Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, ypač dėl geopolitinės situacijos ir didėjančio užsieniečių susidomėjimo įsigyti būstą šalyje.
Šiame straipsnyje aptariama NT įsigijimo užsieniečiams situacija, apribojimai, kainų dinamika ir kiti svarbūs aspektai.
Rusų susidomėjimas NT Lietuvoje
Nors Rusijos piliečiams nuo karo Ukrainoje pradžios pasunkėjo sąlygos Lietuvoje pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau rusų susidomėjimas Lietuvos rinka niekur neišblėso. Mat nekilnojamojo turto objektų skaičius Rusijos piliečių rankose toliau auga.
Nuo 2021 m. gyvenamųjų butų, namų, žemės ir kitų objektų skaičius stabiliai didėja kiekvienais metais ir viršijo 10 tūkstančių objektų. „Žiūrint paskutinių kelių metų tendencijas, tai yra Rusijos piliečių atžvilgiu nedidelė augimo tendencija.
Kadangi bendrai yra tas objektų skaičius augantis, natūraliai ir nekilnojamo turto sandorių skaičius auga“, - teigia registrų centro atstovas Paulius Rudzkis.
Rusijos piliečių nekilnojamojo turto pirkimo sandorių skaičius krenta jau keletą metų iš eilės. 2021 m. sandorių skaičius buvo 1400, o 2023 m. nukrito iki 1300. Panašią nedidelio kritimo tendenciją galima matyti ir pardavimo sandoriuose, tačiau per paskutiniuosius trejus metus turto nuperkama daugiau nei parduodama.
Registrų centras aiškina, kad šios tendencijos išlieka panašios net ir atmetus žmones, kurie turi dvigubas Rusijos ir Lietuvos pilietybes. Šiuo metu Rusijos piliečių rankose yra nekilnojamojo turto už maždaug 1,2 mlrd. eurų. Tai sudaro kiek daugiau nei pusę procento nuo viso šalies nekilnojamojo turto.
„Didžiąja dalimi, tai yra įsigiję tie žmonės, kurie labai seniai gyvena Lietuvoje. Rusijos piliečių atžvilgiu didžioji dalis sandorių yra senai gyvenančių asmenų, ne naujai atvykusių“, - tikina P. Rudzkis.
Rusijos piliečių nekilnojamojo turto sąraše didžiausią dalį sudaro gyvenamieji namai ir butai, daugiausiai turto Vilniaus mieste, toliau rikiuojasi Visaginas, Klaipėda ir kitos vietovės.
Nors sudėtinga, Rusijos piliečių susidomėjimas Lietuvos nekilnojamuoju turtu neišblėso.
ŽEMĖS SKLYPAI Rusijoje užsieniečiams - ūkininkavimo verslas
Seimas pavasarį pratęsė nacionalines sankcijas, kurios laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems Rusijos piliečiams draudžia įsigyti pastatus, būstus, patalpas, sklypus ar kitus nekilnojamojo turto objektus.
„Negali įsigyti žemės ir su tuo susiję tam tikri dar kiti niuansai. Negalėdami daryti to, jie perka įmones, tai buvo populiariau anksčiau, kai buvo visi apribojimai, tai sumažėjo tokių pirkimų“, - sako M. Statulevičius.
Iš viso Rusijos piliečių rankose yra nekilnojamojo turto už 1,2 mlrd. eurų.
Apribojimai ir galvos skausmai
Rusams pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, daliai Rusijos piliečių įsigytas būstas Lietuvoje tapo galvos skausmu. Mat parduoti jį tapo ne taip ir lengva.
Dar 2022 m. septyni Rusijos bankai buvo atjungti nuo SWIFT sistemos, kas apsunkino tarptautinius pavedimus. Santykiai su Rusijos klientais nutrūko Problemų pridarė ir Rusijos piliečiams taikomi Lietuvos ribojimai dėl vizų išdavimo.
Pasak dalies nekilnojamojo turto ekspertų, santykiai su klientais iš Rusijos nutrūko.
„Mūsų buvę rusų klientai, kurie buvo įsigiję turtą, kas prieš 5 metus, kas prieš daugiau, buvo, kas norėjo parduoti, bet tada įvyko toks momentas, karo negandos. Mes vienijomės su ta ukrainiečių tauta ir buvo konfliktinių situacijų su klientais. Tie santykiai ir nutrūkdavo su klientais, netgi nebepavykdavo kaip padėti jiems parduoti, atsisakydavo mūsų paslaugų“, - teigia R. Perminas.
„Matome, kad yra atvejų, kai stengiamasi atsikratyti to nekilnojamojo turto, jį parduoti. Skelbimų galima matyti pajūryje, Palangoje žmonės, kurie įsigijo labai seniai ir laikė tą turtą, nenaudoja jo“, - kalba nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Tie Rusijos piliečiai, kurie nori atsikratyti nekilnojamuoju turtu Lietuvoje, kartais būstus parduoda ir mažesne nei rinkos kaina. Rusai aktyviai ieško tarpininkų, kuriuos būtų galima įgalioti Lietuvoje veikti jų vardu.
