Aukštas kraujospūdis, arba hipertenzija, pasireiškia, kai kraujo jėga, stumiama per Jūsų kraujagysles, yra nuolat per didelė. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius hipertenzijos požymius, įskaitant jos simptomus, priežastis, gydymo būdus ir kt.
Apie aukštą kraujospūdį bei šios ligos prevenciją pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė.
Kas yra aukštas kraujospūdis?
Kraujospūdis ir yra tas spaudimas, slėgis, kuriuo kraujas yra išnešiojamas po visus organus. Matuojant kraujospūdį atsižvelgiama į tai, kiek kraujo teka kraujagyslėmis ir kokį pasipriešinimą kraujas patiria širdžiai pumpuojant.
Siauros kraujagyslės, dar vadinamos arterijomis, sudaro didesnį pasipriešinimą kraujo tėkmei. Kuo siauresnės arterijos, tuo didesnis pasipriešinimas ir tuo didesnis kraujospūdis. Ilgainiui padidėjęs spaudimas gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas.
Hipertenzija paprastai išsivysto per kelerius metus. Paprastai nepastebite jokių simptomų. Tačiau net ir nesant simptomų, aukštas kraujospūdis gali pažeisti jūsų kraujagysles ir organus, ypač smegenis, širdį, akis ir inkstus. Svarbu anksti jį nustatyti.
Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti jums ir jūsų gydytojui pastebėti bet kokius pokyčius. Jei Jūsų kraujospūdis yra padidėjęs, gydytojas gali liepti per kelias savaites pasitikrinti kraujospūdį, kad pamatytų, ar jis išlieka padidėjęs, ar vėl sumažėja iki normalaus lygio.
Jei ši būklė negydoma, ji gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies priepuolį ir insultą.
Kaip suprasti kraujospūdžio matavimo rodmenis?
Du skaičiai sudaro kraujospūdžio rodmenį.
- Sistolinis spaudimas (viršutinis skaičius) rodo spaudimą arterijose, kai širdis plaka ir pumpuoja kraują.
- Diastolinis spaudimas (apatinis skaičius) rodo spaudimą arterijose tarp širdies dūžių.
Suaugusiųjų kraujospūdžio rodmenis apibrėžia penkios kategorijos:
- Sveikas: Sveikas kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 gyvsidabrio milimetrų (mm Hg).
- Padidėjęs: sistolinis rodmuo yra 120-129 mm Hg, o diastolinis - mažiau nei 80 mm Hg. Gydytojai paprastai padidėjusio kraujospūdžio vaistais negydo. Vietoj to gydytojas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą, kad padėtų sumažinti kraujo spaudimą.
- 1 stadijos hipertenzija: sistolinis spaudimas yra 130-139 mm Hg, o diastolinis - 80-89 mm Hg.
- 2 stadijos hipertenzija: sistolinis spaudimas yra 140 mm Hg arba didesnis, o diastolinis spaudimas - 90 mm Hg arba didesnis.
- Hipertenzinė krizė: sistolinis spaudimas yra didesnis nei 180 mm Hg arba diastolinis spaudimas yra didesnis nei 120 mm Hg. Esant tokiam kraujospūdžiui, reikia skubios medicininės pagalbos. Jei esant tokiam aukštam kraujospūdžiui pasireiškia bet kokie simptomai, pavyzdžiui, krūtinės skausmas, galvos skausmas, dusulys ar regos pokyčiai, būtina medicininė pagalba skubios pagalbos skyriuje.
Kraujospūdis matuojamas naudojant spaudimo manžetę. Norint gauti tikslius rodmenis, svarbu, kad manžetė tiktų. Blogai prigludusi manžetė gali rodyti netikslius rodmenis.
Normalaus kraujospūdžio normatyvai - iki 140/ 90. Kraujospūdžio svyravimas yra normalus dalykas. Tiek keičiantis paros, tiek metų laikui kraujospūdis svyruoja natūraliai. Dienos metu jis visada būna šiek tiek aukštesnis negu naktį, kai miegame ir organizmas atsipalaiduojame. Taip pat galima paminėti metų laikus: rudens, žiemos metu kraujospūdis yra šiek tiek aukštesnis negu vasarą. Tai vadinama natūraliu kraujospūdžio kitimu.
