Deginimo pojūtis - tai skausmingas arba nemalonus jausmas, dažniausiai apibūdinamas kaip kaitinimas, karštis ar „ugnis“ kūno dalyje. Šis pojūtis gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje ir būti įvairaus intensyvumo - nuo lengvo dilgčiojimo iki stipraus skausmo. Deginimo pojūtis gali būti laikinas arba nuolatinis, priklausomai nuo jį sukeliančios priežasties.
Su vienokiomis ar kitokiomis kojų problemomis susiduria daugelis, nes joms įtakos turi dažną mūsų gyvenime lydintys aspektai, pavyzdžiui, kelionės, nepatogi avalynė, stovimas darbas ir kt. Vieni skundžiasi kojų tinimu, kiti - nuovargiu, treti - pėdų skausmu, dar kai kurie gydytojų klausia, ką daryti, jei dega kojų padai? Ši problema pacientų įvardijama kaip pėdų degimo arba kaitimo pojūtis.
Deginimo pojūtis gali rodyti įvairias sveikatos būkles, įskaitant odos, nervų, raumenų ar virškinimo sistemos sutrikimus. Šis pojūtis dažnai yra susijęs su dirginimu, uždegimu ar nervų pažeidimais ir gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę, ypač jei yra lėtinis ar pasikartojantis.
Galimos deginimo pojūčio priežastys
Deginimo pojūtį gali sukelti daugybė veiksnių, pradedant odos dirginimais ir baigiant nervų ar kitų organų sutrikimais. Štai dažniausios priežastys:
- Nervų pažeidimai (neuropatija) - nervų pažeidimai, pvz., diabetinė neuropatija, gali sukelti deginimo pojūtį, dažniausiai galūnėse. Tai yra vienas dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės jaučia deginantį skausmą kojose ar rankose.
- Odos būklės - tam tikros odos ligos, pvz., alerginis dermatitas, egzema ar saulės nudegimas, gali sukelti deginimo pojūtį ir niežėjimą. Šis pojūtis dažnai atsiranda tose vietose, kur oda yra pažeista arba uždegusi.
- Juostinė pūslelinė (herpes zoster) - ši virusinė infekcija pažeidžia nervus ir sukelia stiprų deginimo pojūtį paveiktose vietose, kartu su odos bėrimu ar pūslelėmis.
- Gastroezofaginis refliuksas (GERL) - kai skrandžio rūgštis pakyla į stemplę, ji sukelia deginimo pojūtį, vadinamą rėmeniu. Šis deginimas dažniausiai jaučiamas krūtinės srityje ir gali būti lydimas nemalonaus skonio burnoje.
- Alerginės reakcijos - alerginės reakcijos į tam tikras medžiagas, pvz., kosmetiką ar chemines medžiagas, gali sukelti deginimo pojūtį ant odos.
- Raumenų pertempimas ar sužalojimai - intensyvus fizinis krūvis ar raumenų sužalojimai gali sukelti deginantį skausmą raumenyse dėl pieno rūgšties kaupimosi arba raumenų pažeidimų.
- Autoimuninės ligos - tokios ligos kaip išsėtinė sklerozė ar sisteminė raudonoji vilkligė gali sukelti nervų uždegimą, dėl kurio atsiranda deginantis pojūtis tam tikrose kūno dalyse.
- Psichologiniai veiksniai - kartais deginimo pojūtis gali būti susijęs su nerimu ar stresu. Psichologinės būklės gali sukelti nervų jautrumą ir diskomfortą, nors nėra tiesioginės fizinės priežasties.
Dažnu atveju, kai dega kojų padai, pacientui diagnozuojamos neuropatijos - šių ligų grupei būdingas deginimo pojūtis pėdose. Neuropatijas dažnu atveju suponuoja cukrinis diabetas, taip pat alkoholizmas, tam tikros ligos.
Jei dega, labai kaista kojų padai, priežastis gali būti - avalynė. Nepraleidi orui, iš sintetinių medžiagų pagaminta avalynė gali tapti pėdų kaitimo priežastimi. Taip pat į priežasčių sąrašą galima įtraukti ir ilgą vaikščiojimą lauke basomis įkaitusiu smėliu, šaligatviu, stresas irgi gali būti šios problemos „kaltininkas“. Tiesa, būtina paminėti ir stovimą darbą - jis irgi neretai tampa pėdų kaitimo priežastimi.
