Vėtrungės - unikalus Pamario krašto paveldas, kurio istorija siekia XIX amžių. Šis simbolis po 100 metų pertraukos grįžta kaip įmantriausia Pamario puošmena. Sužinokite, kas gamina vėtrunges ir kaip šis amatas atgaivinamas Lietuvoje.
Vėtrungių istorija ir simbolika
Vėtrungių gimtadieniu galima laikyti 1844-ųjų birželio 26 dieną. Tik mūsų pajūriui būdingų spalvingų, raižytų vėtrungių priešistorė siekia XIX amžių. Mat 1844 metais anuometinis laivybos Kuršių mariose inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas išleido įsakymą, privalomą visiems marių žvejams.
Tais laikais aplink Kuršių marias buvo 133 kaimai, kuriuose gyveno žvejai. Norint kontroliuoti žūklę mariose, vietos valdžios įsakymu visi žvejai privalėjo paženklinti savo laivus kukliais stačiakampio formos ženklais su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Tačiau ženklai buvo neišvaizdūs, skardiniai, todėl kelias paras mariose praleidžiantys žvejai ėmė puošti tas lenteles ir ilgainiui joms suteikė tikrų mažosios architektūros, meno kūrinių formas, kurios būdingos tik kuršmarių kraštui.
Vėtrungės buvo puošiamos ne bet kaip: priekinėje jų dalyje vaizduojami stichijų simboliai, strėlės, plunksnos. Priekinės dalies viršuje dažnai vaizduojamas namas. Pavėjinė, galinė vėtrungės dalis - ypatinga: ji buvo skirta laivo savininko ir jo šeimos asmeninei informacijai. Ši dalis pasižymėjo ypatingu puošnumu ir raižybos gausumu.
Pavyzdžiui, kryžius apskritime reiškė, kad žvejys vedęs, o įvairūs brūkšniai bei linijos - vaikų skaičių. Vėtrungėms tapus išties unikaliais akį traukiančiais kūriniais, XX amžiaus pradžioje jie tapo nuostabiu suvenyru.
Vėtrungių atgaivinimas
Lietuvai atgavus nepriklausomybę taip pat prireikė kone dvidešimtmečio, kad šis savitas pamario ir pajūrio krašto simbolis imtų skverbtis į viešąjį gyvenimą. Nemažą reikšmę atgaivinant vėtrungių kultūrą turėjo ir Nidos dailininko Eduardo Jonušo iš Vokietijos gauta sena knyga, kurioje net 200 skirtingų vėtrungių piešinių.
Šiuo metu vėtrungės gaminamos, parduodamos ir naudojamos įvairiausiais tikslais. Suvenyrinių, menininkų sukurtų, tačiau lazeriu išpjaustytų kone juvelyrinių, ant stalo ar lentynos padedamų vėtrungių galima nusipirkti Klaipėdoje, Nidoje, Juodkrantėje. Populiarinant vėtrunges pajūrio mokyklose vyksta net specialios pamokos, Kuršių nerijoje - edukaciniai užsiėmimai.
Vėtrungių gamybos meistrai
Vienas iš vėtrungių meistrų yra Laurynas Juodeška, turintis tradicinių amatų meistro sertifikatą. Jis siekia, kad Klaipėdos vėtrungės būtų panašios į senąsias kitų vietovių vėtrunges, savo išvaizda ir gamybos technologija būtų kuo arčiau žvejų paveldo. Anot L. Juodeškos, atrinkus konkrečiai vietovei būdingus simbolius, motyvus, piešiami supaprastinti vaizdiniai, jie vėtrungėje sujungiami į istoriją.
Kitas žinomas meistras - Vaidas Bliūdžius iš Švėkšnos, kuris gamina vėtrunges jau apie 15 metų. Jis kuria ir vienetines, tam tikroms šeimoms skirtas vėtrunges, kuriose išdrožiami tik tai šeimai brangūs simboliai.
Vėtrungės ir edukacija
Siekiant vėtrungėmis ne tik papuošti miestą, bet ir šviesti visuomenę, jose vaizduojami jau išnykę, tačiau reikšmingi Klaipėdos simboliai, vaizdiniai. Vaikai kviečiami eksperimentuoti, tyrinėti ir vieną pasirinktą temą išanalizuoti skirtingų dalykų (gamtos mokslų, matematikos, inžinerijos, technologijų ir menų) kontekste. Mokiniai dažniausiai dirba grupėmis, taip galėdami pasitarti, diskutuoti, bendrai ieškoti sprendimų.
Pavyzdžiui, per pamoką apie vėją, vaikai patys gamina vėtrunges ir jas įrengia lauko aikštelėje stebi bei fiksuoja vėjo kryptis. Jie sužino, kad vėjas gali būti ir labai naudingas, vėjo jėgainių pagalba yra gaminama elektra. Mokiniai patys iš konstruktorių gamina vėjo jėgaines ir užprogramuojama, kad jos suktųsi.
Vėtrungės šiandien
Šiandien vėtrungės vis labiau įsigyjamas ne tik kaip suvenyras, prisiminimas, bet ir kaip specifinė gyvenamosios aplinkos puošmena. Jos naudojamos įvairiausiais tikslais, o jų gamybos idėja uždegė jaunimą, klaipėdiečiai pamažu pažįsta vėtrunges, o ilgainiui išmoks ir jas pasigaminti.
Vidurvasarį Šiaurės rage bus pastatyta mažiau nei 20 skirtingų vėtrungių su Neringos, Šilutės, Klaipėdos rajonų ir uostamiesčio simboliais bei etniniais motyvais. Taip mūsų pamario teritorijos per vėtrunges tarsi susijungs ir vienoje kompozicijoje reprezentuos visą Mažosios Lietuvos regioną.
Vėtrungių gamybos etapai
Vėtrungių gamyba apima kelis etapus:
- Konkrečiai vietovei būdingų simbolių ir motyvų atrinkimas.
- Supaprastintų vaizdinių piešimas.
- Vaizdinių sujungimas į istoriją vėtrungėje.
- Medžio drožyba ir raižymas.
- Spalvinimas ir dekoravimas.
Vėtrungių panaudojimas
- Suvenyrai ir dovanos.
- Dekoratyviniai elementai.
- Edukacinės priemonės.
- Turizmo rinkodaros atributai.
Visi norintys prisiliesti prie šio unikalaus paveldo, gali dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kurios vyksta Lietuvos jūrų muziejuje, etnografinėje sodyboje. Taip pat, vėtrungės naudojamos kaip festivalio simbolis, siekiant atsigręžti į šį unikalų paveldo šedevrą.
Tikimasi, kad pajūrio vėtrungė stos šalia tokių plačiai žinomų ir išreklamuotų Lietuvos identiteto simbolių kaip gintaras, lino dirbiniai, medžio raižiniai, verpstės ir panašiai. Ir taps simboliu, kuris naudojamas prisistatant užsieniečiams.