Akmenys sodybos aplinkoje - tai ne tik praktiškas, bet ir estetiškas sprendimas. Jie suteikia natūralumo, tvirtumo ir ilgaamžiškumo. Akmenys gali būti naudojami įvairiems tikslams: nuo takų ir tvorų iki alpinariumų ir dekoratyvinių kompozicijų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip panaudoti akmenis sodybos aplinkoje, kokius akmenis pasirinkti ir kaip juos prižiūrėti.
Sklypo planavimas ir zonavimas
Prieš pradedant darbus, svarbiausia pasidaryti eskizą, suskirstyti sklypą į būsimas zonas: ūkinę, reprezentacinę, poilsio. Taip pat suplanuoti, kur atsiras želdynai, poilsio aikštelės, terasos. Tuomet bus lengviau parinkti elektros šaltinių, vandens tiekimo vietas. Būtent todėl sklypo planas turi būti rengiamas kartu su pastato projektu, o ne vėliau.
Tačiau dauguma šiuos darbus pradeda ne nuo pradžių: pavyzdžiui, įsirengia veją, takus ir tik tuomet nusprendžia, kad reikalingos papildomos inžinerinės sistemos: vejai - laistymo sistema, sklypui - apšvietimas. Tuomet tenka vėl ardyti takus, kasti tranšėjas, tas pats darbas dirbamas keletą kartų. Atlikto aplinkos tvarkymo darbus, tiesti takus ar įrengti kitą mažąją sodo architektūrą, sodinti augalus reikia pradėti tuomet, kai jau įrengtos komunikacijų, lietaus vandens surinkimo sistemos, pabaigta namo apdaila, yra tvoros ir vartai.
Sodo stilius ir eksterjeras
Svarbu ne tik tinkamai suplanuoti, bet ir pasirinkti sodo stilių, net ir nedidelėje erdvėje. Eksterjeras glaudžiai susijęs su interjeru, todėl ir aplinka dažniausiai atspindi pasirinktą stilistiką. Stiliaus pasirinkimą lemia gyvenimo būdas, todėl stilių turi išlaikyti ir pastato architektūra, interjeras, aplinkos apželdinimas, kiti elementai. Pastatus ir kiemą įrengus pagal tarpusavyje suderintus planus, nejuntamas atotrūkis tarp vidinės gyvenamosios erdvės ir supančios aplinkos - išorinė aplinka pratęsia ir papildo interjerą.
Jei įsigytas jau įrengtas būstas su sutvarkyta erdve, tačiau gyvenamieji pastatai ir aplinka nedera tarpusavyje, o gal net sukelia techninių kliūčių, reikia atkreipti dėmesį į vyraujančių spalvų skaičių, formas, naudojamas medžiagas ir laiką, praleidžiamą namuose ir kieme. Įvairiai komponuojami ar formuojami dekoratyviniai augalai gali padėti atgaivinti nepatrauklias sodo ar būsto vietas. Ten, kur žvilgsnis neturėtų siekti, sodinami krūmeliai, gyvatvorės, pridengiama nasturtų, moliūgų, virkštenių girliandomis.
Koks bus kiemas, priklauso ir nuo reljefo. Dažnai reljefo performavimą veikia ir statybos. Kartais jį reikia performuoti, pavyzdžiui, kai negalintys sugerti vandens molingieji šlaitai slenka žemyn. Kai šlaitai yra statūs, įrengiamos šlaitinės terasos, atraminės sienelės, kuriamos pagal pasirinktą stilių.
Akmeninės tvoros
Akmeninė tvora - tai puikus būdas apsaugoti sodybą nuo pašalinių akių ir triukšmo. Akmeninė tvora atrodo įspūdingai ir natūraliai. Jei būtų akmeninė tvora iš visų pusių tai būtų labai uždara, o dabar pasižiūri į mišką, laukus ir atrodo kad teritorija nesibaigs.
Takai iš akmenų
Iš akmenų nutiesti takai turi išskirtinio žavesio, jie patogūs, paprastai įrengiami, atsparūs aplinkos poveikiui ir žinoma - stilingi. Pirmiausia reikėtų suplanuoti kur tiksliai, kokio pločio ir iš kokio akmens bus įrengiami takai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kur planuojate įsirengti gėlynus, alpinariumus, pavėsines ir kt., tuomet planuoti takus taip, kad būtų lengva patekti į visas naudojamas kiemo vietas.
Pirmiausia svarbu įvertinti architektūrą, šalia namo esančią aplinką, kitus kieme esančius elementus. Jei namas griežtų formų, tuomet ir takelius rekomenduojama daryti griežtesnių formų, taip pat takų danga galima priderinti prie namo fasado, taip sukuriant vientisumą visame kieme. Pavyzdžiui jei jūsų namo fasadas yra iš skalūno, tuomet skalūno “pėdų” ar skalūno plytelių takai atrodys įspūdingai jūsų kieme. Takelius galima įrengti iš įvairiausios skaldos, didesnių ir mažesnių akmenų, plytelių ar trinkelių. Tiek pagrindinius, tiek šalutinius kiemo takelius rekomenduojame įrengti iš tokių pačių medžiagų, taip išlaikant vientisumą ir harmoniją namų aplinkoje.
