Nuosavas būstas - nenugalima ir nekintanti daugelio lietuvių svajonė. Tapę buto arba namo savininku jaučiamės saugesni. Vis daugiau šalies gyventojų teikia prioritetą būsto įsigijimui arba jo keitimui į labiau atitinkantį asmens ar šeimos poreikius. Ieškant būsto vienas iš esminių pasirinkimų yra jo pastatymo metai.
Tačiau prieš įsigyjant šią savo svajonę tenka atsakyti į daugybę klausimų. Tad kaip išsirinkti tinkamą būstą pagal savo poreikius ir galimybes? Daugeliui būsto pirkimas yra vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų. Įsigyjant būstą labai svarbu atsakingai ir tiksliai įvertinti savo biudžetą bei tai, kokią jo dalį gali sudaryti būsimos būsto paskolos įmokos.
Naujų Butų Privalumai
Nauji butai vis dažniau renkami dėl jų privalumų prieš senos statybos būstus. Naujos statybos būsto įsigijimas, kai tai leidžia finansinės galimybės, iš tiesų gali būti racionalesnis pasirinkimas.
Energetinis Efektyvumas
Šiuolaikinės statybos technologijos ir medžiagos užtikrina aukštesnę energijos efektyvumą, o tai reiškia mažesnes šildymo sąskaitas ir patogesnę temperatūrą bute visus metus. Naujai pastatytuose butuose šildymo sąskaita gali būti žymiai mažesnė, nes jie dažnai statomi atsižvelgiant į energijos taupymo standartus. Pavyzdžiui, geresnė šilumos ir garso izoliacija gali sumažinti išlaikymo sąnaudas ir užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę.
Modernūs Patogumai
Gyvenimo kokybė naujuose butuose gali būti ženkliai aukštesnė dėl modernių patogumų, pavyzdžiui, naujausios kartos liftų, automobilių stovėjimo sprendimų ar integruotų išmaniosios namų sistemų. Tai ne tik patogu, bet ir padeda sutaupyti laiko bei sumažinti streso lygį kasdieniame gyvenime.
Sutvarkyta Aplinka
Aplinka aplink naujus būstus taip pat neretai būna geriau sutvarkyta. Želdynai, poilsio zonos, žaidimų aikštelės vaikams ar netgi sporto aikštynai - visi šie aspektai prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo bei bendruomenės jausmo stiprinimo.
Patogus Išplanavimas
Naujos statybos butai dažniausiai kuriami remiantis šiuolaikinėmis architektūros tendencijomis, tai reiškia kad jų išplanavimas yra gerai apgalvotas ir patogus naudojimui.
Infrastruktūra
Gyvenimas naujos statybos butuose gali siūlyti pridėtinę vertę dėl kokybiškesnės mikrorajono infrastruktūros, kas yra svarbus aspektas renkantis lokaciją. Naujos statybos projektai dažnai yra suplanuoti taip, kad atitiktų šiuolaikinius gyvenimo kokybės standartus, įskaitant prieinamą socialinę infrastruktūrą, žaliąsias erdves ir patogų susisiekimą su kitais miesto rajonais.
Be to, 2018 m. „Swedbank“ duomenimis, apie 55 proc. visų su būsto paskola įsigytų būstų sudarė palyginti nauji, po 2000-ųjų pastatyti butai. Tuo metu visiškai nauji, iki dvejų metų senumo būstai sudarė 37 proc. visų su paskola įsigytų būstų. Jų dalis per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau kaip 2 kartus, nes vis daugiau žmonių renkasi persikelti į naujos statybos būstą.
Senų Butų Privalumai
Tačiau ekspertai pastebi, kad senos statybos būstas tam tikrais atvejais taip pat gali būti patrauklus. Senos statybos butas gali būti ne tik pigesnė alternatyva naujam. Pasak „Ober-Haus“ atstovo, nedidelio ploto 1-2 kambarių senos statybos būstas trumpalaikėje perspektyvoje gali būti geresnis pasirinkimas.
Senos statybos butai dažnai pasižymi gerai išvystyta infrastruktūra aplinkui.
Kaina
Senos statybos būstas dažnai reikalauja remonto ar renovacijos. Tai įtakoja išlaidas, kurias turi skirti pirkėjas, siekiant pritaikyti būstą šiuolaikiniams standartams.
