Darbo teisė Lietuvoje: ką svarbu žinoti kiekvienam darbuotojui

Įsivaizduokite darbo teisę kaip tvirtą struktūrą, kuri palaiko jūsų darbo gyvenimo stogą, užtikrindama, kad jūsų teisės ir apsauga būtų užtikrintos. Kaip darbuotojas, įveikiantis šiuolaikinio darbo aplinkos sudėtingumą, supratimas apie pagrindinius darbo teisės aspektus tampa labai svarbus. Darbo teisėje taisyklės, kurios reglamentuoja darbdavio ir darbuotojo santykius, yra teisiškai apibrėžtos.

Šio teisės šakos sritis apima plačią spektrą klausimų, su kuriais susiduria darbo vietoje, užtikrinant teisingą elgesį ir apsaugą abiem šalims. Darbo teisė apima įvairias sritis, įskaitant įdarbinimo praktikas, atlyginimus, darbo sąlygas, diskriminaciją, priekabiavimą, bei nutraukimo procedūras. Susipažinęs su šiais teisės parametrais, galite efektyviai ginti savo interesus ir kreiptis į teismą, jei to reikia.

Be to, darbo teisė taip pat nagrinėja klausimus, tokius kaip darbo sauga, darbuotojų teisės, ir privatumo teisės. Žinant šiuos reglamentus, galite užtikrinti saugią ir teisingą darbo aplinką. Supratimas apie darbo teisės pagrindinius faktus padeda atpažinti apsaugotų klasių ir diskriminacijos darbo vietoje svarbą.

Apsaugotos klasės ir diskriminacija

Apsaugotos klasės yra žmonių grupės, apsaugotos nuo diskriminacijos pagal darbo teisę, pagrįstą tokiais bruožais kaip rasė, lytis, amžius, religija, negalia ir kt. Diskriminacija įvyksta, kai darbdavys neteisingai elgiasi su darbuotoju dėl jo narystės apsaugotoje klasėje. Darbo teisė uždraudžia diskriminaciją įvairiose darbo srities srityse, įskaitant darbuotojų įdarbinimą, atleidimą, paaukštinimą, kompensaciją ir kitas darbo sąlygas. Kaip darbuotojui, svarbu suprasti savo teises ir apsaugą pagal šias įstatymus.

Darbo užmokestis ir viršvalandžiai

Norint užtikrinti laikymąsi viršvalandžių mokėjimo teisės aktų, darbdaviai privalo kruopščiai stebėti ir kompensuoti darbuotojams už bet kokias valandas, dirbtas virš standartinio darbo savaitės laikotarpio. Kai kuriose valstybėse yra papildomų reikalavimų, todėl svarbu būti informuotam apie tiek federalinius, tiek valstybinius įstatymus. Darbdaviai neturi teisės priversti darbuotojų dirbti viršvalandžius be tinkamo atlyginimo.

Federalinė minimali alga 2021 m. yra 7,25 JAV doleriai už valandą, bet kai kurios valstijos nustatė aukštesnes normas. Atvejais, kai federaliniai ir valstybiniai įstatymai skiriasi, aukštesnė alga turi viršenybę. Minimalios algos įstatymų pažeidimai gali lemti baudas darbdaviams, įskaitant atlyginimo užmokesčio skolą darbuotojams ir galimas baudas.

Darbo sauga ir sveikata

Darbuotojams dėvėti tinkamą saugos įrangą yra svarbus darbo saugos reglamentų aspektas. Apsaugos priemonės, tokiomis kaip kaskadės, akiniai, pirštinės ir plieninės batai, turi būti dėvimos nustatytose srityse, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką. Reguliarūs patikrinimai turi būti atliekami tikrinti saugos įrangos būklę ir nedelsiant pakeisti bet kokius pažeistus daiktus. Nesilaikant saugos įrangos reikalavimų, darbdaviams gresia baudos ir sankcijos.

Pranešti apie pavojus nedelsiant yra esminis saugaus darbo aplinkos palaikymo veiksnys pagal darbo saugos teisės aktus. Pastebėjęs pavojų, svarbu jį nedelsiant pranešti atitinkamoms institucijoms. Darbo saugos laikymosi gerinimui reguliariai organizuojamos mokymo sesijos ir pratimai, siekiant užtikrinti darbuotojų pasiruošimą skubioms situacijoms. Šios sesijos apima įvairius temas, tokius kaip gaisro saugos procedūros, pirminės pagalbos protokolai ir evakuacijos planai. Mokymas taip pat apima instrukcijas, kaip tinkamai ir efektyviai naudoti saugos įrangą. Be to, šie pratimai suteikia galimybę nustatyti galimus spragas skubaus reagavimo plane ir atlikti būtinus patobulinimus.