Optimalus kraujospūdis yra 120/80, nors leistina norma šiek tiek didesnė.
Kaip teisingai matuotis kraujo spaudimą?
Nuo ko priklauso kraujospūdžio svyravimai?
Paprastai jaunų žmonių kraujospūdis gerokai žemesnis negu vyresnių asmenų ir tai priklauso nuo amžiaus savybių. Jauno žmogaus kraujagyslės - jaunos, švarios, elastingos, jos gali prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų ir aplinkybių.
Žmogui senstant kraujospūdis pamažu kyla, nes kraujagyslės praranda savo elastingumą, išskiria mažiau medžiagų, atsakingų už jų elastingumą, taip pat vystosi aterosklerozė. Kraujagyslių sienelės tampa standesnės ir kraujospūdis pakyla.
Yra ir kitokių rizikos veiksnių, lemiančių aukštesnį kraujospūdį. Pavyzdžiui, koreguojamas faktorius - mūsų svoris. Apkūnus, turintis antsvorio žmogus dažniau skųsis padidėjusiu kraujospūdžiu, negu to paties amžiaus normalaus svorio asmuo. Didelis svoris apsunkina širdies ir kraujagyslių darbą.
Moterų iki 50-55-erių metų amžiaus, tol, kol joms nėra menopauzės, paprastai kraujospūdis yra žemesnis. O to paties amžiaus vyrų kraujospūdis kur kas aukštesnis.
Vasarą šilta, mes gausiai prakaituojame ir mažai geriame skysčių, tad natūraliai kraujospūdis būna žemesnis.
Kokį maistą reikėtų riboti?
Pagrindinis, tiesa, tai greičiau ne maistas, o labiau maisto papildas, kuris daro įtaką kraujospūdžiui, yra druska. Tie asmenys, kurie turi pakilusį kraujospūdį, turėtų griežtai riboti druskos kiekį. Visiems kitiems druskos kiekis turėtų būti ne daugiau kaip penki gramai per parą. Į tuos penkis gramus įskaičiuojama net tik ta druska, kuria mes pasiskaniname maistą, bet ir įeinanti į visų maisto produktų sudėtį: duoną, mėsos gaminius, sūrį.
Kokios yra hipertenzijos simptomai?
Hipertenzija paprastai yra tylioji liga. Daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų. Gali prireikti metų ar net dešimtmečių, kol būklė pasiekia tokį lygį, kad simptomai taptų akivaizdūs. Net ir tada šie simptomai gali būti priskiriami kitoms problemoms.
Simptomai sunkios hipertenzijos gali būti šie:
- raudonis
- kraujo dėmės akyse (subkonjunktyvinis kraujavimas)
- galvos svaigimas
Žmonės, kuriems pradeda kilti kraujo spaudimas, gali nejausti nieko. Tačiau jeigu kraujo spaudimas aukštesnis nei įprastai, gali atsirasti galvos skausmas, dažniausiai skauda pakaušio srityje. Taip pat galvos svaigimas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai.
Geriausias būdas sužinoti, ar sergate hipertenzija, - reguliariai matuoti kraujospūdį.
Kas sukelia aukštą kraujospūdį?
Yra dviejų tipų hipertenzija. Kiekvieno tipo priežastis yra skirtinga.
Esminė hipertenzija
Esminė hipertenzija dar vadinama pirmine hipertenzija. Ši hipertenzijos rūšis išsivysto laikui bėgant. Dauguma žmonių turi šio tipo aukštą kraujospūdį. Esminei hipertenzijai išsivystyti paprastai įtakos turi veiksnių derinys:
- Genai: Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį sirgti hipertenzija. Tai gali būti dėl genų mutacijų arba genetinių anomalijų, paveldėtų iš tėvų.
- Amžius: vyresniems nei 65 metų asmenims yra didesnė rizika susirgti hipertenzija.
