Bažnyčios patarnautojas: pareigos, tarnystės ir reikšmė

Bažnyčios tarnystė apima įvairias pareigas ir funkcijas, kurias atlieka įvairūs asmenys. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime akolito ir lektoriaus tarnystes. Aptarsime diakonų ir kunigų pareigas, liturginius aspektus ir įvairių patarnautojų vaidmenis.

Akolito tarnystė

Akolitais (lot. acolythus, gr. ἀκόλουθος - neatskiriamas palydovas, pagalbininkas) vadinami diakonų pagalbininkai. Akolitas yra liturginis patarnautojas, kuris padeda kunigui per Mišias ir kitus sakramentus.

Akolito pareigos:

• Nešti žvakę procesijoje.
• Padėti prie altoriaus.
• Paruošti liturginius reikmenis.
• Padėti dalinti Švč. Sakramentą (Komuniją).
• Kartais padėti smilkymo apeigose.

Iš visų akolito pareigų, labiausiai išsiskiria viena, nurodyta Vyskupų Ceremoniale: „Tam, kad akolitas galėtų garbingai vykdyti savo pareigas, kaskart Eucharistijoje turi dalyvauti su vis didesniu atsidavimu ir žinių gilinimu.

Akolito dalyvavimas procesijoje ir šv. Mišiose

Iškilmingu būdu einant švęsti Eucharistijos, akolitai neša smilkytuvą, kryžių ir bent dvi žvakes šalia jo. Tuomet seka kiti patarnautojai ir seminaristai. Kiti procesijos dalyviai susirikiuoja įprastu būdu: diakonas, nešantis Evangelijų knygą, kiti diakonai, kunigai, vyskupas ir akolitai knygai, mitrai bei pastoralui.

Jei reikia, atėjus prie altoriaus, prieš pastarojo smilkymą, akolitas įberia į smilkytuvą smilkalų. Pradedant Gavėnią, Pelenų Trečiadienį, pelenus vyskupo pašventinimui atneša akolitas. Taip pat ir Velyknakčio pamaldose, ugnies šventinimo metu, Velykinės žvakės prinešimas prie celebranto priklauso akolito kompetencijai.

Aukos liturgijoje, Atnašavimo metu, akolitas arba, nesant jo, kitas patarnautojas padeda ant altoriaus korporalą, purifikatorių, taurę ir mišiolą. Diakonas, jei jo nėra - kunigas, padedamas akolito arba kito patarnautojo, priima tikinčiųjų aukas. Jei smilkoma, paduoda kunigui smilkytuvą ir asistuoja, smilkant atnašas, kryžių ir altorių.

Akolitas, jei reikia, ekstraordinariniu būdu gali padėti žmonėms padalyti šv. Komuniją, arba, jei, nesant diakono, Švč. Sakramentas tikintiesiems teikiamas abiem pavidalais, palaikyti šalia kunigo taurę. Akolitas, kai Šv. Komunija išdalinta, padeda kunigui ar diakonui išvalyti ir sutvarkyti šventuosius liturginius indus. Jei nėra diakono, akolitas vykdo šventųjų liturginių indų išvalymą ir sutvarkymą kaip įprasta.

Lektoriaus tarnystė

Lektoriais (lot. lēctor - skaitovas) vadinami gyvojo Dievo žodžio tarnautojai. Pirmą kartą lektoriaus pareigybė paminėta šv. Justino Apolgijoje (~165 m.) ir Klemenso Romiečio laiške Korinto bendruomenei.

Svarbu, kad lektorius būtų praktikuojantis katalikas turintis aiškią tikėjimo tiesų ir ypatingai Šv. Rašto sampratą. Turėtų suvokimą, kad gyvasis Dievo žodis veikia žmonijos istorijoje ir pilnutinai išsipildė Jėzaus Kristaus asmenyje, Žodyje, kuris tapo kūnu.

Lektoriaus pareigos:

• Šv. Mišių metu lektoriai turi skaityti Šventojo Rašto skaitinius išskyrus Evangeliją.
• Nesant diakono, skaityti Visuotinės maldos maldavimus.
• Jei būtina, lektorius turi pareigą paruošti kataliką pasaulietį skaityti Šventąjį Raštą šv. Liturgijos metu.

Reikalingas Dievo žodžio garbingumo ir lektoriaus pareigų svarbos suvokimas, todėl lektoriai turėtų siekti išmokti kaip galima geriau skaityti ir skelbti Dievo žodį, kad tie, kurie jo klausys, jį aiškiai girdėtų ir suvoktų.

Lektoriaus dalyvavimas procesijoje ir šv. Mišiose

Procesijos metu link altoriaus (nesant diakono) lektorius gali nešti Evangelijų knygą. Šv. Mišių metu lektorius, kaip ir kantorius ar akolitas turi būti tokioje vietoje, kad prireikus galėtų padėti kunigui celebrantui.

Kunigų ir diakonų vaidmuo

Kunigai yra vyskupo bendradarbiai ir pagalbininkai, pašaukti tarnauti Dievo tautai. Kunigai gali teikti Krikšto, Susitaikinimo, Eucharistijos, Santuokos, Ligonių patemimo sakramentus.