Šeimos ir ligos atostogos

Pasirūpinkite, kad suprastumėte savo teises pagal Šeimos ir ligos atostogų įstatymą. Šis įstatymas suteikia teisę kvalifikuotiems darbuotojams gauti darbo saugomą atostogų laiką dėl kvalifikuotų medicininių ir šeimos priežasčių.

Privatumas ir diskriminacija

Kalbant apie privatumą, jūs turite teisę saugoti asmeninę informaciją konfidencialiai. Jūsų darbdavys turėtų rinkti tik reikalingus duomenis jūsų užimtumui ir tvarkyti juos saugiai. Jūsų el. Be to, jūs turite teisę į darbo vietą be diskriminacijos pagal rasę, lytį, amžių, religiją ar negalią. Svarbu suprasti savo teises dėl pertraukų, viršvalandžių mokėjimo ir teisę prašyti priemonių dėl negalių.

Dažniausiai užduodami klausimai

• Taip, darbdavys gali reikalauti, kad jūs praeitumėte narkotikų testą kaip darbo sąlygą.
• Jums būtina gauti pertraukas darbo dienos metu pagal darbo įstatymus. Pertraukos gali apimti pietų pertraukas ir poilsio pertraukas.
• Taip, darbdaviai, turintys virš tam tikro darbuotojų skaičiaus, įprastai privalo teikti sveikatos draudimą.
• Taip, jūsų darbdavys gali stebėti jūsų asmeninius socialinių tinklų paskyras tam tikromis aplinkybėmis.
• Jums kaip pranešėjui apie teisėsaugą darbo vietoje suteikiamos apsaugos. Jūsų darbdavys negali atkeršyti jums už pranešimą apie neteisėtą veiklą ar netinkamą elgesį.

Ligos išmokos ir nedarbingumo pažymėjimai

VDI (Valstybinė darbo inspekcija), Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas išmoką darbuotojui turi skirti darbdavys. Darbdavio mokamos išmokos dydis gali būti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkrečią sumą nustato pats darbdavys, tačiau ji turi būti įtvirtinta vidaus dokumentuose, su kuriais darbuotojai supažindinami raštu.

Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojui susirgus per atostogas susitarti su darbdaviu dėl nepanaudotų dienų perkėlimo arba pratęsimo. Vien tik nedarbingumo faktas negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. „Darbdaviai turi vadovautis bendraisiais darbo santykių nutraukimo pagrindais, o ligos laikotarpis pats savaime negali būti pretekstas atleidimui“, - pabrėžia pranešime cituojamas Š.

Asmuo, turintis galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, privalo laikytis gydytojo rekomendacijų ir nedirbti. Pažeidęs šią pareigą, darbuotojas rizikuoja netekti ligos išmokos. Nors nacionaliniai teisės aktai aiškiai nereglamentuoja, ar nedarbingumo laikotarpis įtraukiamas į suminę darbo laiko apskaitą, Europos Sąjungos teisė numato, kad ligos dienos neturėtų būti priskiriamos prie darbuotojo darbo valandų.

Jeigu darbuotojas serga bandomuoju laikotarpiu, šis laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek, kiek darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių. Svarbu akcentuoti, kad jei darbuotojas jaučiasi prastai, bet jo sveikatos būklė nėra tokia, kad reikėtų nedarbingumo pažymėjimo, jis gali dirbti nuotoliniu būdu - tačiau tik susitaręs su darbdaviu.

VDI akcentuoja, kad darbdavių pareiga - tinkamai užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą ir laikytis įstatymų reikalavimų. „Tinkamas ligos išmokų mokėjimas yra esminė darbdavio atsakomybė, kuri lemia pasitikėjimą ir darbo santykių stabilumą“, - sako Š. Orlavičius.

Atleidimas iš darbo: pagrindinės priežastys ir darbuotojų teisės

Atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva yra situacija, kuri gali sukelti daug emocijų ir neaiškumų tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Šis procesas reikalauja griežto darbo teisės normų laikymosi, nes siekiama užtikrinti, kad abi šalys būtų teisiškai apsaugotos.

