Kodėl lupasi rankų oda: priežastys, gydymas ir prevencija

Sausėjanti oda - dažnas reiškinys, o rankų oda ypač jautri išorės veiksnių poveikiui. Rankų oda luptis gali dėl daugelio priežasčių - tai nebūtinai vien tik išsausėjimo simptomas. Sužinokite, kodėl pleiskanoja, lupasi rankų oda ir kaip galite sau padėti.

Kodėl jūsų rankos pleiskanoja?

Pleiskanojimas dažniausiai atsiranda dėl sausumo, drėgmės pertekliaus arba įvairių odos ligų.

Sausumas

Kai odos barjeras neveikia tinkamai, drėgmė gali išeiti iš odos, o įvairiausi išoriniai dirgikliai gali patekti į odą, sukeldami reakciją ir sudirginimą, įskaitant rankų odos skilinėjimą bei lupimąsi. Odos barjerą gali pažeisti šaltas, sausas oras, taip pat įprotis per dažnai plautis rankas. Pavyzdžiui, po COVID dažniausia rankų odos lupimosi priežastis buvo dažnas rankų plovimas bei dezinfekavimas.

Drėgmės perteklius

Kita vertus, per daug drėgmės, o dar tiksliau - prakaito, taip pat gali sukelti rankų odos (ypač delnų) lupimąsi. Rankų prakaitavimas gali sukelti maceraciją - tai odos suminkštėjimas ir suirimas, atsirandantis, kai ji ilgą laiką drėgna. Delnuose yra didesnis nei kitose kūno vietose prakaito liaukų tankis, todėl delnai itin dažnai prakaituoja. Ši situacija žymiai pablogėja vasarą, kai temperatūros stulpelis šokteli į viršų.

Odos ligos

Odos ligos, tokios kaip egzema arba psoriazė (liaudiškai tariant, žvynelinė), taip pat gali sukelti rankų odos pleiskanojimą bei lupimąsi. Tai yra uždegiminės būklės, kurioms būdingas lupimasis, pleiskanojimas ir itin šiurkšti oda - o tai yra barjerinės disfunkcijos požymiai. Negana to, įvairios grybelinės infekcijos taip pat labai dažnai sukelia rankų odos lupimąsi.

Kitos sausų rankų priežastys

Labai sausą, pažeistą ir sutrūkinėjusią rankų odą gali lemti keletas veiksnių. Vienas iš jų - pirmiau minėtos oro sąlygos (ypač žiemą). Jei rankas veikia intensyvūs saulės spinduliai, stiprus šaltis ar lietus, oda gali pradėti sausėti, parausti, niežtėti (tiek iš vidinės, tiek iš išorinės pusės) ir sudirgti. Todėl ypač rudens ir žiemos sezonu patartina mūvėti pirštines, kurios saugo nuo šalčio ir drėgmės ir švelniai apgaubia epidermį iš vidaus.

Antroji sausos rankų odos priežastis - ploviklių, cheminių medžiagų ir valymo priemonių, kurių sudėtyje yra sausinančių ingredientų (pavyzdžiui, alkoholio), naudojimas. Todėl svarbu naudoti tinkamas apsaugines pirštines plaunant indus, skalbiant ir atliekant kitus buities bei sodo darbus.

Kartais rankų sausumą kelia rimtesnės priežastys: dermatologinės ligos, alergijos ir kitos ligos, pavyzdžiui, diabetas, endokrininės sistemos sutrikimai, skydliaukės ligos ar inkstų problemos.

Tokią būklę taip pat gali lemti darbo pobūdis, buvimas sausose, kondicionuojamose patalpose, netinkama ar nepakankama priežiūra. Net netinkamas rankų kremas ar muilas ar per karštas vanduo.

Nėštumo metu organizmas negamina tiek daug riebalų, kaip visada, todėl šiuo laikotarpiu rankos gali būti sausesnės.

Rankų oda pasižymi ypatingu jautrumu išorės veiksnių poveikiui. Taip yra todėl, kad šioje vietoje epidermio sluoksnis yra gerokai plonesnis nei kitose kūno vietose. Rankų odoje nėra riebalinių liaukų, atsakingų už epidermio drėkinimą ir apsaugą.