Takams formuoti tinka įvairiausios skaldos ir akmenys, galima naudoti natūralius akmenis - smiltainį, skalūną, dolomitą ar kt. Takai iš skaldos atrodo labai natūraliai ir lengvai, jie neapkrauna aplinkos, tačiau jais ne ypač patogu naudotis ten, kur dažnai vaikštome. Pirmiausia reikėtų pasižymėti tikslias vietas kur ir kokio pločio takai planuojami. Išbandyti jais pasivaikščioti ir įvertinti ar tikrai takai patogūs ir ar jais pasiekiate visas naudojamas kiemo vietas.
Akmenys naudojami árengiant takus, atramines sienutes, tvoras. Juo apdailinami kaminai, namo cokolis, lauko ir vidaus þidiniai, tvirtinami statûs ðlaitai. Akmeninë terasa prie namo bus jauki ir ilgaamþë, akmeniniai laiptai patikimi ir graþûs.
Takų įrengimo etapai:
- Pirmiausia reikėtų nuimti bent 30cm viršutinio žemės sluoksnio.
- Atlikus šiuos darbus rekomenduojame pakloti geotekstilę, taip apsaugant taką nuo nereikalingų žolių atsiradimo.
- Ant geotekstilės maždaug iki pusės iškastos tranšėjos pilamas smėlis ar žvyras ir tik tuomet pilama skalda ir dedami akmenys.
- Įrengiant taką taip pat svarbu nepamiršti įrengti vejos bortų, kurie skirtų taką nuo vejos.
Tako įrengimui galima montuoti akmenis skiedinyje - tai turbūt sudėtingiausias būdas kloti taką. Tačiau toks takas atrodo gražiai, yra patvarus, tokiais takais patogu naudotis ir jie nereikalauja jokios papildomos priežiūros. Akmenų tvirtintų skiedinyje tako pliusai, kad jis niekuomet nepakeis savo formos.
Dar vienas būdas greitai įsirengti stilingus ir patogius takelius - akmens plyteles dėti tiesiai ant vejos arba šiektiek įkasant į ją. Taip formuojami takai atrodo žaismingai, natūraliai, jais patogu naudotis. Įrengiant tokius takus svarbiausia atkreipti dėmesį, kad tarpai tarp plytelių nebūtų pernelyg maži ir pernelyg dideli.
Alpinariumai ir akmens sodai
Tradicija árenginëti akmens sodus, alpinariumus gimë Rytuose. Dabar ir Lietuvoje daþnas þmogus turi tokià þalià oazæ, kuri dovanoja ðeimininkui garbës, bei pasitenkinimo atliktais darbais jausmà ir yra mëgstamiausia poilsio vieta.
Alpinariumas atrodo natūraliai, kai riedulius su kraštovaizdžiu susieja augalai. Jei jie suvešėję ne tik aplink akmenis, bet ir „nukeliavę“ į šalia esančią pievą ar gėlyną, tai nutrina ribas tarp skirtingų sodo zonų. Akmens komponavimo soduose tradicija atėjo iš senų laikų, kai šventyklose jie būdavo išdėliojami tam, kad žmogus galėtų susikaupti ir susikoncentruoti į kurį nors dėmesio tašką.
Masyviausias ir efektingiausias akmuo turėtų atsidurti pagrindinėje vietoje, didžioji dalis akmenų paprastai suguldomi beveik horizontaliai (šiek tiek pakrypę), o vertikaliai pastatomi vos keli. Labai svarbu, kad akmenų sodo neužstotų dideli medžiai, o juo labiau pastatai, ir kad jis būtų įrengtas gana atviroje vietoje.
Tarp alpinariumų akmenų sodinamos įvairių rūšių melsvės, katilėliai, šilokai, uoliniai laibeniai, čiobreliai ir pan. Taip pat gali būti sodinami specialiai suformuoti žemaūgiai spygliuočiai bei lapuočiai, paprastai vadinami bonsais. Bonsai suteikia alpinariumui rytietiškos dvasios. Įdomi ir madinga alternatyva gražiai kontrastuojanti su akmens ir skaldos paviršiais - tai dekoratyvinės salelės formuojamos iš įvairių rūšių smilgų.
Šiuolaikiško alpinariumo įrengimo patarimai:
- Naudokite dolomitą arba kitus lietuviškus akmenis.
- Jeigu akmenys didesnio dydžio, nesustatykite jų į alpinariumą kaip paminklų, o mažiausiai trečdaliu įleiskite į žemę.
- Šlaitas alpinariumui nebūtinas, tačiau rekomenduojamas. Įrengti šlaite yra lengviau.