Pagrindinės atleidimo iš darbo, darbdavio iniciatyva, priežastys gali skirtis, atsižvelgiant į darbo teisės reguliavimą konkrečioje šalyje, tačiau, dažniausiai, atvejai būna labai panašūs.

1. Darbuotojo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas: Jei darbuotojas sistemingai nevykdo savo pareigų, dirba aplaidžiai arba neatitinka darbo reikalavimų, darbdavys gali priimti sprendimą dėl atleidimo.
2. Darbo sutarties sąlygų pažeidimas: Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojas pažeidžia esmines sutarties sąlygas, pavyzdžiui, nesąžiningai naudoja įmonės resursus.
3. Ekonominės ar organizacinės priežastys: Ekonominiai sunkumai arba organizaciniai pokyčiai gali lemti darbuotojų atleidimą, pavyzdžiui, įmonės restruktūrizacija.
4. Darbuotojo sveikatos būklė: Jei darbuotojo sveikata neleidžia jam atlikti pareigų pagal darbo sutartį ir nėra galimybės pritaikyti darbo vietos ar sąlygų - darbdavys gali inicijuoti atleidimą.
5. Netinkamas elgesys darbe: Darbdavys gali nutraukti darbo santykius, jei darbuotojas elgiasi netinkamai darbo vietoje, pavyzdžiui, agresyvus elgesys su kolegomis.
6. Neatitikimas kvalifikaciniams reikalavimams: Jei darbuotojas nebeatitinka darbo pozicijos reikalavimų (pavyzdžiui, neturi būtinos kvalifikacijos ar įgūdžių) - tai gali tapti pagrindine darbo sutarties nutraukimo priežastimi.
7. Laikino darbo ar projekto pabaiga: Jei darbuotojas buvo įdarbintas laikinai ar konkrečiam projektui, darbo santykiai gali būti nutraukti po to laikotarpio ar projekto užbaigimo.
8. Kiti darbo teisės aktuose numatyti pagrindai: Darbo teisės aktuose dažnai numatomos papildomos priežastys, pavyzdžiui, darbuotojo įdarbinimo dokumentų klastojimas, darbo vizos galiojimo pabaiga arba teismo sprendimas.

Darbo sutarties nutraukimo pagrindai

LR DK numato kelis pagrindinius darbo sutarties nutraukimo pagrindus:

• Šalims susitarus (DK 54 straipsnis) - darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu, nustatant nutraukimo sąlygas.
• Darbuotojo iniciatyva (DK 55 straipsnis) - darbuotojas gali nutraukti sutartį pateikdamas rašytinį prašymą.
• Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis) - nutraukiama dėl objektyvių priežasčių, pvz., ekonominių sunkumų, restruktūrizacijos ar darbuotojo sveikatos būklės.
• Darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis) - kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę, neatlieka darbo pareigų arba elgiasi netinkamai.
• Darbo sutarties nutraukimas pasibaigus jos terminui (DK 59 straipsnis) - kai baigiasi terminuota darbo sutartis.
• Darbo sutarties nutraukimas bandomuoju laikotarpiu (DK 36 straipsnis) - jei darbuotojas neatitinka darbo reikalavimų.

Atleidimo tipai

• Atleidimas darbuotojo iniciatyva (be darbuotojo kaltės): Tai atvejis, kai pats darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo santykius.
• Atleidimas darbdavio iniciatyva: Šis tipas apima atvejus, kai darbo santykius nutraukia darbdavys dėl, su darbuotoju susijusių, ar įmonės veiklos aplinkybių.
• Šalims susitarus: Darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių bendru susitarimu.
• Atleidimas dėl darbo sutarties termino pabaigos: Jei darbuotojas buvo įdarbintas pagal terminuotą darbo sutartį, darbo santykiai pasibaigia pasibaigus sutarties galiojimo laikui.
• Atleidimas dėl objektyvių priežasčių: Tai apima situacijas, kai darbuotojas negali toliau dirbti dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo jo ar darbdavio.
• Atleidimas už darbo drausmės pažeidimus: Šis tipas taikomas, kai darbuotojas sistemingai ar tyčia pažeidžia darbo drausmę ar įmonės taisykles.
• Masiniai atleidimai: Masiniai atleidimai vyksta tada, kai įmonė nutraukia darbo santykius su didele dalimi darbuotojų, dažniausiai dėl ekonominių, organizacinių ar technologinių priežasčių.
• Atleidimas bandomuoju laikotarpiu: Darbdavys gali nutraukti darbo santykius su darbuotoju, kuris neįvykdė bandomojo laikotarpio tikslų arba nepateisino darbdavio lūkesčių.
• Priverstinis atleidimas: Šis tipas taikomas, kai darbuotojas turi būti atleistas dėl teismo sprendimo ar kitų privalomų teisinių aplinkybių.
• Atleidimas darbuotojui prašant kompensacijos: Kartais darbuotojas sutinka būti atleistas už papildomą finansinę kompensaciją.