„Tikrai girdėjau ne vieną atvejį, kur tikrai su nuolaida parsiduodavo ir tam fone, kas turėjo galimybę, turbūt ir parsidavė. Esu girdėjęs iš aplinkinių kolegų, kad bando kažkaip parsiduoti per nuotolį, kažkaip ar atvažiuodami, tai jiems sudėtinga yra. Jie bijo atvažiuoti“, - tikina „011“ atstovas Perminas.
Garsus Rusijos ekonomistas Igoris Lipsicas atskleidė, kokiais būdais Rusijos piliečiai mėgina atsikratyti Lietuvoje įsigyto turto. Panašu, kad rusams atsirūgo Rusijos atjungimas nuo tarptautinių tarpbankinių pavedimų sistemos - butai ir namai Lietuvoje stovi tušti, jų pardavimas įstrigęs.
Sąskaitos - trečiosiose šalyse
Ekonomistas I. Lipsicas atskleidė, kad vizų negavę RF piliečiai susidūrė su didžiule problema. Įsigiję turto, tačiau netekę galimybės lankytis Lietuvoje, jie negali sumokėti net komunalinių mokesčių, taip pat negali parduoti savo turto.
Apribojus atsiskaitymus grynaisiais pinigais iki 5 tūkst. eurų, uždarius RF piliečiams banko sąskaitas, turto klausimas pakibo ore.
„Kiek aš žinau, juridinių apribojimų Rusijos piliečiams parduodant turtą nėra, pavyzdžiui, per įgaliotą asmenį. Tačiau sunkumai atsiranda registruojant sandorį notariate. Sandorio patvirtinimui pardavėjas turi pateikti banko sąskaitos išrašą. O Rusijos piliečiai, neturintys leidimo gyventi Lietuvoje, tokių sąskaitų neturi. Tai reiškia, kad sandoris tampa neįmanomu“, - teigė I. Lipsicas.
Vienintelė išeitis, pasak ekonomisto, rusų mėginimas atidaryti bankų sąskaitas trečiosiose šalyse. „Pavyzdžiui, Kazachstane ar Šiaurės Kipre, kur Lietuvos bankai pinigus gali pervesti. Manau, kad tokiu būdu rusai, kažkada įsigiję turto Lietuvoje ir dabar netekę leidimo įvažiuoti į šalį, netekę prieigos prie savo turto, palaipsniui sugebės atsikratyti šiuo turtu. Tačiau kol kas tokie butai ir namai stovi tušti, o sklypai apaugę piktžolėmis“, - pastebėjo I. Lipsicas.
I. Lipsicas įsitikinęs, kad rusai mėgins įsigyti turto Lietuvoje ir toliau, tik didelio šuolio nebus. „Nedidelio sandorių skaičiaus galima tikėtis. Esmė ta, kad Rusijos piliečiai, kurie nesutinka su RF prezidento Vladimiro Putino politika ir gyvenimo būdu šioje šalyje, dabar stengiasi Rusiją palikti. Palaipsniui jie suranda būdus, kaip tai padaryti legaliai.
Ne veltui rusiškame internete pilna skelbimų su pasiūlymais už atlygį padėti įforminti leidimą gyventi ar gauti pilietybę ES. Taip europinėje erdvėje legalizavęsi Rusijos piliečiai įgyja teisę pirkti nekilnojamąjį turtą ir Lietuvoje. Jei tik jie turi banko sąskaitas šalyje, kuri išdavė jiems leidimą gyventi“, - kalbėjo ekonomistas.
Nekilnojamojo turto įsigijimas ir Šengeno vizos
Atmetus 60 eurų konsulinį mokestį, Lietuvoje išduodama Šengeno viza trečiųjų šalių piliečiams kainuoja nuo 1500 eurų. Už tiek jau galima nusipirkti vaiduoklį primenančią apleistą sodybą, joje net nepasirodyti, užtat įgyti teisę keliauti po visą Europos Sąjungą.
Nekilnojamasis turtas ES valstybėje yra vienas iš keleto būdų gauti išsvajotąją vizą baltarusiui ar ukrainiečiui. Kiek užsieniečių tuo pasinaudoja, Migracijos departamentas tikslių žinių neturi. Tačiau pasižvalgę po kaimus „Lietuvos ryto“ žurnalistai įsitikino, kad tokių asmenų gali būti šimtai.
Siekiantys gauti daugkartinę Šengeno vizą Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai įsigyja Šiaurės Lietuvos kaimuose pigias trobas ar butus, kuriuose nė nemano gyventi. Dešimtmečius neprižiūrimuose būstuose kaupiasi šiukšlės, jie griūva. Bet užsieniečiams pirkti nuošaliuose kaimuose būstus paranku, nes čia jų kainos prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neseniai surengė tokių namų ir daugiabučių patikrinimą, tačiau migracijos srautų ir procesų kontrolė naudos davė nedaug. „Pradėjome nuo nulio ir baigėme nuliu“, - neslėpė VSAT atstovas Rokas Pukinskas.