Pėdų neuropatija gali būti viena iš kojų deginimo priežasčių.
Riešo kanalo sindromas
„Daktare, aš nemiegu naktimis..." Šiais žodžiais prasideda dažnos moters pasakojimas apie ligą, neleidžiančią nei gerai dirbti, nei pailsėti. Tai riešo kanalo sindromas - liga, pasireiškianti deginančiu plaštakos skausmu, rankos tirpimu.
Apie riešo kanalo sindromą, jo priežastis ir gydymą pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas, patyręs plaštakos chirurgas, doc. med. dr.
Priežasčių yra daug. Pagrindinės jų: nuolatinis sunkus darbas arba staigus rankų pervargimas, ypač jei jos nepratusios prie sunkaus darbo. Galima labai paprastai paaiškinti, kokie procesai vyksta. Didelis fizinis krūvis sukelia sausgyslių uždegimą. Jei sausgyslės net nedaug patinsta, jos netelpa riešo kanale ir ima spausti nervą. Nervo spaudimas gali sukelti skausmą, tirpimą, raumenų silpnumą ar net atrofiją.
Sausgyslių tinimą ir riešo kanalo sindromą gali sukelti reumatoidinis artritas, hormoninės priežastys. Traumos, augliai, infekcijos, spaudžiantis gipsas - irgi galimos ligos priežastys.
Riešo kanalo sindromu serga įvairaus amžiaus suaugę žmonės. Vaikams jis nebūdingas. Ligai didelę įtaką turi hormonai. Nepaisant to, kad daugiausia vyrai dirba sunkesnius fizinius darbus, moteris riešo kanalo sindromas kankina net 6-7 kartus dažniau. Neretai liga prasideda ar paūmėja nėštumo, menopauzės periodu, po ginekologinių operacijų.
Didžiausią diagnostinę vertę turi ligonio nusiskundimai ir gydytojo patirtis, gebėjimas tinkamai įvertinti nusiskundimus. Labai svarbu suprasti, ką reiškia kiekvienas simptomas. Nors riešo kanalo sindromas yra dažniausia rankos liga, yra ir daug kitų, sukeliančių skausmus, tirpimą, tinimą, stingimą. Tai kiti tuneliniai sindromai, sausgyslių ligos. Neretai ligą sukelia kelios priežastys. Todėl šioje chirurgijos srityje diferencinė diagnostika užima labai svarbią vietą. Ji dažniausiai yra sudėtinga ir atima daugiau laiko negu pati operacija, kurią tinkamai atlikti gali tik plaštakos chirurgas.
Liga gali būti gydoma konservatyviai arba chirurgiškai. Gydymo būdo pasirinkimą lemia ligos trukmė ir sunkumo laipsnis. Kai liga neįsisenėjusi, trunka kelias savaites ar mėnesius, gali padėti uždegimo gydymas. Tai padeda sumažinti sausgyslių uždegimą.
Jei ligos trukmė skaičiuojama metais, sausgyslių pakitimai tampa negrįžtami. Padėti gali tik operacija - riešo kanalo atvėrimas, kai perpjaunamas skersinis riešo raištis. Riešo kanalo sindromo operacijos atliekamos taikant vietinę nejautrą, trunka keliolika minučių. Po operacijos pacientas tą pačią dieną gali vykti namo.
Po operacijos išnyksta ir nesikartoja deginantys skausmai naktį. Jei tirpimas įsisenėjęs, kartais jis praeina ne iš karto. Nors po operacijos galima judinti pirštus, 3-4 savaites patariama vengti sunkesnių darbų. Todėl ūkininkaujantiems žmonėms svarbus sezoniškumas - operuoti derėtų gerokai prieš darbymečio pradžią.
Daugelį rankos ligų sukelia pervarginimas, todėl reikėtų vengti sunkaus ir neįprasto krūvio.
Ką daryti pastebėjus deginimo pojūtį?