- Rasė: Juodaodžiai ne ispanų tautybės asmenys dažniau serga hipertenzija.
- Gyvenimas su nutukimu: Gyvenimas su nutukimu gali sukelti keletą širdies problemų, įskaitant hipertenziją.
- Didelis alkoholio vartojimas: Moterys, kurios įprastai išgeria daugiau nei vieną gėrimą per dieną, ir vyrai, kurie išgeria daugiau nei du gėrimus per dieną, gali turėti didesnę hipertenzijos riziką.
- Labai sėslus gyvenimo būdas: sumažėjęs fizinis pasirengimas siejamas su hipertenzija.
- Gyvenimas sergant diabetu ir (arba) metaboliniu sindromu: asmenims, kuriems diagnozuotas diabetas arba metabolinis sindromas, yra didesnė rizika susirgti hipertenzija.
- Didelis suvartojamo natrio kiekis: Yra nedidelis ryšys tarp kasdien suvartojamo didelio natrio kiekio (daugiau nei 1,5 g per dieną) ir hipertenzijos.
Antrinė hipertenzija
Antrinė hipertenzija dažnai pasireiškia greitai ir gali būti sunkesnė nei pirminė hipertenzija. Keletas sąlygų, kurios gali sukelti antrinę hipertenziją, yra šios:
- inkstų liga
- obstrukcinė miego apnėja
- įgimtos širdies ydos
- skydliaukės problemos
- šalutinis vaistų poveikis
- neteisėtų narkotikų vartojimas
- lėtinis alkoholio vartojimas
- antinksčių problemos
- tam tikri endokrininiai navikai
Aukšto kraujospūdžio diagnostika
Diagnozuoti hipertenziją taip pat paprasta, kaip ir nustatyti kraujospūdį. Daugumoje gydytojų kabinetų kraujospūdis tikrinamas įprasto vizito metu. Jei kito vizito metu kraujospūdžio rodmenų negaunate, paprašykite jų nustatyti.
Jei kraujospūdis padidėjęs, gydytojas gali paprašyti, kad per kelias dienas ar savaites atliktumėte daugiau matavimų. Hipertenzijos diagnozė retai kada nustatoma tik po vieno rodmens. Gydytojas turi matyti ilgalaikių problemų įrodymų.
Taip yra todėl, kad kraujospūdžio padidėjimą gali lemti jūsų aplinka, pavyzdžiui, stresas, kurį galite patirti būdami gydytojo kabinete. Be to, kraujospūdis kinta visą dieną.
Jei Jūsų kraujospūdis išlieka aukštas, gydytojas tikriausiai atliks daugiau tyrimų, kad atmestų pagrindines ligas. Šie tyrimai gali būti tokie:
- cholesterolio kiekio kraujyje ir kiti kraujo tyrimai
- širdies elektrinio aktyvumo tyrimas, atliekant elektrokardiogramą (EKG, kartais vadinama EKG)
- širdies arba inkstų ultragarsinis tyrimas
- namų kraujospūdžio matuoklis, kuriuo galima stebėti kraujospūdį 24 valandų laikotarpiu namuose
Šie tyrimai gali padėti gydytojui nustatyti bet kokias antrines problemas, sukeliančias padidėjusį kraujospūdį. Jie taip pat gali nustatyti, kokį poveikį aukštas kraujospūdis galėjo turėti Jūsų organams. Tuo metu gydytojas gali pradėti gydyti Jūsų hipertenziją. Ankstyvas gydymas gali sumažinti ilgalaikio pažeidimo riziką.
Tinkamiausias gydymo būdas
Gydytojas, parinkdamas jums tinkamiausią gydymo būdą, atsižvelgia į daugelį veiksnių. Šie veiksniai apima tai, kokio tipo hipertenzija sergate ir kokios priežastys nustatytos.
Pirminės hipertenzijos gydymo būdai
Jei gydytojas diagnozavo pirminę hipertenziją, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį. Jei vien tik gyvenimo būdo pokyčių nepakanka arba jei jie nustoja būti veiksmingi, gydytojas gali paskirti vaistų.