Be to, rankų odos struktūroje gausu prakaito liaukų, todėl epidermis greičiau praranda vandenį ir sausėja. Gerai žinoma, kad dėl nepakankamo odos drėkinimo oda tampa mažiau stangri ir elastinga, anksčiau prasideda senėjimo procesai, taigi atsiranda raukšlės.

Rankų, ypač vaikų, sausumui įtakos turi vitaminų A ir E trūkumas, nes jie yra atsakingi už odos sveikatą. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą vitamino B5 kiekį organizme. Dėl jo trūkumo oda gali pradėti skilinėti. Taip pat pasitaiko, kad odą sausina kosmetika, kuri netinka vaikui pagal amžių.

Sausos, šiurkščios ir pažeistos rankos yra vienas pirmųjų požymių, rodančių, kad šios kūno dalies priežiūra buvo apleista arba visiškai ignoruojama.

Dažnai už sausos rankų odos problemų slypi dermatologinės ligos, taip pat alergijos ar AD (atopinis dermatitas).

Jei šį mažą natūralų apsauginį barjerą ir rankų epidermio lipidinį sluoksnį papildomai veikia agresyvūs plovikliai, alergenai ar nepalankios oro sąlygos (pavyzdžiui, saulė ar šaltis), labai tikėtina, kad rankų oda išsausės.

Taip nutinka dėl vitaminų A ir E trūkumo. Šaltuoju periodu gauname mažiau vitaminų, nes, kitaip nei vasarą, nevalgome tiek šviežių vaisių, uogų bei daržovių.

Jei įtariate, kad jums gali trūkti vitaminų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis atliks kraujo tyrimus, nustatys, kokių vitaminų trūksta jūsų organizmui. Organizmui pritrūkus vitaminų, reiktų gerti daugiau natūralių sulčių, valgyti vaisius ir daržoves. Jei gydytojas rekomenduoja, galima gerti ir sintetinius vitaminus.

Kaip išvengti rankų odos lupimosi?

Jūsų rankos yra nuolat veikiamos aplinkos elementų, todėl geriausia, ką galite padaryti, kad jas apsaugotumėte, tai naudoti kokybišką rankų apsaugos kremą, žiemą mūvėti pirštines, vengti priemonių, kurių sudėtyje yra alkoholio ir kitų stiprių cheminių medžiagų. Taip pat atlikdami buities darbus (pavyzdžiui, plaudami indus, tualetą vonią ir pan.) mūvėkite specialias pirštines. Rankas plaukite su drėkinamjuoju muilu.

Taip pat nepamirškite drėkinti rankų odos. Drėkinimas yra viena iš sveikų ir gražių rankų odos paslapčių. Rankų kremą tepkite bent kelis kartus per dieną. Naktimis galite pasidaryti specialias rankų odai skirtas kaukes.

Rūpintis rankų oda svarbu ne tik šaltuoju sezonu, tai daryti reikėtų nuolat. Priežiūra turėtų prasidėti nuo kasdienių įpročių - plovimo, vengiant ypač karšto vandens, pirštinių dėvėjimo lauke, odos saugojimo nuo agresyvių cheminių valiklių. Taip pat savo kosmetinėje visuomet svarbu turėti rankų kremą. Vaistininkė rekomenduoja nusiplovus rankas jas visuomet pasitepti kremu.

Renkantis rankų kremą žiemai svarbu, atkreipti dėmesį, kad jo sudėtyje būtų tokių ingredientų kaip svietmedžio aliejus, alavijas, jojobos aliejus, avižų ekstraktas, vitaminas E. Rankų priežiūros rutinai gali nepakakti tik rankų kremo. Vaistininkė pataria bent kartą per savaitę naudoti rankų odos šveitiklį, kuris padės atkurti odos švelnumą ir paskatins greitesnį atsinaujinimą. Kartą per savaitę naudinga palepinti rankų odą maitinančia ar regeneruojančia rankų kauke.

Rūpinantis rankų grožiu svarbu nepamiršti pasirūpinti ir apsauga nuo išorės veiksnių. T. Gečienė primena žiemą neiti į lauką be pirštinių, o būnant saulėje naudoti SPF apsaugą.

