Kas nuomoja ežerus Lietuvoje?

Ar kada nors svajojote apie nuosavą ežerą, kuriame galėtumėte išsimaudyti, palengva pasiirstyti valtimi ar pameškerioti? Kai kurie Lietuvos gyventojai tokiomis privilegijomis gali džiaugtis kasmet, nes yra privatizavę arba išsinuomoję ežerus.

Ežerų privatizavimas ir nuoma

Anksčiau ežerų dalys buvo privatizuojamos atkuriant teises į privačią nuosavybę. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) vykdė šį procesą. Tačiau nuo 2019 m. lapkričio 1 d. valstybinės reikšmės vandens telkiniai nebegali būti privatizuojami. Vis dėlto, ežerai, kurie buvo privatizuoti iki minėtos datos, gali būti parduodami. Taigi, galite nusipirkti ežerą iš dabartinio savininko.

Valstybė už simbolinę kainą išnuomojo apie 850 ežerų, tačiau dar beveik 2 000 jų laukia nesulaukia laikinųjų savininkų, kurie juos prižiūrėtų, gintų nuo brakonierių ir įžuvintų.

Lietuvoje suskaičiuojama apie 3000 ežerų. Jų bene daugiausiai turi Aukštaitija.

Glasmino ežero pavyzdys

Štai pavyzdys, kur ir parduodamas Glasmino ežeras, tiksliau - didesnė jo dalis. Ežero plotas - 8,86 ha.

Vienas klientas Zarasų r. suinteresuotas dalimis išsipirkti ežerą.

Ežerų nuomos kainos

Ežero dalį nuomojantis iš valstybės dešimčiai metų, tai žiūri ramiau.

Tikslią vertę nustatyti nėra paprasta. Reikia įvertinti, ar ežere galima organizuoti vandens pramogas, kokia sukurta infrastruktūra.

Tyvuliuojantį 1,87 ha Mimainių ežerą su 0,61 ha miško prašoma 12,6 tūkst. eurų. Toliau nuo sostinės ežerų kaina atitinkamai mažėja.

Per trejus metus ežerų nuoma (žūklės plotų, vandens telkinių panauda) pabrango 3,5 karto. Tačiau nevertėtų labai piktintis, nes nuomos kaina nesikandžioja ir dabar: buvo 1 litas, po to - 2 litai, o dabar - 1 euras už hektarą.

Kaip šis įkainis buvo nustatytas? Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vidmanto Graičiūno, įkainis apskaičiuotas įvertinus žemės kainą, t. y. 0,2 proc. žemės kainos.

Tiems, kurie ežerus ar kitus vandens telkinius išsinuomoja, gal šis įkainis didelis, o tiems, kurie tik trumpam atvyksta prie ežero, atrodo, kad nuomos kaina labai nedidelė.

Euras už hektarą Žuvingų ežerų ilgisi ir žvejai mėgėjai, kasmet įsigyjantys leidimų žvejoti už beveik 1,5 mln. eurų ir žūklės reikmenų pramonei kasmet paliekantys per 30 mln. eurų. Pagal gyventojų skaičių turime vieną gausiausių pasaulyje žvejų mėgėjų armiją su atvertomis piniginėmis, tačiau tik nedaug išsinuomojusiųjų ežerus moka pasinaudoti šia niša ir papildomai uždirbti.

Ežerų nuomotojų pareigos ir atsakomybė

Ežerus prižiūrinčių privačių ežerų savininkų prievolė taikoma ir ežerų savininkams.

Svarbu užtikrinti kontrolę. Tačiau tuomet reikia rūpintis kontrole.

Vandens telkinyje, aiškiai nurodoma Mėgėjų žvejybos įstatyme. Mėgėjų žvejyba, tačiau taip pat ir nenustato pareigų. už kiek jis gali pardavinėti bilietus. išduoti leidimus nemokamai. arba nemokamos žvejybos teisę.

Pavyzdžiui, naudodamas tinklą jis gali žvejoti nuo liepos 1 d. įrankių kiekio, nustatytu metu taisyklėse nedraudžiamų gaudyti rūšių žuvis. įrankiais.

Valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriai tarp tų ežerų sukasi kaip vijurkai, bando visus patikrinti, bet fiziškai tai labai sunkiai įgyvendinama užduotis.

„Žuvinant vandens telkinį, privalo dalyvauti valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius, jis turi patvirtinti faktą. Tačiau krūvis labai didelis, vandens telkinių daug, o įžuvinimo terminas trumpas - mėnuo pavasarį, mėnuo rudenį“, - pasakojo V.Graičiūnas.

Rimkus aiškina, kad už tokį turtą mokėti yra būtina. į vandens telkinius registruojamos „Registrų centre“. apskaičiuoja žemės mokestį.