- Žvyras sudarys puikų drenažą, kurio reikia bet kuriam alpinariumui.
- Kalnų augalai turėtų augti skurdesnėje dirvoje, atitinkančioje natūralias jų augimo sąlygas. Nepadarykite klaidos ir nepripilkite per daug komposto.
- Pasodinti alpinariumo augalai apiberiami smulkais akmenukais kaip mulčiumi.
Akmenys pirtyje
Kokie pagrindiniai akmenys yra naudojami kaimo sodybos pirtyje, kokiomis savo turimomis savybėmis jie pasižymi, kuo galbūt yra naudingi žmogaus sveikatai - apie tai šiame apžvalginiame straipsnyje.
Populiariausi akmenys pirtyje:
- Talkochloritas (Muilo akmuo): dėl savo turimų ypatingų savybių laikomas vienu geriausių akmenų kaitinimui. Jis sunkus ir tankus, sugebantis savyje sukaupia daug šilumos.
- Avietinis kvarcitas (Crimson): natūralus vienalytis akmuo, kurio sudėtyje daugiausia beveik gryno kvarco (net 98 % ). Dėl turimo didelio tankio ir mažo šilumos laidumo išgauna maksimalų šilumos efektyvumą per kuo ilgesnį laiką.
- Gabro diabazas: dažniausiai aplinkoje pasitaikantis juodos spalvos, ir jokių nuodingų medžiagų neišskiriantis akmuo, todėl ir ekologiškas. Itin gerai įkaista ir greitai perteikia šilumą, yra tvirtas, todėl karštyje ilgai neskyla.
- Žadeitas: retas, ne vulkaninės kilmės mineralas, aplinkoje dažniausiai aptinkamas baltos, žalios arba pilkšvos spalvos, pasitaiko turinčių rudų, violetinių atspalvių. Mokslininkai pripažino, kad litoterapijos tikslams naudojamas žadeitas veikia stabilizuojamai ir raminamai žmogaus organizmą.
Akmenų rūšys ir jų savybės
Kas slypi už pavadinimų? Aplinkai ir namams dažniausiai naudojamas marmuras, skalūnas, granitas, travertinas bei smiltainis. Kokiomis savybėmis jie pasižymi?
| Akmuo | Savybės | Pritaikymas |
|---|---|---|
| Marmuras | Patvarus, dekoratyvus, lengvai apdirbamas, bet minkštas, bijantis cheminių medžiagų, rūgščių. | Skulptūros, architektūra, vidaus apdaila. |
| Skalūnas | Sluoksniuotas, šiek tiek nelygaus paviršiaus, galima šlifuoti arba poliruoti. Lengva formuoti, netrupa. | Grindys, sienos, palangės, stalai. |
| Granitas | Labai tankus, sunkus, nebijantis cheminių teršalų ir šalčio. | Grindys, sienos, židiniai, palangės ir stalviršiai, laiptai, kolonos. |
| Travertinas | „Subtilus akmuo“, jautrus rūgštims, porėtas, pasižymi geresne šilumos ir garso izoliacija. | Vidaus ir lauko apdaila - grindims, baseinams. |
| Smiltainis | Nuosėdinė nuotrupinė uoliena, galima rasti net gamtinių priemaišų: akmenėlių, šiaudelių. | Namų interjeras ir eksterjeras, įvairūs paviršiai, bet kokios formos, dekoratyvūs elementai. |
Svarbu, kad palijus lietui, ar iðkritus rasai, takai netaptø slidûs. Todël geriausia rinktis grubesnio pavirðiaus akmenis - skelto, deginto, buèerduoto ar raiþyto.
Sakoma, kad akmuo galiojimo laiko neturi: gerai pasirinkti akmenys gali tapti viso gyvenimo investicija - ekonominio efektyvumo prasme akmuo aplenkia visas ilgalaikes kraštovaizdžio medžiagas, o nugulęs į tinkamą vietą suteikia kiemui natūralios gamtos įspūdį.
Tiek natūralioje, tiek dirbtinėje aplinkoje akmuo simbolizuoja jėgą, energiją ir amžinybę, o su laiku, apaugęs samanomis ir kerpėmis, jis tampa neatskiriama kraštovaizdžio dalimi.
Puošiant aplinką akmenimis reikia atkreipti dėmesį, kaip akmuo atrodo iš kelių žiūros taškų. Masyvaus riedulio nereikėtų paprasčiausiai padėti ant žemės - jis turi atrodyti lyg į ją įaugęs, tarsi atsiradęs sode gamtinėms aplinkybėms natūraliai susiklosčius.
Keli gana vienodi akmenys neatrodys natūraliai, tad verta pabrėžti jų skirtingas formas, svorius ir dydžius. Net jei akmenys tarpusavyje panašūs, jų skirtumus gali pavykti išryškinti gerai parinkus vietas.