Gerai visapusiškai odos būklei svarbu nepamiršti gerti pakankamai vandens.

Kaip gydyti rankų odos lupimąsi?

Be abejonės, labai svarbu suprasti, kodėl jūsų rankų oda lupasi. Jei tai dėl ligų, tuomet pirmiausia turėtumėte gydyti tas ligas, o ne tik šalinti simptomus. Labai svarbu, prieš imantis bet kokių veiksmų, pirmiausia apsilankyti pas dermatologą, kuris nuodugniai ištirtų ir nustatytų priežastis bei paskirtų gydymą.

Jei rankų oda tik vos vos pleiskanoja, tuomet retkarčiais galite naudoti švelnų šveitiklį, kuris padės pašalinti negyvas odos ląsteles.

Jeigu organizmą puola infekcija, pirmiausia reiktų išgydyti ją, o tuomet specialiais tepalais atgaivinti pažeistą odą. Jei infekcijos pažeistą odą tepsite bet kokiu kremu neišgydę pačios infekcijos, galite jai tik dar labiau pakenkti. Todėl geriausia užsiregistruoti dermatologės konsultacijai.

Dermatologijos specialistai teigia, kad oda gali pradėti luptis nuo alergijos dulkėms, namų erkutėms, pelėsiams, kitiems alergenams. Ypač dažnai su šia problema susiduria į kitas šalis išvykę pacientai.

Jei oda pleiskanoja, būtina kreiptis į dermatologą, kuris atliks tyrimą ir paskirs gydymą, nustatys priežastį. Įtarus virškinimo sutrikimus, hormoninį foną ar alergiją, dermatologas gali paskirti kitų specialistų konsultacijas, pavyzdžiui, endokrinologo, alergologo, gastroenterologo. Dermatologinių ligų atveju gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai ir fizinės procedūros (pavyzdžiui, plazminis liftingas ir biorevitalizacija).

Norint tinkamai prižiūrėti odą, būtina atsižvelgti į odos tipą (sausą, riebią ar kombinuotą). Mišrios veido odos priežiūra turėtų apimti produktus su komponentais, kurie reguliuoja riebalinių liaukų darbą ir neleidžia perdžiūti.

Naminės priemonės sausoms rankoms

Gerai, kad tokiu atveju galima pasitelkti išbandytas namines priemones. Naudojant produktus iš šaldytuvo, taip pat žoleles, galima pasigaminti šveitiklių ir kaukių rankų odai.

Populiari kaukė suskilinėjusioms, sausoms rankoms yra linų sėmenų kaukė. Verdančiu vandeniu užpilkite 3 valgomuosius šaukštus sėmenų, atvėsinkite, užtepkite ant rankų odos ir uždenkite plėvele bei rankšluosčiu. Maždaug po 15 minučių nuovirą galima nuplauti.

Kita natūrali priemonė sausoms rankoms - šveitiklis iš kavos (tiksliau, kavos tirščių) ar rupios druskos arba cukraus, sumaišyto su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus. Taip pat galima įlašinti kelis lašus citrinų sulčių. Viską įmasažuokite į rankų odą. Po kelių minučių šveitiklį reikėtų nuplauti, o po to rankų odą palepinti drėkinamuoju kremu.

Sausoms rankoms taip pat galima naudoti bulvių kompresą. Išvirkite dvi bulves su lupenomis, jas nulupkite, minkštimą sutrinkite, įdėkite kiaušinio trynį ir du valgomuosius šaukštus šilto pieno. Paruoštą mišinį tepkite ant rankų, laikykite 10 minučių, tada nuplaukite ir tepkite kremą.

Sausų rankų kaukėms taip pat naudojamas medus. Įmasažuokite jį į rankų odą ir palikite 10 minučių. Panašiai naudojamas alavijas - perpjaukite lapą, kad išgautumėte minkštimą.

Kokosų aliejus, ricinos aliejus arba vazelinas naudojami šiek tiek kitaip. Viena ar kita priemone patepkite sausas rankas, užsimaukite medvilnines pirštines ir palikite per naktį arba kuo ilgiau.