Mat dauguma baltarusių ir ukrainiečių, kurie yra nekilnojamojo turto Šiaurės Lietuvoje šeimininkai, net nėra matę tų namų, o kai kurie nežino ir kur jie yra. Jų tikslas - viza, suteikianti teisę išvykti į Šengeno erdvės valstybę.
Tai patvirtino ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai: Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad patikimumo kriterijus atitinkantys užsieniečiai, įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvoje, gali gauti ilgiau galiojančias daugkartines Šengeno vizas.
Situacija nuomos rinkoje
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, nuomos rinka šiandien stebina. „Šiuo metu rinkoje yra vos 400 butų skirtų nuomai. Jeigu palyginsime su sausio mėnesiu, nuomos pasiūla siekė 2 tūkst. butų. Tai lėmė į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai, baltarusiai.
Kiti žmonės išėmė būstus iš rinkos, nes juos suteikė neatlygintinai gyventi karo pabėgėliams. Vasarą turėtų situacija keistis, dalis žmonių išvažiuos. Tačiau vėliau būstų ieškos studentai ir jiems turbūt paieškas reiktų pradėti jau vasaros pradžioje. Nuomos kainos dabar išaugo, dalis žmonių stengiasi pasinaudoti esama situacija“, - situaciją nuomos rinkoje komentavo M. Statulevičius.
NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius taip pat sakė, kad prieš karą didmiesčiuose nuomos pasiūlos buvo 3 kartus daugiau, dabar ši rinka susitraukė. „Išaugusi paklausa suvalgė laisvus butus ir rinka į tai sureagavo. Nuomos kainos pakilo. Kai kurie nuomotojai įsidrąsino reikšmingai pakelti nuomos kainą.
Artėjant vasaros sezonui, gerų žinių būsimiems nuomininkams nenusimato. Didelė tikimybė, kad nuomos kainos toliau augs. Tokie rinkos dėsniai. Augant paklausai nuomotojai kels kainas. Nebent sulauktume netikėtų geopolitinių įvykių. Tačiau kol kas atrodo, kad karas vyksta tik Ukrainoje ir į kitas šalis neplis. Be to, ir patys ukrainiečiai neskubės grįžti į savo šalį, kol ji nebus atstatyta. Tad demografinis šuolis nebus laikinas. Tai reiškia, kad nuomos paklausa bus didelė, o vystytojai vargu ar taip greitai spės pastatyti naujus būstus“, - prognozavo NT specialistas.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad sostinėje gerokai išaugo tiek nuomos paklausa, tiek kaina. Į Vilnių gyventi atvyksta ne tik karo pabėgėliai iš Ukrainos, bet ir baltarusiai. Iš Baltarusijos daugiausiai atvyksta IT specialistai. Jų pajamos gana didelės, todėl jie, o ne ukrainiečiai, iškreipia nuomos rinką.
Vyresni nuomotojai nepasitiki užsieniečiais
Anot pašnekovo, butus nuomoti užsieniečiams labiausiai bijo vyresni, nuo 50 metų žmonės. „Vyresnius žmones veikia rusiška propaganda, jie dažniausiai žiūri, ar skaito rusiškas naujienas, kur yra skleidžiama dezinformacija. Ten rašoma, kad ukrainiečiai nuomininkai kažką apvogė. Nors tokia informacija buvo paskleista vos prasidėjus karui, kai dar nė vienas ukrainietis nebuvo atvykęs į Lietuvą. Tačiau žmonės tokia informacija tiki. Todėl jie ir galvoja, kad ukrainiečiai bus blogi arba nemokūs nuomininkai. Tačiau jaunesni žmonės neskirsto žmonių ir nuomoja būstus tiek lietuviams, tiek užsieniečiams“, - komentavo M. Mikočiūnas.
Pasak jo, būna tokių žmonių, kurie nenori būsto nuomoti užsieniečiams arba ir lietuviams, kurie turi vaikų ar augintinių. „Tačiau kartais tokiems nuomotojams tenka nusileisti, nes jie gali taip ir nerasti nuomininkų. Tačiau dabar kai kurie žmonės verčiau jau priima lietuvių šeimą su vaikais ar gyvūnais nei užsieniečius“, - pastebėjo M. Mikočiūnas.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.
Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:
| Miestas | Kaina (EUR už kv. m) |
|---|---|
| Vilniaus centras | nuo 2 100 iki 7 000 |
| Kauno centras | nuo 1 600 iki 3 700 |
| Klaipėdos centras | nuo 1 200 iki 3 300 |
| Šiaulių centras | nuo 920 iki 2 000 |
Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.
Žemės pirkimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?
- Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
- Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai
Žemės paveldėjimas Lietuvoje
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę.
tags: #nekilnojamas #turtas #rusijoje