Deginimo pojūtis gali būti trumpalaikis ir susijęs su laikinais veiksniais, tačiau jei jis išlieka ilgą laiką arba tampa stiprus, verta kreiptis į specialistą.
Anot gydytojų, nekreipdami dėmesio į tai, kaip atrodo mūsų pėdos, galime praleisti įvairių ligų atsiradimą. Gal dažnai šąla ar tinsta pėdos? Naktį kojas traukia mėšlungs? O gal ant pėdų yra nereikšminga, bet ilgai negijanti žaizdelė? Šie ir kiti požymiai praneša apie galimas ligas ir negalavimus.
Deginimo pojūtis pėdose gali būti įvairių ligų simptomas.
Pėdų tinimas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių: ilgo sėdėjimo, stovėjimo ar vaikščiojimo, nėštumo metu, dėl netinkamos avalynės ir pan. Tačiau jeigu tinimas tęsiasi kelias savaites, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Kojos nuolat tinti gali dėl susikaupusių skysčių organizme, kai yra širdies nepakankamumas, inkstų ar kepenų ligos.
Jeigu kojų tinimą lydi sunkumas kvėpuoti ar galvos svaigimas, būtina kreiptis į gydytoją. Tai gali reikšti, jog formuojasi krešuliai, galintys užkimšti kraujagysles.
Šąlančios ir/arba pamėlusios pėdos dažniausiai tai prastos kraujotakos požymis. Jeigu pėdos šąla nuolat arba net iki pamėlynavimo, vertėtų sunerimti, nes tai gali rodyti plaučių funkcijos sutrikimą, kai sumažėja jų pajėgumas optimaliai absorbuoti deguonį.
Šaltumas pėdų srityje gali atsirasti ir esant nervų galūnių užspaudimui, nes nervų pažeidimai sutraukia kraujagysles ir slopina kraujo pratekėjimą.
Taip pat kojos šąla sergant cukriniu diabetu, sutrikus skydliaukės veiklai ar sumažėjus kraujyje hemoglobino. Beje, arterijas taip pat siaurina nuovargis, stresas ir rūkymas.
Gausus pėdų prakaitavimas Pėdose yra daugiau prakaito liaukų negu bet kurioje kitoje kūno dalyje, o kai kurie žmonės tiesiog linkę daugiau prakaituoti. Gausiai prakaituojančios ir smirdančios pėdos sukelia nemažai rūpesčių, tačiau tai retai būna kokios nors rimtos ligos ženklas.
Geltoni, deformuoti kojų nagai Sveiki nagai turi būti lygūs, rausvos spalvos. Jeigu jūsų kojų nagai yra įdubę, tai gali būti geležies trūkumo arba anemijos ženklas. Pageltonavę, deformuoti, sukietėję nagai informuoja apie grybelinę infekciją. Pažengusi infekcija sukelia diskomfortą, tampa sunku vaikščioti ir nukirpti sukietėjusius nagus.
„Spalvotos“ pėdos Jeigu galūnės iš pradžių pabąla, vėliau pamėlsta ir galiausiai parausta, galima įtarti Reino ligą, kuri dažniausiai pasireiškia šaltuoju oru, kai kojų kraujagyslės jautriai sureaguoja į žemą temperatūrą.
Neužgyjanti žaizda ant pėdos Ši, atrodytų, menka problema yra labai reikšmingas ženklas, įspėjantis apie diabetą. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje pažeidžia nervus pėdose ir todėl bet koks įbrėžimas, nutrynimas ar nuospauda nesukels jums didesnio diskomforto, bet gali sukelti uždegimą. Negydomos, užleistos, šlapiuojančios žaizdelės yra ypač pavojingos, nes gali sukelti infekcijas, atvedančias net iki amputacijos.
Deginimo pojūtis pėdų srityje Deginimo pojūtis pėdų srityje, kuris taip pat dažnai apibūdinamas kaip „šaudantis“, „badantis“, „duriantis“, dažniausiai kankina dienos pabaigoje bei naktį ir atsiranda po ilgo vaikščiojimo, bėgojimo ar stovėjimo. Geliantį skausmą kojose ir pėdose, kuris dažai neleidžia net užmigti, gydytojai vadina „pavargusių“ (neramių) kojų sindromu.