Galima alyvuogių aliejuje mirkyti delnus. Geriausia aliejų truputį pašildyti ir įpilti šiek tiek citrinų sulčių. Šį mišinį taip pat įtrinkite į odą ir užsimaukite medvilnines pirštines.

Kokį kremą naudoti sausoms rankoms?

Tiek gydant egzemą, tiek jautrią atopinę odą reikėtų rinktis produktus, kurie padeda atkurti natūralų epidermio apsauginį barjerą. Jautriai odai, linkusiai į dirginimą, svarbiausia yra tinkama priežiūra. Dėl aliejinių savybių emolientai drėkina, malšina niežulį ir kitus sudirgimus bei atkuria natūralią odos apsauginę funkciją. Be to, jie suteikia sveiką išvaizdą net sausai odai.

Vaistinėse, kosmetikos ir natūralių priežiūros priemonių parduotuvėse galima įsigyti įvairių kosmetikos priemonių, tinkamų sausai odai drėkinti.

Rinkdamiesi konkretų produktą vadovaukitės principu, kad kuo trumpesnis produkto ingredientų sąrašas ir kuo daugiau natūralių komponentų, tuo geriau.

Gerame sausų rankų kreme turėtų būti:

• vitaminų (A, E ir C);
• aliejaus, glicerino arba parafino;
• taukmedžių sviesto;
• bičių vaško;
• vertingų mineralų;
• hialurono rūgšties arba karbamido;
• alantoino arba pantenolio.

Šie komponentai maitina, lygina, drėkina, tinkamai apsaugo ir riebalais papildo rankų odą.

Kremą labai sausoms rankoms reikėtų naudoti bent du kartus per dieną: ryte ir vakare, o geriausia po kiekvieno rankų plovimo.

Jį reikia kruopščiai įmasažuoti į viršutinės ir vidinės rankų pusės odą, pirštus, nagus ir tarpupirščius.

Ką dar galima naudoti sausoms rankoms?

Kosmetologės rekomenduoja nakčiai užsimauti specialias medvilnines pirštines, prieš tai patepus rankų odą riebiu kremu ar kitu maitinamuoju bei drėkinamuoju preparatu.

Kartais tokios specialios pirštinės parduodamos kartu su priežiūros priemone. Kitas būdas rūpintis rankų oda - saugoti ją nuo saulės ir šalčio. Vasarą rankas reikėtų tepti apsauginiais kremais nuo saulės, rudenį ir žiemą reikėtų mūvėti pirštines ir rankas tepti riebiais kremais. Dirbant buities, sodo ar fizinius darbus būtinai mūvėti apsaugines pirštines.

Kiekvieną dieną, pavyzdžiui, vakare ar net važiuojant autobusu į darbą, verta pasimasažuoti rankas.

Be to, retkarčiais verta apsilankyti grožio ar kosmetologijos salone. Ilgos karštos vonios, dažnas apsilankymas saunose ir pirtyse, plaukiojimas baseine su chloruotu vandeniu gali pažeisti odos lipidų balansą.

Vaikų pirštų galiukų lupimasis

Vaikų pirštų galiukų lupimasis yra gana dažnas reiškinys, keliantis nerimą tėvams. Nors dažniausiai tai nėra rimta problema, svarbu išsiaiškinti priežastis ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta diskomforto ir galimų komplikacijų.

Viena dažniausių pirštų galiukų lupimosi priežasčių yra rankų odos sausumas. Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad dažnai nepakankamai dėmesio skiriame rankų odos priežiūrai, nors ji nuolat veikiama aplinkos veiksnių. Pandemijos metu, dėl dažno rankų plovimo ir dezinfekcinių priemonių naudojimo, ši problema tapo dar aktualesnė.

Svarbu suprasti, kad oda atlieka apsauginę funkciją, saugodama organizmą nuo patogenų, alergenų ir dirgiklių. Stipriai išsausėjusi ar sutrūkinėjusi oda negali tinkamai atlikti šios funkcijos, todėl organizmas tampa pažeidžiamas.