Kaip atleidimas iš darbo reguliuojamas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą?

Darbdavys, kuris inicijuoja darbo sutarties nutraukimą, turi laikytis tam tikrų prievolių:

• Informuoti darbuotoją raštu apie atleidimą - nurodyti atleidimo priežastį, pagrindą ir laikytis įspėjimo terminų. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
• Laikytis įspėjimo terminų:
  • 20 darbo dienų - jei darbuotojas dirbo trumpiau nei vienerius metus. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
  • 1 mėnuo - jei darbuotojas dirbo daugiau nei vienerius metus. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
  • 2 mėnesiai - kai darbuotojas yra pensinio amžiaus arba augina vaiką iki 14 metų. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
• Darbdavys turi mokėti kompensaciją, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pvz., restruktūrizacija). Darbuotojui priklauso išeitinė išmoka.
• Išmokėti visas priklausančias išmokas - darbo užmokestį, nepanaudotų atostogų kompensaciją ir kitas išmokas. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 144 straipsnis).

Darbuotojo teisės atleidimo metu

• Ginčyti atleidimą - darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ar teismą, jei mano, kad atleidimas buvo neteisėtas. (Darbo ginčų komisija).
• Gauti rašytinį atleidimo pagrindimą - darbdavys privalo raštu pagrįsti darbo sutarties nutraukimą. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
• Gauti kompensaciją - jei darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be kaltės, darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).

Kada darbuotojui priklauso išeitinė išmoka?

Darbuotojui išeitinė išmoka priklauso tam tikrais atvejais, kurie aiškiai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (LR DK).

1. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis):
   • Įmonės restruktūrizacija arba bankrotas;
   • Etato panaikinimas;
   • Ekonominiai sunkumai;
   • Darbdavys negali užtikrinti tinkamų darbo sąlygų.
   Išeitinės išmokos dydis: 1 arba 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, atsižvelgiant į darbo stažą.
2. Darbo sutarties nutraukimas darbdaviui pažeidus darbo teisės aktus (DK 56 straipsnis): Jei darbuotojas nutraukia darbo sutartį dėl to, kad darbdavys pažeidė darbo teisės aktus ar darbo sutarties sąlygas (pvz., nemokamas darbo užmokestis, nesaugios darbo sąlygos) - darbuotojui taip pat priklauso išeitinė išmoka.
3. Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo sveikatos būklės (DK 60 straipsnis): Jei darbuotojas, dėl sveikatos būklės, nebegali atlikti savo pareigų ir nėra galimybės pritaikyti darbo sąlygų - jam priklauso išeitinė išmoka.
4. Masiniai atleidimai (DK 63 straipsnis): Jei darbuotojas atleidžiamas, kartu su kita darbuotojų grupe, dėl įmonės restruktūrizacijos, veiklos nutraukimo ar kitų objektyvių priežasčių - jam priklauso išeitinė išmoka.
5. Nutraukimas pagal šalių susitarimą (DK 54 straipsnis): Jei darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu, išeitinės išmokos dydis ir mokėjimo sąlygos nustatomos abiejų šalių susitarimu.

Duomenų apsauga ir teistumo duomenų tvarkymas

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) ir Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų įgyvendinimas verslui dažnai vis dar kelia nemažai iššūkių. Svarbiausias iš jų yra atlikti teisėtų interesų tvarkyti su teistumu susijusius asmens duomenis vertinimą ir parengti jo ataskaitą raštu. Įstatyme yra numatoma, į ką tokiame vertinime turi būti atsižvelgiama.