Lokacija
Senos statybos butas gali turėti ir dar vieną pranašumą - tai jo vieta mieste. Jeigu senos statybos butas yra kur kas patrauklesnėje vietoje negu naujos, kartais vien tai nusveria pirmojo trūkumus ir antrojo pranašumus. „Patogios ir gerai išplėtotos lokacijos privalumai yra svarbesni ir, kaip rodo patirtis, gyventojų labiau vertinami negu techniniai pastato parametrai ar jo statybos metai“, - sako A. Šapoka.
Be to, „Ober-Haus“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį vidutinis buto plotas Vilniuje sumažėjo apie 10 kv. metrų. Tai rodo, kad butų pirkėjai vis labiau nori tokių būstų, kurių plotas būtų išnaudotas kuo geriau. Kai kurie senos statybos butai šiuo atžvilgiu taip pat gali būti patrauklus pasirinkimas.
Svarbiausi dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį nusprendus įsigyti senos statybos butą - pastato ir jo inžinerinių sistemų būklė. Senos statybos pastatai dažnai išsiskiria prastesne šilumos ir garso izoliacija. Šie trūkumai ypač išryškėja viršutiniuose ir apatiniuose aukštuose esančiuose būstuose, kuriuose šaltuoju metų laiku temperatūra gali būti pastebimai žemesnė.
Reikėtų dėmesį atkreipti ir į šildymo mazgą, ar jis yra atnaujintas, nes nuo to gali priklausyti šilumos palaikymas pastate, buto apšildymo sąnaudos.
Į ką atkteipti dėmesį perkant būstą
Svarbiausi Aspektai Renkantis
Renkantis tarp naujos ir senos statybos buto, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
* Finansinės galimybės: Vidutinės pajamos lemia paskolos dydį, kurį gali gauti pirkėjai. Sprendimą dėl naujo būsto įsigijimo iš esmės lemia du dalykai - finansiniai ištekliai ir senų būstų alternatyvos.* Pastato būklė: Svarbiausi dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį nusprendus įsigyti senos statybos butą - pastato ir jo inžinerinių sistemų būklė. Senos statybos pastatai dažnai išsiskiria prastesne šilumos ir garso izoliacija.* Energetinis efektyvumas: Reikėtų dėmesį atkreipti ir į šildymo mazgą, ar jis yra atnaujintas, nes nuo to gali priklausyti šilumos palaikymas pastate, buto apšildymo sąnaudos.* Infrastruktūra: Aš rinkčiaus rajonuose kur yra darželiai, mokykla šalia namu, autobusu stotekė, parduotuvė.* Lokacija: Jeigu svarstote Naująjį Antakalnį, siūlau geriau pažiūrėti Naująją Vilnią, yra naujų/neseniai pastatytų namų.Pasak T. Puliko, perkant tiek naujos, tiek senos statybos būstą paskolos išdavimo procesas išlieka toks pat.
Pagrindinės paskolos išdavimo sąlygos taip pat nesikeičia - visais atvejais kliento pajamos turi būti pakankamos, visų kliento turimų įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. jo mėnesinių pajamų, maksimalus paskolos laikotarpis negali viršyti 30 metų ir klientas privalo būti sukaupęs ne mažesnį nei 15 proc. pradinį įnašą.
Vis dėl to verta atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais bankui įvertinus perkamo būsto likvidumą, gali būti prašoma ir didesnio pradinio įnašo.
Kainų Tendencijos
Statistikos departamento duomenimis, jau savininką turėjusios senesnės statybos butai Vilniuje pabrango 8,1 proc. punkto, kai naujos statybos - vos 3,3 proc. punkto.
NT plėtros bendrovės „Bonava“ duomenimis, per metus kainos gerokai kito visuose butų segmentuose - ar tai būtų prabangus būstas senamiestyje, ar blokinis butas miesto pakraščiuose.
R. Pleteras priduria, kad didesnis kainos skirtumas jaučiamas kalbant apie blokinius pastatus, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina Vilniaus miegamuosiuose rajonuose vidutiniškai siekia maždaug 1,2-1,5 tūkst. eurų. Tačiau toks būstas paprastai turi prastesnę garso ir šilumos izoliaciją, todėl jiems dažniau reikia papildomų investicijų patogesniam gyvenimui užsitikrinti.