Kasdieniai įpročiai ir priežiūra

Norint išvengti rankų odos sausumo, būtina laikytis tam tikrų kasdienių įpročių:

• Venkite ypač karšto vandens plaunant rankas.
• Dėvėkite pirštines lauke, ypač šaltuoju sezonu.
• Saugokite odą nuo agresyvių cheminių valiklių.
• Reguliariai naudokite rankų kremą, ypač po plovimo.

Žiemai rinkitės rankų kremus, kurių sudėtyje yra sviestmedžio aliejaus, alavijo, jojobos aliejaus, avižų ekstrakto ir vitamino E.

Vitaminų trūkumas

Pirštų galiukų lupimasis gali būti susijęs su vitaminų trūkumu organizme. Ypač svarbūs yra B grupės vitaminai, biotinas ir niacinas, kurie palaiko sveiką odos būklę ir saugo nuo išsausėjimo. Biotino atsargos organizme nekaupiamos, todėl svarbu jo gauti kasdien.

Mityba ir papildai

Norint papildyti organizmą vitaminais, rekomenduojama įtraukti į racioną šių vitaminų šaltinius:

• Niacino gausu žuvies produktuose, grybuose, riešutuose.
• Biotino turi avokadai, tunas, migdolai, avižų kruopos.

Taip pat svarbu nepamiršti vitaminų A ir E vaidmens odos būklei palaikyti. Jei rankų sausumas vargina nuolat, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Pėdų odos lupimasis

Nors straipsnio tema yra pirštų galiukų lupimasis, verta atkreipti dėmesį ir į pėdų odos lupimąsi, nes priežastys ir priežiūros principai yra panašūs.

• Kasdien drėkinti pėdas specialiais kremais.
• Švelniai šveisti odą 1-2 kartus per savaitę.
• Reguliariai daryti pėdų kaukes ir voneles.
• Nakčiai tepti storą kremo sluoksnį ir mūvėti medvilnines kojines.

Pėdų oda - viena iš labiausiai apkrautų kūno vietų, todėl jos sausumas, skilinėjimas ar lupimasis nėra retas reiškinys. Besilupanti pėdų oda neturėtų būti ignoruojama - net jei tai atrodo tik kosmetinė smulkmena. Tinkama priežiūra gali ne tik sugrąžinti švelnią, lygią odą, bet ir padėti išvengti rimtesnių odos problemų ateityje.

Kitos galimos priežastys

Be jau minėtų priežasčių, pirštų galiukų lupimąsi gali sukelti ir kitos būklės:

Skarlatina

Bakterinė infekcija, kurią sukelia A grupės streptokokas. Būdingi simptomai - karščiavimas, gerklės skausmas ir raudonas bėrimas, po kurio gali luptis oda. Skarlatina yra infekcinė liga, kurią sukelia A grupės streptokokas. Liga prasideda staiga ir audringai, pasireiškiant karščiavimu, gerklės skausmu, bendru negalavimu ir būdingu raudonu bėrimu. Po bėrimo praeina odos lupimasis, ypač ant pirštų galiukų, delnų ir padų.

Skarlatinos gydymas yra būtinas ir pagrįstas antibiotikais. Negydoma arba netinkamai gydoma liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip reumatinė karštligė ir post-streptokokinis glomerulonefritas.

Specifinės profilaktikos nuo skarlatinos nėra, tačiau svarbu laikytis rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, nesidalinti individualiais daiktais ir stiprinti imunitetą.

Odos ligos

Egzema, psoriazė ir kitos odos ligos gali sukelti odos pleiskanojimą ir lupimąsi.

Grybelinės infekcijos

Grybelinės infekcijos, tokios kaip onichomikozė, gali pažeisti nagus ir aplinkinę odą, sukeldamos lupimąsi.

Alerginės reakcijos

Alergija tam tikriems produktams ar medžiagoms gali sukelti odos sudirginimą ir lupimąsi.

Įtrūkimai ant pirštų

Įtrūkimai ant pirštų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant išorinius dirgiklius, vitaminų trūkumą, odos ligas ir infekcijas.

Dažniausios įtrūkimų priežastys yra sausa oda, buitinių cheminių medžiagų poveikis, šaltas oras, netinkamas manikiūras, grybelinės infekcijos, egzema, psoriazė ir avitaminozė.