„Kitas svarbus žingsnis yra pasitvirtinti ir įmonės interneto svetainėje paskelbti pareigybių, į kurias kandidatuoti gali tik už tam tikrus nusikaltimus neteisti asmenys, sąrašą. Taip pat turi būti išskiriami ir konkrečios nusikalstamos veikos, už kurias kandidatuojantis asmuo negali būti teistas. Svarbu nepamiršti, kad darbdavys turėtų tvarkyti tik tų kandidatų ar darbuotojų, kurie yra atrinkti į sąraše numatytas pareigybes, su teistumu susijusius asmens duomenis. Kitaip tariant, remiantis proporcingumo, duomenų kiekio mažinimo ir kitais duomenų apsaugos principais, pažymos, patvirtinančios neteistumą, galima reikalauti ne iš visų kandidatų ir darbuotojų“, - pažymi R. Matulytė.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs LR darbo kodeksas (DK) įtvirtino naują darbuotojų atleidimo pagrindą - darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia. DK 59 str. 1 d. Būtina sąlyga nutraukti darbo sutartį darbdavio valia - nurodyti darbuotojui priežastį. Nors kyla diskusijų, ar nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia reikia nurodyti darbuotojui tam tikrą priežastį, ar to daryti nereikia, tačiau priežastis darbuotojui turi būti žinoma.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, c.b. Nr. E2A-1674-910/2018, pažymėjo tai, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio teisė nereiškia, jog darbo sutartis gali būti nutraukta dėl bet kokių priežasčių. Nurodytu pagrindu darbuotojas gali būti atleistas, kai tam tikros jo asmeninės savybės, netinkamas elgesys darbe sudaro darbdaviui pagrindą daryti išvadą, kad dėl to darbuotojas negali tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų.

Darbo kodekso pakeitimai 2025 m.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Simona Butkutė pranešime žiniasklaidai aptaria esminius pakeitimus, kurie įsigalios 2025 m.

• Daugiau aiškumo dėl išbandymo termino: Darbuotojas iki išbandymo termino pabaigos gali pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį, o apie tai raštu įspėja darbdavį prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo.
• Susitarimas dėl papildomo darbo: Susitarime dėl papildomo darbo taip pat turi būti nurodyta ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka.
• Termino skaičiavimas ne darbo dieną: Jeigu paskutinė termino diena pasitaiko ne darbo ar švenčių dieną, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.
• Darbo tarybos rinkimai: Nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal po 6 mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.
• Darbo dienos trukmė švenčių dienų išvakarėse: Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą.
• Kolektyvinės sutarties turinys: Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys taip pat gali aptarti ir darbuotojų motyvavimo ir įtraukties priemones.

Darbdavio materialinė atsakomybė

Tinkamas darbdavio materialinės atsakomybės reglamentavimas gali sukurti prielaidas sudaryti darbuotojams saugesnes, sveikesnes ir palankesnes darbo sąlygas, būti efektyvi darbdavio pareigų vykdymą užtikrinanti priemonė ir garantuoti darbuotojui padarytų nuostolių atlyginimą. Darbdavio materialinė atsakomybė - tai teisinė atsakomybė, atsirandanti dėl teisės pažeidimo, kuriuo darbdavys padaro žalą darbuotojui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba jas atlikdamas netinkamai.

Pagal DK 246 straipsnį darbo santykių subjektų materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:

1. padaroma žala;
2. žala padaroma neteisėta veika;
3. yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
4. yra pažeidėjo kaltė;
5. pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;
6. žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Kalbant apie darbdavio materialinę atsakomybę, kylančią darbo santykių pagrindu, būtina pabrėžti, kad ji atsiranda, kai:

• darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu;
• žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą;
• kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai;
• darbuotojui padaroma neturtinė žala (DK 248 str.).

Žala, kai darbuotojas miršta ar yra sužalojamas. Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas privalomas kiekvienam darbdaviui. Saugių ir sveikų darbo sąlygų darbuotojams neužtikrinimas gali lemti darbuotojų sveikatos sužalojimą ir su tai susijusios žalos atlyginimą.

Žalos atlyginimo atvejai

• Žalos atsiradimas, kai darbuotojas apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu: Darbdavys privalės atlyginti skirtumą, kuris susidaro tarp darbuotojo patirtos žalos ir draudimu atlygintos žalos.
• Žalos atsiradimas, kai darbuotojas neapdraustas privalomuoju socialiniu draudimu: Prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, CK nustatyta tvarka atlygina darbdavys.

Darbo ginčų sprendimas

Jei manote, kad jūsų darbdavys pažeidė jūsų teises, galite inicijuoti darbo ginčą, kreipdamiesi į Valstybinę darbo inspekciją arba darbo ginčų komisiją. Ginčas turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo atleidimo dienos.

tags: #kas #neturetu #buti #svarbu #darbdaviui