Jeigu patiriate panašius pojūčius, tikėtina, kad organizmui trūksta B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies. Į gydytojus reikėtų kreiptis tuomet, kai deginimo pojūtis tęsiasi ilgai, pereina į stiprų skausmą arba nejautrą kojų pirštų ar pėdų srityje.
Pėdų mėšlungis Kojų ir pėdų mėšlungio priežastys yra įvairios, nuo rimtų kraujotakos problemų iki dehidratacijos ar netinkamos mitybos. Jeigu aktyviai sportuojate, gerkite pakankamai vandens, nes jo trūkumas gali sukelti raumenų spazmus. Mėšlungį taip pat gali sukelti magnio, kalcio, kalio, vitaminų B trūkumas.
Siekdami išvengti mėšlungio priepuolių, prieš eidami miegoti, palankstykite, pamasažuokite pėdas ir išgerkite stiklinę šilto pieno. Jeigu kojų mėšlungis vargina gana retai, nevertėtų pernelyg nerimauti. Tačiau jeigu priepuoliai kartojasi dažnai, kreipkitės į gydytoją patarimo.
Kaip išaiškinama deginanti pėdų priežastis
Labai dažnai deginimo pojūtį pėdose sukelia tokių ligų kaip diabetas pasekmės. Tokiais atvejais priežastis nustatoma greitai, papildomi tyrimai paprastai nereikalingi.
Tačiau staiga atsiradusi ar sparčiai stiprėjanti simptomatika, ypač jei nėra aiškaus paaiškinimo, reikalauja atidesnės diagnostikos. Atliekami tyrimai gali būti įvairūs, priklausomai nuo įtariamos priežasties:
- Raumenų elektrinė funkcija tiriama elektromiografija (EMG): įvertinama, kaip veikia raumenys, registruojant jų elektrinį aktyvumą.
- Nervų laidumo tyrimas: matuojamas nervų sugebėjimas perduoti impulsus.
- Laboratoriniai tyrimai: nustatomi kraujo, šlapimo ar nugaros smegenų skysčio rodikliai, identifikuojami galimi vitaminų trūkumai.
- Nervų biopsija atliekama itin retai, kai prireikia mikroskopo pagalba išanalizuoti nedidelį nervo audinį.
Kaip gydomas deginimas pėdose
Gydymo taktika priklauso nuo pagrindinės priežasties. Svarbiausias tikslas - sustabdyti tolimesnį nervų pažeidimą ir pradėti gydyti pagrindinę ligą.
Jei deginimą lemia diabetinė neuropatija, būtina palaikyti normalius cukraus kiekio rodiklius. Tam dažnai reikalinga dieta, geriamieji vaistai bei insulinas.
Kitos priežastys - taip pat svarbios ir turi būti gydomos pagal situaciją:
- Vitamino B12 stoka: papildomas šis vitaminas tiek papildais, tiek mityba (daugiau raudonos mėsos, pieno produktų, kiaušinių, žuvies, paukštienos).
- Piktnaudžiavimas alkoholiu: nutraukus alkoholio vartojimą, nervai gali pradėti sveikti.
- Lėtinė inkstų liga: dializė kartais būtina pašalinti toksinus, kurie sukelia simptomus; taip pat gali būti skiriami tam tikri antidepresantai ar priešepilepsiniai vaistai skausmui mažinti.
- Skydliaukės hormono trūkumas: vartojant skydliaukės hormoną per burną, atstatomas normalus jo kiekis, pagerėja ir simptomai. Reguliari mankšta ir sveikas svoris taip pat svarbūs.
- Lėtinė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija (CIDP): gydoma specializuotai - atliekami plazmaferezės, taikoma intraveninė imunoglobulinų terapija ar kortikosteroidai.
