C Klasės Tinklo Adresų Skaičius

IP adresas - tai kompiuterio identifikatorius IP tinkluose. Tai tam tikrame tinkle unikalus skaičius, naudojamas vienareikšmei duomenų paketo siuntėjo ir gavėjo identifikacijai ir skiriamas žmogaus ar organizacijos, administruojančios duotąjį IP tinklą. Internete IP adresus skiria tam tikrus jų rėžius turinčios organizacijos. Dėl to, kad IP adresai suteikiami kontroliuojamai ir yra žinoma unikalūs, jie leidžia duomenis persiųsti ir labai dideliais kompiuterių tinklais, pvz., Internetu, kadangi maršrutizatoriai, per kuriuos keliauja duomenys, žino kur juos toliau nukreipti.
IPv4 adreso struktūra
Šiuo metu naudojama sistema skaitiniams adresams naudoja 32 bitus, todėl teoriškai iš viso galima panaudoti virš keturių milijardų adresų. Praktiškai šių adresų yra žymiai mažiau, nes nemaža dalis naudojama specialioms reikmėms. Ketvirtos versijos adresas sudaromas iš keturių taškais atskirtų skirtingų skaičių, kurių kiekvienas nėra didesnis už 255.

IP Adreso Struktūra

IP adresas susideda iš dviejų dalių: tinklo ir kompiuterio tame tinkle adresų, pvz.: IP adresas 150.10.46.12 nusako, kad kompiuteris yra 150.10 tinkle ir jo adresas tame tinkle yra 46.12, t. y. 2 baitai tinklo adresui ir 2 baitai adresams tame tinkle. Iš pateikto pavyzdžio matosi, kad adresų erdvė 150.10.0.0 tinkle yra 65534 adresai. Tam, kad būtų galima panaudoti skirtingų dydžio tinklus, IP adresų erdvė yra padalinta į skirtingas klases. Kiekvienas tinklas aprėpia tam tikrą adresų intervalą, kur pirmas galimas IP adresas tinkle identifikuoja patį tinklą ir todėl yra rezervuotas, pvz.: tinklo 150.10 pirmas IP adresas yra 150.10.0.0. Taip pat rezervuotas yra paskutinis IP adresas tinkle, kuris naudojamas adresuoti visiems IP adresams tinkle, pvz.: visi IP adresai tinkle 150.10 yra adresuojami IP adresu 150.10.255.255.

IP adresų klasių paaiškinimas – A, B, C klasės [„Cisco CCNA“, „CompTIA A+“, „Network+“]

IP Adresų Klasės

IP adresų erdvė yra padalinta į skirtingas klases, kad būtų galima efektyviai valdyti skirtingų dydžių tinklus. Pagrindinės IP adresų klasės yra A, B ir C. D klasė skirta grupinių pranešimų siuntimui. Keturiuose vyriausiuose IP adreso bituose rašomas dvejetainis skaičius 1110. E klasė yra eksperimentinė. Keturi vyriausi IP adreso bitai čia lygūs 1111.1.

IP Adresų Skyrimo Taisyklės

Konkrečių IP adresų priskyrimo taisyklių neegzistuoja. Galima skirti adresą nuosekliai, arba parinkinėti lengvai įsimenančias reikšmes: skirti IP adresus, grupuojant mazgus pagal tipus - serveriai ir darbo stotys. Tokia metodika leidžia minimizuoti konfliktus dėl IP adresų kartojimo.Svarbu laikytis šių taisyklių:1. Tinklo identifikatorius neturi būti lygus 127. Ši reikšmė rezervuota lokaliam kamščiui.2. Visi bitai tinklo ar mazgo identifikatorių neturi būti lygūs 1. Toks identifikatorius naudojamas transliacinių pranešimų (angl. broadcast message) siuntimui.3. Visi bitai tinklo ar mazgo identifikatorių neturi būti lygus 0. Toks identifikatorius apibrėžia visą tinklą.4. Kiekvienas mazgo identifikatorius turi būti unikalus atitinkamam tinklo identifikatoriui.5. Jei jūsų tinklas prijungtas prie Interneto, tai tinklo identifikatorių galima gauti iš Interneto informacinio centro (Internet Network Information Center, InterNIC).6. Tinklo identifikatorius turi būti vienodas visiems duoto fizinio tinklo mazgams.

