Turto perdavimas patikėjimo teise yra svarbus instrumentas, leidžiantis savivaldybėms efektyviai valdyti ir naudoti turtą. Šiame straipsnyje aptariama savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise tvarka, teisinis reglamentavimas ir sąlygos Lietuvoje.
Kas yra Turto Patikėjimo Teisė?
Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės.
Turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais.
Turto Patikėjimo Teisės Atsiradimo Pagrindai
Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti:
- Įstatymas
- Administracinis aktas
- Sutartis
- Testamentas
- Teismo sprendimas
Valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.
Turto Patikėjimo Sutartis
Turto patikėjimo sutartis turi būti rašytinė. Nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos. Prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota tik įregistravus ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.
Turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui. Įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus.
Valstybės Turto Perdavimas Patikėjimo Teise Kitiems Juridiniams Asmenims
Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė.
Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims.
Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.
Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Patikėtinio Atsakomybė
Patikėtinis, kuris tinkamai nesirūpino jam perduotu turtu ir patikėtojo bei naudos gavėjo interesais, turi atlyginti naudos gavėjui arba patikėtojui nuostolius, padarytus dėl turto praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas. Patikėtinis atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu įrodo, kad jie atsirado dėl nenugalimos jėgos arba patikėtojo ar naudos gavėjo veiksmų.
Jeigu patikėtinis sudaro sandorį viršydamas jam suteiktus įgaliojimus arba pažeisdamas sutartyje nustatytus apribojimus, tai pagal tokį sandorį jis atsako pats.
Skolų Apmokėjimas
Skolos pagal prievoles, atsiradusios turtą patikėjimo teise valdant, naudojant ar juo disponuojant, apmokamos iš patikėto turto.
Sutarties Atsisakymas
Šalis, norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai raštu pranešti kitai šaliai prieš šešis mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.
Svarbūs Įstatymai ir Pakeitimai
Straipsnis grindžiamas šiais įstatymais ir jų pakeitimais:
- 2019 07 25 įstatymu Nr.
- 2022 06 30 įstatymu Nr.
- 2023 04 25 įstatymu Nr.
INFOLEX PASTABA: 2022 06 30 įstatymu Nr. XIV-1355 (TAR, 2022, Nr. 2022-15451) nustatyta, kad įstatymo Nr. XIV-1355 nuostatos taikomos ir keičiant iki įstatymo Nr.
| Sritis | Apribojimai | Atsakomybė |
|---|---|---|
| Turto naudojimas | Tik įstatymų priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti | Nuostolių atlyginimas, jei nesirūpinama turtu |
| Disponavimas turtu | Negalima perleisti nuosavybės teise, įkeisti, išnuomoti | Atsakomybė už sandorius, viršijančius įgaliojimus |
| Sutarties nutraukimas | Privalomas pranešimas raštu prieš 6 mėnesius | Priežiūra, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma |
tags: #savivaldybes #turto #perdavimas #patikejimo #teise