Antrinės hipertenzijos gydymo būdai
Jei gydytojas nustatys pagrindinę hipertenziją sukeliančią problemą, gydymas bus nukreiptas į tą kitą būklę. Pavyzdžiui, jei vaistai, kuriuos pradėjote vartoti, sukelia padidėjusį kraujospūdį, gydytojas išbandys kitus vaistus, kurie neturi šio šalutinio poveikio.
Kartais hipertenzija išlieka nepaisant pagrindinės priežasties gydymo. Tokiu atveju gydytojas gali kartu su Jumis siekti pakeisti gyvenimo būdą ir skirti vaistų, padedančių sumažinti kraujospūdį.
Hipertenzijos gydymo planai dažnai keičiasi. Tai, kas veikė iš pradžių, laikui bėgant gali tapti mažiau naudinga. Gydytojas ir toliau dirbs su Jumis, kad patikslintų Jūsų gydymą.
Vaistai
Daugeliui žmonių tenka bandyti ir klysti vartojant vaistus nuo kraujospūdžio. Gydytojui gali tekti išbandyti įvairius vaistus, kol bus rastas jums tinkamas vaistas ar jų derinys.
Kai kurie vaistai, vartojami hipertenzijai gydyti, yra šie:
- Beta adrenoblokatoriai: Beta adrenoblokatoriai priverčia širdį plakti lėčiau ir ne taip stipriai. Dėl to sumažėja kraujo kiekis, kiekvieną kartą perpumpuojamas per arterijas, todėl sumažėja kraujospūdis. Taip pat blokuojami tam tikri organizme esantys hormonai, kurie gali didinti kraujospūdį.
- Diuretikai: Didelis natrio kiekis ir skysčių perteklius organizme gali padidinti kraujospūdį. Diuretikai, dar vadinami vandens tabletėmis, padeda Jūsų inkstams pašalinti natrio perteklių iš organizmo. Pasišalinus natriui, papildomas skysčio kiekis kraujyje patenka į šlapimą, o tai padeda sumažinti kraujospūdį.
- AKF inhibitoriai: Angiotenzinas yra cheminė medžiaga, dėl kurios kraujagyslės ir arterijų sienelės susitraukia ir susiaurėja. AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitoriai neleidžia organizmui gaminti tiek daug šios cheminės medžiagos. Tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir mažina kraujospūdį.
- Angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB): AKF inhibitoriai stabdo angiotenzino gamybą, o ARB blokuoja angiotenzino prisijungimą prie receptorių. Be šios cheminės medžiagos kraujagyslės nesusitraukia. Tai padeda atpalaiduoti kraujagysles ir sumažinti kraujospūdį.
- Kalcio kanalų blokatoriai: Šie vaistai blokuoja dalies kalcio patekimą į širdies raumenis. Tai lemia ne tokius stiprius širdies dūžius ir mažesnį kraujospūdį. Šie vaistai taip pat veikia kraujagysles, todėl jos atsipalaiduoja ir dar labiau sumažėja kraujospūdis.
- Alfa-2 agonistai: Šio tipo vaistai keičia nervinius impulsus, dėl kurių kraujagyslės susitraukia. Tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, o tai mažina kraujospūdį.
Gydymas namų sąlygomis
Sveikos gyvensenos pokyčiai gali padėti kontroliuoti hipertenziją sukeliančius veiksnius. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių.
Vystykite širdžiai sveiką mitybą
Širdžiai sveika mityba yra labai svarbi siekiant sumažinti aukštą kraujospūdį. Ji taip pat svarbi kontroliuojamai hipertenzijai valdyti ir komplikacijų rizikai mažinti. Šios komplikacijos apima širdies ligas, insultą ir infarktą.
Širdžiai sveika mityba pabrėžia:
- vaisius
- daržoves
- pilno grūdo produktus
- liesiems baltymams, pvz., žuviai
Didinkite fizinį krūvį
Mankšta ne tik padeda numesti svorio (jei tai rekomendavo gydytojas), bet ir natūraliai mažina kraujospūdį bei stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Stenkitės kiekvieną savaitę 150 minučių užsiimti vidutinio sunkumo fizine veikla. Tai maždaug 30 minučių 5 kartus per savaitę.