Diakonai - tarnai, įšventinami tarnauti Bažnyčios reikalams. Diakonams šventimais suteikiama teisė tarnauti specialiose pasiuntinybėse: skelbti Evangeliją, pamokslauti, talkininkauti Dievo garbinimo apeigose, vadovauti pastoracijai ir gailestingumo meilės darbams, teikti Krikšto, Santuokos sakramentus, šventinti maldingumą skatinančius daiktus.

Diakonų pareigos vyskupo vadovaujamoje šv. Mišių liturgijoje:

• Diakonas skaito Evangeliją.
• Diakonas skaito visuotinės maldos invokacijas.
• Diakonai padeda vyskupui smilkyti atnašas ir altorių.
• Diakonai padeda vyskupui dalyti šv. Komuniją.

Kunigo įgaliojimai Bažnyčioje atitinka trigubą - mokymo, šventinimo ir valdymo - tarnystę. Kunigas yra Komunijos patarnautojas, gali išstatyti Švenčiausiąjį Sakramentą, teikti eucharistinį palaiminimą, ir, kai leidžia bažnytinė teisė arba turi įgaliojimą, gali konsekruoti šventąsias vietas bei teikti palaiminimus, kurie nėra popiežiaus arba vyskupo kompetencija.

Kunigas atlieka valdymo tarnystę dalyvaudamas Bažnyčios įstatymų leidime (Bažnyčios visuotiniuose ir daliniuose susirinkimuose, vyskupijos sinode su patariamuoju balsu), teisminėje (gali būti teisminiu vikaru ir bet kurios instancijos teisėju, išskyrus Apaštališkosios Signatūros tribunolą) ir vykdomojoje (vyskupijoje gali būti generaliniu arba vyskupo vikaru, tam tikrais atvejais vyskupo įgaliotas gali vizituoti vyskupiją) valdžioje.

Liturginiai pokyčiai

Po Vatikano II susirinkimo (1962-65) kalbama apie visų tikinčiųjų kunigystę ir tarnaujančiąją kunigystę; jos esmė - Dievo Žodžio skaitymas, liturgijos tarnystė ir šventinimas bei pastoracija. Šventasis popiežius Paulius VI Apaštališkuoju laišku motu proprio MINISTERIAM QUAEDAM 1972 m. rugpjūčio 15 d. įvykdė Bažnyčios tarnysčių pertvarkymą. Vienas iš tų pertvarkymų buvo subdiakonato, kaip atskiro laipsnio, panaikinimas.

Šventimų sakramentas

Įjungimas į kiekvieną iš šių bažnyčios luomų vyksta sakramentiniu veiksmu - įšventinimu. Tai daugiau nei paprastas bendruomenės išrinkimas, paskyrimas, įgaliojimas ar pavedimas. Šiuo sakramentiniu veiksmu suteikiama Šventosios Dvasios dovana - „šventoji galia”, kuri ateina iš Kristaus per Jo Bažnyčią.

Vyskupo rankų uždėjimas ir iškilminga konsekracijos malda, prašant Dievą suteikti pašventinamajam jo tarnystei reikalingų Šventosios Dvasios dovanų, yra regimas įšventinimo ženklas. Per Bažnyčiai atstovaujantį įšventintą asmenį pats Kristus veikia savojoje bendruomenėje kaip savo kūno Galva, savosios kaimenės Gerasis Ganytojas, Vyriausiasis Kunigas.

Kunigystės sakramento sąlygos

Norintis priimti kunigystės sakramentą turi būti arba pavyzdingoje santuokoje, arba pasirinkęs celibatą/vienuolystę. Svetimautojo šventimai laikomi negaliojančiais, o jei kunigas nusideda svetimavimu po šventimų, jis turi būti išmestas iš kunigų luomo.

Net ir netyčia (ar kare) žmogų nužudęs asmuo negali gauti kunigystės sakramento, o jei jau gavo, turi būti išmestas iš kunigų luomo. Priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų taip pat daro šventimus negalimais.

Bažnyčios patarnautojo pavyzdys

Ramygalietis 43 metų Mantas Masiokas ne tik Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos vargonininkas, bet ir etikos mokytojas. M. Masiokas vadovauja metodiniam būreliui ir yra Cecilijos draugijos vadovo pavaduotojas.

Anot M. Masioko, vargonininkai dirba savanorystės principu. Šis darbas, vargonininko darbas, reikalauja didelio pasišventimo. Tai labiau tarnystė, nes vargonininkai neturi nei šeštadienių, nei sekmadienių, nei Kalėdų, nei Velykų. Tomis dienomis reikia dirbti. Kai kam šventė, o vargonininkui - darbas.

Kadangi Panevėžio rajono mokykloms reikėjo etikos mokytojo, tai juo ir dirba dviejose gimnazijose. M. Masiokas teigia, kad kiekvienas jo darbas - mėgstamas ir mylimas ir kad tarnavimas Dievui nėra kažkas blogo.

Pagrindinės sąvokos

Šiame skyriuje pateikiamos pagrindinės sąvokos, susijusios su bažnyčios patarnautojais ir liturgija:

tags: #kas #gali #buti #baznycios #patarnautojas