Tinklo Kaukė (Netmask)

Tinklo kaukė tai 32 jų bitų reikšmė, naudojama IP adreso dalių (tinklo ir mazgo identifikatorių) atskyrimui. Tokia procedūra reikalinga tam, kad nuspręsti, ar tas arba kitas IP mazgas yra lokaliame tinkle, arba nutolusiame. Kiekvienas IP mazgas turi turėti tinklo kaukę - arba užduodamą pagal nutylėjimą (jei tinklas nedalinamas į potinklius), arba specialią (jei tinklas padalintas į potinklius). Užduodama pagal nutylėjimą tinklo kaukė naudojama tuomet, jei IP tinklas nepadalintas į potinklius. Kaukės pagal nutylėjimą reikšmė priklauso nuo naudojamos duotame tinkle IP adresų klasės.IP protokolas naudoja loginio “IR” operaciją, kad nustatyti kokiam mazgui skirtas paketas - ar lokaliam, ar nutolusiam. Kada inicializuojamas IP protokolo palaikymas, mazgo IP adresas logiškai dauginamas iš jo kaukės. Prieš paketo siuntimą, gavėjo IP adresas dauginamas iš kaukės. Jei dviejų veiksmų rezultatai yra vienodi, Mazgas gavėjas yra tame pačiame tinkle. Priešingu atveju paketas siunčiamas į maršrutizatoriaus interfeiso IP adresą.

Praktinės Užduotys

Naudojant TCP/IP komandą ipconfig (paleidžiama iš Command Prompt) nustatyti:* tinklo plokštės pavadinimą* tinklo plokštės aparatinį adresą* patikrinti TCP/IP protokolo instaliavimo ir pakrovimo teisingumą, atlikus lokalaus kamščio ping 127.0.0.1

Dinaminiai IP Adresai

Dinaminis IP adresas yra laikinas, todėl, kaskart prisijungus prie interneto tinklo, jis gali būti vis kitoks, t. y. Pvz., kompanija turi tam tikrą fiksuotą kiekį IP adresų (pvz., 200) ir (dažniausiai) dar daugiau klientų (pvz., 400). Jeigu visiems tiems klientams būtų išdalinta po IP adresą, tokiu atveju kompanija galėtų turėti tik 200 klientų. Panašiais atvejais ir naudojami dinaminiai IP adresai.
Dinaminis vs. Statinis IP Adresas
Internetu vienu metu nesinaudoja visi 400 klientų. Manykime, kad pastoviai prisijungę yra apie 150 žmonių. Taigi, užimti būna 150 IP adresų ir 50 lieka laisvi (rezerve). Kai prie Interneto prisijungia dar keli vartojai (pvz., 4), jiems iškarto priskiriami kompanijos turimi, bet nenaudojami IP adresai. Kompanijai dar lieka laisvi 46 IP adresai. Bet kažkas tuo pat metu ir atsijungia nuo Interneto (pvz., 8 žmonės). Jų naudoti IP adresai tampa laisvais ir kompanija jau (vėl) rezerve turi 54 laisvus IP adresus. Kai vėl prisijungia koks vartotojas, jam priskiriamas atsilaisvinęs adresas. Tokiu būdu kompanija, turėdama tik 200 IP adresų, gali tiekti Internetą didesniam už šį skaičių klientų kiekiui.

OSI Modelis ir IP Adresavimas

OSI modelis aprašo informacijos perdavimo procesą funkciniame lygyje, t.y. nusakomos visos funkcijos, kurios vykdomos vykstant informacijos mainams tarp sistemų. Tai nėra kažkoks konkretus standartas, o tik modelis. Remiantis šiuo modeliu, yra aprašomi tinklinių produktų standartai, kurie konkrečiai aprašo produkto specifikacijas. Informacijos mainų tarp kompiuterių procesas OSI modelyje yra padalintas į septynis mažesnius ir todėl lengviau išsprendžiamus uždavinius (funkcijas). Kiekvienas iš septynių uždavinių atitinka OSI modelio tam tikrą lygį. Du svarbūs adresų tipai yra ryšio lygio adresas ir tinklo lygio adresas. Ryšio lygio adresai dar vadinami fiziniais (Physical) arba aparatiniais (Hardware) adresais. Jie yra unikalūs kiekvienam tinklo įrenginiui. Tinklo lygio adresai dar vadinami virtualiais (Virtual) arba loginiais (Logical) adresais ir naudojami trečiame OSI modelio lygyje.
OSI Modelis

tags: #kiek #daugiausias #kompiuteriu #gali #buti #c