Įtrūkimai gali būti skausmingi, sunkiai gyja ir gali būti infekcijos vartai.

Jeigu priežastis - skydliaukės veiklos sutrikimai, teks apsilankyti pas gydytoją endokrinologą. Jei oda trūkinėja dėl grybelio, gydytojas skirs priešgrybelinių vaistų ir paaiškins, kaip rūpintis pažeista oda. Norėdami, kad pėdų oda netrūkinėtų, profilaktiškai galite kartais pasidaryti obuolių acto voneles.

Oda pradeda sausėti ir esant skydliaukės veiklos sutrikimams. Jei pastebėjote, jog jūsų oda trūkinėja, vertėtų pasitikrinti ir dėl diabeto. Plaučių ligos taip pat gali būti sausėjančios bei trūkinėjančios odos priežastis. Neigiamai odą veikia ir vitaminų D bei A trūkumas. Įvairūs įtrūkimai, pleiskanojimas gali būti požymis, jog prasidėjo odos grybelis. Nereikia pamiršti aplinkos poveikio - didelė kaitra, šaltis, vėjas - priežastys dėl kurių oda gali sutrūkinėti. Žmonės, kurie kenčia nuo trūkinėjančios odos ant kojų, pirmiausia turėtų pasitikrinti dėl endokrininių ligų.

Pastebėję įtrūkimus ant odos geriausia kreipkitės į gydytoją dermatologą. Jis, atlikęs tyrimus, galės nustatyti, ar priežastys - endokrininės ligos, diabetas ar kita.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei pirštų galiukų lupimasis tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, nepaisant naudojamų priemonių, arba jei kartu atsiranda niežėjimas, paraudimas, įtrūkimai ar kiti simptomai, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei oda lupasi tik tarpupirščiuose, o kartu juntamas niežulys - tai gali būti pėdų grybelio požymis.

Nagų problemos

Straipsnyje taip pat aptariamos nagų problemos, kurios gali būti susijusios su pirštų galiukų lupimusi.

Nagų priežiūra

Norint išvengti nagų problemų, rekomenduojama:

• Naudoti kokybiškas nagų priežiūros priemones.
• Vengti agresyvių cheminių medžiagų.
• Mūvėti pirštines atliekant buities darbus.
• Drėkinti rankų ir nagų odą.
• Subalansuotai maitintis ir vartoti vitaminus.

Eksfoliacinė keratolizė

Tiksli priežastis nėra žinoma. Tiriant mikroskopiškai pažeistą odos vietą stebima atsisluoksniavimas raginiame odos sluoksnyje, kurį sukelia ankstyvas desmosomų (jungtis jungianti tarpusavyje ląsteles) suirimas tarp korneocitų (odos ląstelių). Šiai odos būklei būdingas sezoniškumas, apie 50 proc. atvejų stebima šiltuoju metų laiku. Dažniau pasitaiko asmenims, kurių delnai smarkiai prakaituoja. Bėrimas dažniausiai prasideda delnų, pirštų srityje - atsiranda paviršinės, oru užpildytos pūslelės, kurioms subliuškus išsiplečia pažeidimo plotas, palikdamas apvalios ar ovalios formos, viduryje eritemiškus (rausvos spalvos) bėrimo elementus. Atsisluoksniavusiose vietose pažeidžiama odos barjerinė funkcija, oda nebeapsaugoma nuo išdžiūvimo, lengviau sutrūkinėja. Niežėjimas nėra būdingas. Eksfoliacinė keratozė diagnozuojama pagal būdingą klinikinį vaizdą.

Eksfoliacinės keratolizės gydymas turi būti pradedamas nuo dirgiklių indentifikavimo ir jų vengimo. Priešingai nei rankų dermatitas, eksfoliacinės keratolizės sukeltas bėrimas nesumažėja naudojant vietinius steroidus (hormonus), todėl labai svarbu tiksliai diagnozuoti ligą.

Pagrindinės rankų odos lupimosi priežastys

tags: #kas #gali #buti #jei #oda #lupinejasi