Palaikykite vidutinį svorį
Jei gyvenate su nutukimu, palaikydami vidutinį svorį, laikydamiesi širdžiai palankios dietos ir didindami fizinį aktyvumą, galite sumažinti kraujospūdį.
Valdykite stresą
Mankšta yra puikus būdas valdyti stresą. Kitos veiklos taip pat gali būti naudingos. Tai gali būti:
- meditacija
- gilus kvėpavimas
- masažas
- raumenų atpalaidavimas
- joga arba taiči
Tinkamas miegas taip pat gali padėti sumažinti streso lygį.
Meskite rūkyti ir venkite alkoholio
Jei rūkote ir jums nustatytas aukštas kraujospūdis, gydytojas greičiausiai patars mesti rūkyti. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti organizmo audinius ir sukietinti kraujagyslių sieneles.
Jei reguliariai vartojate per daug alkoholio arba turite priklausomybę nuo alkoholio, kreipkitės pagalbos, kad sumažintumėte išgeriamo alkoholio kiekį arba visiškai nustotumėte jį vartoti. Per didelis alkoholio kiekis gali padidinti kraujospūdį.
Gyvenimo būdo patarimai, galintys sumažinti aukštą kraujospūdį
Jei turite hipertenzijos rizikos veiksnių, jau dabar galite imtis priemonių, kad sumažintumėte šios ligos ir jos komplikacijų riziką.
Valgykite daugiau vaisių ir daržovių
Pamažu pradėkite valgyti daugiau porcijų širdžiai naudingų augalų. Stenkitės kasdien suvalgyti daugiau nei septynias porcijas vaisių ir daržovių. Paskui 2 savaites stenkitės kasdien suvalgyti po vieną porciją daugiau. Po šių 2 savaičių siekite pridėti dar vieną porciją. Tikslas - per dieną suvalgyti 10 porcijų vaisių ir daržovių.
Mažinkite cukraus kiekį
Stenkitės riboti kasdien valgomų cukrumi saldintų maisto produktų, pavyzdžiui, aromatizuotų jogurtų, dribsnių ir gazuotų gėrimų, kiekį. Supakuotuose maisto produktuose slepiasi nereikalingas cukrus, todėl būtinai skaitykite etiketes.
Mažinkite natrio kiekį
Hipertenzija sergantiems žmonėms ir tiems, kuriems yra padidėjusi širdies ligų rizika, gydytojas gali patarti per dieną suvartoti ne daugiau kaip 1500-2300 miligramų natrio. Geriausias būdas sumažinti natrio kiekį - dažniau ruošti šviežią maistą ir riboti greitojo maisto ar fasuoto maisto, kuriame kartais gali būti labai daug natrio, kiekį.
Nusistatykite optimalaus svorio tikslą
Jei gydytojas rekomendavo numesti svorio, pasitarkite su juo dėl optimalaus svorio mažinimo tikslo. Pasiekti tai galima laikantis maistingesnės mitybos ir didinant fizinį aktyvumą.
Reguliariai stebėkite kraujospūdį
Geriausias būdas užkirsti kelią komplikacijoms ir išvengti problemų - anksti atpažinti hipertenziją. Veskite kraujospūdžio rodmenų žurnalą ir pasiimkite jį į reguliarius vizitus pas gydytoją. Tai gali padėti gydytojui pastebėti bet kokias galimas problemas, kol būklė dar neprasidėjo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu tai epizodiškas, trumpalaikis ir nedidelis kraujo spaudimo pakilimas, tokiu atveju galbūt nieko daryti ir nereikia. Kraujo spaudimas gali sukilti dėl streso, nuo sunkaus fizinio darbo, tad jeigu nieko blogo nejaučiate - nereikia skubėti jo „numušti“. Bet jeigu pastebėjote, kad kiekvieną dieną kraujo spaudimas išlieka aukštesnis - reikėtų pagalvoti apie vizitą pas gydytoją.