Vaistai, palengvinantys skausmą
Kartais neuropatijos sukeliamas deginimas pėdose reikalauja specifinių vaistų. Dažnai skiriami šie preparatai:
- Amitriptilinas
- Karabamazepinas
- Desipraminas
- Duloksetinas
- Gabapentinas
- Pregabalinas
- Topiramatas
- Venlafaksinas
Prireikus gali būti naudojami ir kiti skausmą malšinantys vaistai ar netgi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti stipresnių vaistų sunkiai malšinamam skausmui mažinti.
Jei deginimą sukelia grybelinė pėdų infekcija (pavyzdžiui, pėdų grybelis), skiriami priešgrybeliniai preparatai - tiek užtepami, tiek geriamieji.
Jei pėdų kaitimo priežastis yra tam tikra neuropatija, tai atsižvelgdamas į jos rūšį bei stadiją gydytojas parinks tikslingą ligos gydymą, rekomenduos terapijas. Pėdų deginimo jausmas turėtų pasitraukti, kai bus išgydyta jį sukėlusi priežastis.
Namų priemonės, padedančios deginant pėdoms
Yra keletas būdų, kurie gali padėti palengvinti simptomus namuose:
- Pamirkykite pėdas vėsiame (ne šaltame) vandenyje apie 15 minučių - tai gali turėti trumpalaikį poveikį.
- Dėvėkite orui pralaidžias, medvilnines kojines bei lengvus, drėgmę sugeriančius drabužius, kad nenukentėtų kūno temperatūros reguliacija.
- Naudokite specialius kremus ar pleistrus su lidokainu ar kapsaicinu - jie gali palengvinti nemalonius pojūčius (prieš naudojant, pasitarkite su gydytoju).
- Rinkitės avalynę su geru lankstu ir atvirais priekiais - tai sumažins spaudimą ir diskomfortą.
- Miegokite vėsioje patalpoje, stebėkite, kad kambario temperatūra būtų žema ir maloni.
Bet norėdami sau suteikti patogumo ir pašalinti jaučiamą diskomfortą, galite naudoti specialius įdėklus avalynei.
Maža to, ORTOPEDINIAI VIDPADŽIAI itin svarbūs dirbantiems stovimą darbą, kas, kaip jau minėjime, irgi gali būti pėdų kaitimo priežastimi. Jei pėdų degimo jausmo priežastis yra skersinė plokščiapėdystė, kur kas daugiau komforto suteiks specialūs vidpadžiai, pritaikyti būtent skersinį skliautą turinčioms pėdoms. Tai bus puikus sprendimas, padėsiantis išvengti diskomforto ir suteiksiantis maksimalų patogumą jų nešiotojui.
Jei pėdų kaitimo priežastis yra tam tikra neuropatija, tai atsižvelgdamas į jos rūšį bei stadiją gydytojas parinks tikslingą ligos gydymą, rekomenduos terapijas. Pėdų deginimo jausmas turėtų pasitraukti, kai bus išgydyta jį sukėlusi priežastis.
Norint sumažinti diskomfortą, labai svarbu tinkamai prižiūrėti pėdas. Tai apima ne tik tinkamą avalynę, bet ir kruopščią higieną bei kraujotakos skatinimą.
Jeigu pėdų deginimas vis tiek išlieka, svarbu neignoruoti šio simptomo - jis gali būti pirmasis signalas, perspėjantis apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Pagrindinės mintys
Deginimo jausmą pėdose dažniausiai nulemia nervų pažeidimas (periferinė neuropatija). Svarbu ieškoti pagrindinės šio simptomo priežasties - neretai ją pašalinus ar suvaldžius, savijauta ženkliai pagerėja.
Vaistai, kurie gali sukelti deginantį pėdų pojūtį
Yra nemažai vaistų, kurių šalutinis poveikis gali pasireikšti kaip deginimas pėdose. Štai keletas dažniausių grupių:
- Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai (statinai).
- Preparatai nuo širdies ritmo sutrikimų.
- Vaistai chemoterapijai.
- Antibiotikai.
- Imuninių ligų gydymo priemonės.
- Vaistai nuo ŽIV.
- Parkinsono ligai gydyti skirtos priemonės.
- Priešgrybeliniai vaistai (azolai).
- Vaistai cukriniam diabetui gydyti (metforminas).
- Vitamino B6 perteklius.