2025 Metų Tendencijos Vilniuje
Vilniuje nekilnojamojo turto rinka ir toliau auga, o naujų statybų projektai sparčiai plečiasi įvairiuose miesto rajonuose. 2025 metais didžiausią plėtros tempą demonstruoja Šnipiškės, Pilaitė, Pašilaičiai ir Markučiai.
Nors naujos statybos būstų daugėja, apie 300 tūkst. - tai yra daugiau nei pusė - vilniečių gyvena sovietinės statybos būstuose, o daugumą būsto sandorių sostinėje vis dar sudaro seni būstai.
Paskutinio visuotinio gyventojų ir būstų surašymo, vykdyto 2021 m., duomenimis, visoje Lietuvoje nuo 2016 m. statytuose būstuose gyveno vos 4,4 proc. gyventojų.
Svajones šalin veja vyraujanti nuomonė, kad naujas būstas tapo neįperkamas ir yra tik turtingųjų privilegija, nors turimas senos statybos būstas taip pat yra turtas, galintis tapti tramplinu reikšmingam gyvenimo kokybės pokyčiui.
„Vis dažniau tenka bendrauti su žmonėmis, kurie gyvena nuosavame senos statybos būste ir turi aiškius poreikius kitai gyvenamai vietai: pavyzdžiui, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms jie ieško didesnio būsto arba priešingai - mažesnio, bet arčiau miesto centro. Šiandien nuo drąsaus sprendimo priėmimo „atbaido“ laikini ekonominės padėties neapibrėžtumai ar sumažėjęs būsto įperkamumas. Ji mini, kad išgirdę tokį pasiūlymą žmonės dažnai sudvejoja, nes būsto pardavimas - kaip ir pirkimas - yra sudėtingas, dažnai gąsdinantis procesas, kurio imtis kartais nesiryžtama dėl kompetencijos, rinkos procesų suvokimo trūkumo.
„Antrinėje rinkoje, kurioje prekiaujama nenaujais būstais, aktyvumas šiuo metu taip pat yra. Dalis žmonių, ieškančių būsto, renkasi tarp nuomos ir nenaujo būsto įsigijimo galimybių, tad pirkėją rasti galima. Įvertinę šią situaciją, turime partnerių tinklą, su kurio pagalba galime padėti realizuoti turimą NT, jei žmonės nori apsigyventi naujame būste ir yra išsirinkę jį mūsų projektuose. „Jei žmogus turi finansines galimybes mokėti mėnesinę įmoką, tą verta daryti dėl kelių dalykų. Pirmiausia - dėl gyvenimo kokybės ir komforto, mažesnių šildymo išlaidų. Tačiau labai svarbu, kad taip yra įdarbinami pinigai ir didinamas turimas turtas: naujo būsto vertė auga greičiau, tad ateityje jį parduoti galima greičiau, lengviau ir pelningiau. O turimas senas būstas, net nesvarbu, ar dar už jį mokama paskola, yra labai svarbi pradžia. Jei už turimą butą dar mokama paskola, nauja įmoka neatrodys tokia didelė, o jei paskolos neturite, visą sumą, gauta pardavus turtą, galėsite skirti pradiniam įnašui, o tai taip pat reikšmingai mažins būsimą paskolos įmoką“, - pabrėžia A.
Naujam būstui finansavimo ieškantį pirkėją gali nepelnytai išgąsdinti vidutinė 6 mėn. trukmės Euribor palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia 3,97 proc. Tačiau nesureikšminti šio skaičius skatina tiek prognozės, tiek ir nuolatinis nekilnojamo turto vertės augimas. Prognozuojama, jog Euribor artėjančių metų pradžioje pradės mažėti. Todėl rezervuojant būstą, kurio pirkimo-pardavimo (notarinis) sandoris bus sudaromas po metų, fiksuojama pradinės sutarties meto kaina, o palūkanos - galutinio sandorio momentu, o jos tuo metu jau turėtų būti mažesnės. Tad aukštas palūkanas galima „pralaukti“, o per tą laiką parduoti seną butą.
