biologė Živilė Stanevičiūtė dalinasi patarimais, ką daryti ir ko ne, jei nusprendėte darytis kraujo tyrimus, tačiau iš vakaro nusimato ilgas pasisėdėjimas svečiuose ar restorane.
Likus 1-2 dienoms iki kraujo tyrimo rekomenduojama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto. Tai ypatingai svarbu planuojant atlikti lipidogramos arba paprasčiau kalbant - cholesterolio ir jo frakcijų tyrimus. Jeigu prieš šį tyrimą jūs ypatingai pasmaguriausite riebiu maistu, ko galbūt paprastai ir nedarote, bus nustatomas pakilęs trigliceridų kiekis.
Ypač aukštos trigliceridų koncentracijos kraujyje pasitaiko sergant cukriniu diabetu, ūmiu pankreatitu, alkoholizmu. Tačiau labai dažnai trigliceridų padidėjimo priežastis yra tiesiog netinkamas ligonio pasiruošimas tyrimui.
Atliekant cholesterolio ir trigliceridų tyrimus reikėtų nevalgyti bent 12-14 valandų, nes po sočių naktipiečių jūsų kraujo serumas labiau panašės į grietinėlę, nei į kraujo komponentą, o pats kraujo tyrimas nebus adekvatus esamai organizmo būklei.
Taip pat netinkamas maistas turėtų būti ypatingai ribojamas prieš ruošiantis atlikti šlapalo ir kreatinino tyrimą. Prieš šį tyrimą derėtų kelias dienas susilaikyti nuo per didelio virtos, keptos mėsos vartojimo, kadangi kreatininas, esantis mėsoje, virškinimo proceso metu patenka į jūsų kraują, todėl tiriant serumo kreatinino kiekį, gali būti nustatomas ryškus šio biocheminio rodiklio padidėjimas.
Taip pat rekomenduojama prieš tyrimą bent 24 val. nevartoti alkoholio. Jei tikrai ruošiatės pasirūpinti savo sveikata ir norite tikslių kraujo tyrimų rezultatų, o išvakarėse numatoma šventė, geriau atidėti tyrimą 1-2 dienoms. Nes tiek vienkartinis, tiek lėtinis alkoholio vartojimas keičia kraujo sudėtį. Atsižvelgiant į tyrimą, jo gali padidėti arba sumažėti. Tai gali iškreipti kepenų rodiklius, tokius kaip ALT, AST, taip pat gali būti nustatomas netikslus trigliceridų kiekis jūsų organizme.
Dar vienas tikslių kraujo tyrimų priešas - rūkymas. Vakarėliuose dažnai sunku atsispirti kolektyviniam parūkymui, tačiau vertėtų žinoti, kad rūkymas taip pat keičia kraujo ląstelių skaičių, dydį. Taip pat didėja kai kurių fermentų, hormonų, vėžio žymenų kiekiai. Rūkymas taip pat gali stimuliuoti jūsų virškinimo sistemą ir iškreipti gamaglutamiltransferazės - GGT tyrimo rezultatus.
Rūkymas taip pat gali padidinti adrenalino, kortizolio, laisvųjų riebalų rūgščių kiekį kraujyje. Todėl rekomenduojama bent jau 1 val. iki tyrimo - nerūkyti.
Pagrindiniai kraujo rodikliai ir jų reikšmė
Šioje lentelėje apibendrinti pagrindiniai kraujo rodikliai ir jų reikšmė:
| Rodiklis | Reikšmė | Galimos priežastys nukrypus nuo normos |
|---|---|---|
| Hemoglobinas (HGB) | Deguonies pernešimas kraujyje | Mažakraujystė (anemija) |
| Leukocitai | Imuninė sistema | Bakterinis uždegimas (neutrofilai), virusinis uždegimas (limfocitai), alerginė reakcija (eozinofilai) |
| Trombocitai (PLT) | Kraujo krešėjimas | Kraujavimas, kraujo, kepenų, vėžinės ligos |
| MCV (vidutinis trombocitų tūris) | Eritrocitų dydis | Geležies deficitas, nėštumas, problemos su skrandžiu, cukrinis diabetas, vegetarinė mityba |
| RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį) | Eritrocitų dydžio variacija | Geležies deficitas, vitamino B12 trūkumas, hemolizinė liga |
| ALT, AST | Kepenų fermentai | Kepenų pažeidimas, alkoholio vartojimas, vaistai |
| Trigliceridai | Riebalų kiekis kraujyje | Netinkama mityba, cukrinis diabetas, ūmus pankreatitas, alkoholizmas |
| ENG (kraujo nusėdimas) | Uždegimo rodiklis | Infekcija, sąnarių liga, vėžys |
Svarbu atminti: laboratorinių tyrimų rezultatų interpretavimas turėtų būti atliekamas tik kvalifikuoto specialisto, atsižvelgiant į paciento anamnezę, klinikinius simptomus ir kitus tyrimų duomenis.