Taip pat, jeigu jūsų kraujospūdis nebesureguliuojamas medikamentais, tada gydoma intervenciniu būdu. Lietuvoje taip pat atliekamos inkstų denervacijos procedūros - tai paprastai per kirkšnį atliekamos procedūros. Jų metu prideginamas nervas, jungiantis inkstus ir smegenis. Nutraukiamas ryšys tarp inkstų ir smegenų - taip mažinamas kraujospūdis.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą namuose?
Šiais laikais sekti savo kraujospūdį galite ir namuose.
Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.
Kraujospūdžio matuoklių tipai
- Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai: Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių.
- Automatiniai matuokliai: Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją.
- Pusiau automatiniai matuokliai: Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane.
Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?
Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:
- Naudojimo dažnumas ir tikslumas
- Matavimo istorijos saugojimo galimybė
- Ekrano dydis ir duomenų aiškumas
- Papildomos funkcijos
- Kaina ir patikimumas
Kokios aukšto kraujospūdžio ligos komplikacijos?
Didelis kraujo spaudimas - labai individualus dalykas. Žmonės, kuriems pradeda kilti kraujo spaudimas, gali nejausti nieko. Pagrindinė ir pati baisiausia - galvos smegenų insultas. Galvos smegenyse sukeliami dideli pakitimai, nutrūksta kraujotaka kraujagyslei, maitinančiai platesnę zoną. Tokiu atveju galimi paralyžiai, kalbos sutrikimai, koma ir net mirtis. Dar viena baugi komplikacija - miokardo infarktas.
Aukštas kraujospūdis ir demencija
Kadangi hipertenzija dažnai yra nepastebima būklė, ji gali kenkti jūsų kūnui daugelį metų, kol simptomai taps akivaizdūs. Siekiant sumažinti demencijos riziką, svarbu atsižvelgti į sveikatą ir gerovę visą gyvenimą.
Atlikti ilgalaikiai tyrimai parodė, kad aukštas kraujospūdis vidutiniame amžiuje yra lemiamas veiksnys išvystyti demenciją, ypač kraujagyslinę demenciją, vyresniame amžiuje. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sumažinus aukštą kraujospūdį galima sumažinti demencijos riziką.
Yra keli būdai, kaip aukštas kraujospūdis veikia galvos smegenis. Laikui bėgant aukštas kraujospūdis sukuria didelį arterijų sienelių įsitempimą, dėl kurio jos ima standėti, siaurėti ir plonėti. Prie kraujagyslių siaurėjimo taip pat gali prisidėti kraujyje aptinkami riebalai. Šis procesas yra vadinamas arterioskleroze. Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles - arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas.
Kraujagyslių susiaurėjimas, ypač giliai galvos smegenyse, ne visada yra vieno insultinio įvykio priežastis. Šiose mažose, giliai esančiose kraujagyslėse gali susidaryti trombai arba, suplonėjus jų sienelėms, jos gali pradėti kraujuoti. Pradžioje asmuo net gali nesuprasti, kad kažkas nutiko, tačiau laikui bėgant ir įvykus vis daugiau tokių pakitimų galvos smegenyse, jie pradeda būti matomi vaizdiniuose tyrimuose.
Pirmiausia reikia žinoti, koks yra jūsų kraujospūdis. Jeigu jūsų kraujospūdis yra per aukštas, yra būdų, kaip jį sumažinti. Vienas būdas - koreguoti gyvenseną: mažinti svorį, reguliariai mankštintis, sveika mityba, kurioje suvartojamas mažas kiekis druskos, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą, mesti rūkyti. Taip pat aukštas kraujospūdis gali būti kontroliuojamas saugiais ir efektyviais receptiniais vaistais. Jeigu turite aukštą kraujospūdį ir prieš imdamiesi kokių nors sprendimų, būtinai pasikalbėkite su savo gydytoju - jis galėtų patarti, kas jums būtų tinkamiausia, ir stebėti progresą.