"Kunigaikštystės" nyksta

Per pastaruosius 3-4 metus ežerų nuomotojų įvaizdis ir jų savivertė labai pasikeitė. Anksčiau ežerą išsinuomoję žmonės jausdavosi kunigaikštukais. Jie būdavo įsitikinę, kad, mokėdami 1 lito už hektarą per metus mokestį, ežere galės kaip savo namuose elgtis 99 metus.

Tačiau 2013-aisiais daug kas pasikeitė. Pirmiausia maksimalus nuomos laikas sumažėjo iki 10 metų.

„Be to, jei jo nuomojamas valdas patikrinę gamtos apsaugos inspektoriai kelis kartus užfiksuoja, kad nuomininkas nesilaiko sutartyse numatytų įsipareigojimų, sutartis gali būti bet kada nutraukiama“, - priminė V.Graičiūnas.

Ar tai - tik teorinė, ar reali grėsmė? „Reali. Šiuo metu išnuomota apie 850 ežerų, o prieš kelerius metus buvo nuomojama per 1 100 ežerų, taigi nemažai nuomos sutarčių panaikinta“, - kalbėjo V.Graičiūnas.

Kaip išsinuomoti ežerą?

Šiuo metu turite galimybių išsinuomoti bet kurį iš beveik 2 000 laisvų ežerų. Kaip tai padaryti?

Pirmiausia apie tokią galimybę reikia pasiteirauti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). „Paprastai NŽT savo interneto svetainėje skelbia tokius konkursus, tačiau dažniausiai pradžia būna kitokia. Ežerą norintis išsinuomoti žmogus kreipiasi į NŽT, ši patikrina, ar tas ežeras nėra nenuomojamų telkinių sąraše, ar nėra kitų trukdžių, ir tada skelbia aukcioną. Paprastai tas žmogus šį aukcioną ir laimi“, - pasakojo V.Graičiūnas.

Sėkmingi ežerų nuomos pavyzdžiai

Sėkmingi pavyzdžiai Kitaip apie vandens telkinių nuomą kalba išmanantieji ežerų tvarkymą.

2010 m. įsikūręs sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubas „Anykščių žvejų lyga“ žino, kaip tai daryti. Šis klubas valdo Dabužių tvenkinį ir Ilgio ežerą. Pasak anykštėnų klubo valdybos nario Roko Vilučio, Anykščių rajone didelio ežerų pasirinkimo nėra, todėl kai tik paskelbiamas konkursas, norinčiųjų išsinuomoti visada atsiranda, neretai net tenka pasivaržyti.

Taip pat Ilgio ežerą, bet jau Druskininkų savivaldybėje, netoli Grūto parko, valdo visuomeninis žvejų klubas „Karpis“, kuriam vadovauja Renaldas Marčiukaitis, pirmasis lietuvis, prasimušęs į tarptautines karpių žvejojimo varžybas ir jose nepadaręs gėdos Lietuvai.

Jis pirmas 1999 m. dalyvavo ir pasaulio taurės varžybose, kuriose ištraukė keturis per 30 kg svėrusius karpius. „Varžybose man ir kilo mintis kažko panašaus imtis Lietuvoje. Tikslas - gyventi iš rekreacinės žuvininkystės. Nuo 2008 m. „Karpis“ pasiekė aukščiausią lygį - dirbame limituotos žūklės sąlygomis, rengiame tarptautines varžybas“, - sakė Renaldas.

Ilgio ežere pernai vienas žvejys ištraukė 23 kg karpį. Dar keturi laimingieji galėjo pasigirti sužvejoję 40-60 kg šamus. Kaip įprasta šiame klube, laimikiai buvo pasverti, paglostyti ir paleisti į laisvę.

Problemos ir iššūkiai

Lietuvoje yra daug nusiaubtų ir dar neatsigavusių ežerų, kuriuose vyrauja menkavertės ir smulkios žuvys. Ką veikia laikinieji šių ežerų savininkai?

„Daug ežerų išsinuomojama tik todėl, kad neišsinuomotų kaimynas. Kartais ežeras išsinuomojamas, kad galima būtų pusvelčiui žvejoti. Toks požiūris neteisingas ir valstybei nenaudingas. Mano galva, nuomininkus reikėtų griežčiau atrinkti“, - sakė R.Marčiukaitis.

Kolegai pritarė ir R.Vilutis. „Dėl apleistų ežerų ir atsiranda pasiūlymų apskritai ežerų nenuomoti, esą tegul juos tvarko valstybė. Bet kodėl turėtume bausti žmones, kurie puikiai susitvarko? Man sunku suvokti žmonių, kurie išsinuomoja ežerą ir jį apleidžia, mąstymą. Pavyzdys užkrečia, nes, matydami tokį aplaidumą, taip pat elgiasi ir gyvenantieji prie ežero“, - sakė jis.

Statistika

tags: #kas #nuomoja #ezera