„Naujo būsto patrauklumą sustiprina ir išaugusi pasiūla, o pardavėjai stengiasi pateikti patrauklių pasiūlymų, kurių nematydavome aktyvioje rinkoje, aukštos paklausos sąlygomis. Ieškoma sprendimų, kaip padrąsinti pirkėjus priimti galutinį sprendimą, nes matoma, kad būsto poreikis, dėl augančio gyventojų skaičiaus ir pakankamai stabilios ekonominės situacijos bei augančio darbo užmokesčio, išlieka aukštas, tik sprendimo priėmimo laikotarpis - ilgesnis. „Citus“ pardavimų vadovė priduria, kad nauji butai, kotedžai ar namai yra plėtojami vadovaujantis aktualiausiais techniniais reikalavimais, pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūros taisyklėmis; o išaugusi pirkėjų lūkesčių kartelė skatina projektų plėtotojus diegti vis naujus, augančius modernaus gyvenimo poreikius atitinkančius sprendinius. Tarp pastarųjų - dėmesys oro namuose kokybei, šiluminiam komfortui ir eksploatacijos kaštams. Be to, naujas būstas dažnai būna efektyviau suplanuotas, o turima erdvė paskirstoma racionaliau. Tai ypatingai aktualu kalbant apie NT rinkoje populiariausius dviejų kambarių butus. Šis pasirinkimas mėgstamas tiek į miestą atvykusių studentų, tiek ir jaunų ar net brandesnių šeimų, todėl visada išlieka patrauklus ir į būsto nuomą orientuotiems investuotojams.
„Šiandieninės būsto plėtros įmonės skiria ypatingą dėmesį ne tik didesniam estetiniam patrauklumui, bet ir efektyviam būsto suplanavimui. Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30-40 kv. m plotą dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto pilnai užtenka didžiajai daliai žmonių. Dėl kambarių ir prieškambarių formos efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis ir už plotu didesnį, bet prasčiau suplanuotą 3 kambarių butą. Kalbant konkrečiai, miegamasis turėtų būti bent 10 kv. m ploto, kad jame tilptų ne tik lova, bet ir rūbų spinta. Akcentuotinas ir baldų pasirinkimas - reikėtų įsigyti tokius, kurie leistų sutaupyti erdvės, o ne ją apkrautų.
Tarp kitų privalumų - sunkiai įkainojami socialiniai veiksniai. Naujų būsto gyvenvietes įprastai renkasi gyventojai su panašiu tvarkos ir saugumo poreikiu, juos vienija tapatūs pomėgiai ir interesai. Susiformavusi bendruomenė, bendri pasisėdėjimai, laisvalaikio leidimas ar kaimynystės jausmas - svarbi naujų rajonų kasdienybė, kuri per ilgus sovietinio gyvenimo metus buvo užmiršta. Be to, gyventojus supantys estetiniai pasirinkimai ne tik džiugina akį, bet ir leidžia jaustis saugiau. „Citus“ ekspertė papildo, kad šiuo metu butai tiek pirminėje, tiek ir antrinėje rinkoje yra pabrangę santykinai panašiai, todėl pardavus seną butą, galima įsigyti lokacija ir dydžiu panašų naują butą. Tokį sprendimą gali paskatinti ne tik gyvenimo kokybės pranašumai naujame bute, bet ir finansinės priežastys. Skaičiuojant vidurkį, pardavus senos statybos būstą galima turėti iki 40-60 proc. naujo turto vertės, nes didelę dalį padengtų seno būsto pardavimo suma. Kaip pavyzdį imant Vilniaus nekilnojamo turto rinką, vidutiniškai naujo 50 kv. m būsto kvadrato kaina yra 3 300 eurų, o atitinkamo dydžio senos (1960-2000 m.) statybos kvadratinis metras kainuoja apie 44 proc. Tačiau naujo būsto finansinės naudos tuo nesibaigia, o privalumų sąrašą papildo ir mažesnės būsto išlaikymo mėnesinės išlaidos. Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje 20-30 proc.
„Visiems būsto ieškantiems pirkėjams akcentuojame, kad svarbiausia yra identifikuoti poreikius. Tarkim, sukūrus šeimą ar laukiant jos pagausėjimo poreikis naujam būstui yra akivaizdus. Galima ir priešinga situacija: vaikams palikus tėvų namus ir išvykus studijuoti ar pradėjus savarankišką gyvenimą, esamas būstas gali būti nebe racionalus dėl ploto, tačiau galima investuoti į gyvenimo kokybę arčiau miesto centro esančioje lokacijoje. Ji siūlo kelis konkrečius pavyzdžius, parengtus su įmonės analitikų komanda.