Gyvūnų auginimas ir laikymas daugiabučiuose namuose Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais ir taisyklėmis, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, žmonių saugumą ir viešąją tvarką. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su gyvūnų laikymu daugiabučiuose, įskaitant apribojimus, reikalavimus ir savininkų atsakomybę.

Įstatyminė Bazė ir Reglamentavimas
Praėjusiais metais buvo priimtas pataisytas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame daugiausia diskusijų sukėlė punktas, draudžiantis laikyti daugiabučiuose pavojingus šunis ir jų mišrūnus. Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento organizavimo poskyrio specialistė Eglė Daugėlaitė teigė, jog pavojingiems ir agresyviems šunims galioja skirtingos taisyklės.
„Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą galima išskirti dvi šunų grupes, kurioms taikomas skirtingas reglamentavimas - pirma grupė tai pavojingi šunys, antra grupė tai koviniai šunys, kovinių šunų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą antrai grupei priskirtini šunys (koviniai, - red. past.) draudžiami tiek daugiabučiuose, tiek privačiuose namuose, tiek visoje Lietuvos Respublikoje nuo 2013 m.
Pavojingų Šunų Laikymo Apribojimai
Paskelbus apie naująjį draudimą kovinių bei pavojingų šunų šeimininkams primygtinai rekomenduota užsiregistruoti savo savivaldybėse iki šių metų sausio - kol pradės galioti visas įstatymas. Dauguma jų suskubo tą padaryti, tačiau akivaizdu, jog dalis nesiruošia niekur registruotis.
Antrajai grupei priskirtus pavojingus šunis, specialistės teigimu, šiuo metu daugiabučiuose namuose gali laikyti tik tie Vilniaus gyventojai, kuriems Savivaldybė buvo išdavusi tokį leidimą.
„Nuo 2013 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybė leidimų pavojingų šunų laikytojams, laikantiems pavojingus šunis daugiabučiuose namuose, nebeišduoda. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė apskritai išduoda tik leidimus laikyti pavojingos veislės grynaveislius šunis, kurie laikomi ne daugiabučiuose namuose.
Jei bus nustatyta, kad pavojingas šuo laikomas be leidimo, gyvūno savininkui grės atsakomybė - bauda nuo 200 iki 400 Lt su gyvūno konfiskavimu ar be konfiskavimo. Vilniaus gyventojai, laikantys pavojingus grynaveislius šunis ne daugiabučiame name, turėtų pasirūpinti gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje leidimą“, - patarė E.
Specialistė perspėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai, nustatę pavojingų, kovinių šunų, pavojingų šunų mišrūnų ir kovinių šunų mišrūnų laikymo pažeidimus, surašys administracinių teisės pažeidimų protokolus atsakingiems asmenims, bus taikoma administracinė atsakomybė. Moteris patvirtino, kad bus reaguojama į kaimynų, kitų gyventojų skundus dėl tokių šunų, bus organizuojami patikrinimai.
E. Daugėlaitės teigimu, asmenims, kurie laiko tokius šunis be Savivaldybės leidimo, gresia atsakomybė už neteisėtą laikymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą - bauda nuo 400 iki 600 Lt su gyvūnų konfiskavimu. Jei tokie šunys laikomi turint Savivaldybės leidimą, jie gali būti toliau laikomi bet turi būti kastruoti ir negali būti veisiami ar parduodami.

Problematiški Aspektai ir Iššūkiai
Neaišku, ką daryti tiems, kurie tik įtaria, jog augintinis galbūt turėjo pavojingoms veislėms priskiriamus tėvus. Jei tokie žmonės gyvena daugiabutyje, pamėginę išsiaiškinti augintinio kilmę jie gali netekti teisės jį laikyti, o nesiaiškindami - būti įskųsti pikto kaimyno ir sulaukti pareigūnų vizito. Šie arba skirs baudą, arba nuspręs šunį konfiskuoti.
„Turiu didelį, pavojingų šunų veislių požymių turintį šunį. Paėmiau jį iš prieglaudos, kai dar nebuvo aišku, koks jis išaugs. Gyvenu daugiabutyje. Tai ką dabar daryti?“, - sako stambaus keturkojo šeimininkė Vaida Venckutė.
Paklausta, ar tokie neseniai įsigaliojusio įstatymo punktai nesukurs situacijos, kai pavojingi šunys bus tiesiog išmetami į gatvę, Vilniaus savivaldybės atstovė atsakė lakoniškai: „Priimtų teisės aktų pasekmės gali būti įvairios.“
Tiesa, liudininkų teigimu, ant pavojingiems šunims laikyti išduotų leidimų nėra nurodytas konkretus šuo, taigi, galima teigti, jog paskubėję savo augintinius užregistruoti šeimininkai gavo teisę daugiabutyje nors ir visą gyvenimą laikyti šios veislės šunis.
Kaip Nustatyti Mišrūno Veislę?
Savivaldybės atstovės pasiteiravus, kaip bus atskiriama, ar tikrai mišrūnas šuo turėjo pavojingos veislės tėvus, savivaldybės atstovė teigė, jog kai kurios įstatymo nuostatos dėl to dar gali būti keičiamos:
„Atsižvelgiant į sąvokas, kad gyvūnas galėtų būti priskirtas konkrečiai iš šių gyvūnų kategorijų (pavojingų veislių sąraše surašytų veislių, - red. past.), turi būti žinoma jo kilmė.
Gyvūnų Laikymo Taisyklės Daugiabučiuose Namuose
Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
- Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.
- Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu.
- Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.
Gyvūnų Laikymo Vietos
Savininkas arba atsakingas asmuo gyvūną gali laikyti savo nuosavoje valdoje arba gavęs raštišką nuosavos valdos savininko sutikimą. Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Savininko valdoje gyvūnas gali būti pririšamas ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyno pastatų. Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos.
Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai, šuo!“, o jeigu yra laikomas pavojingas šuo, tai ženklas su užrašu „Atsargiai, pavojingas šuo!“ Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, tiek naktį.
Bendro Naudojimo Patalpos
Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų. Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn.

Atsakomybė ir Kontrolė
Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą. Visi laikomi gyvūnai - potencialūs pasiutligės platintojai - privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jaunus šunis pirmą kartą skiepyti nuo pasiutligės rekomenduojama 3 mėnesių amžiaus. Registratorius registruotų gyvūnų sąrašus perduoda Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti.
Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Kauno visuomenės sveikatos centrui ir Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.
Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą ir Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Siūlomos Įstatymo Pataisos
Aut. Siūlomas projektas numato, kad gyvūnų savininkams ir laikytojams, iš kurių administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka privalomai konfiskuoti gyvūnai, gali būti taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną. Įstatymo pataisos numato, kad draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas nuo 2 iki 10 metų. Draudimą taikanti institucija spręstų dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties. Už draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną pažeidimą siūloma bausti nuo 150 iki 300 eurų.
„Vis dėlto matoma teisės aktų spraga, nes asmuo, iš kurio valstybinės institucijos konfiskavo gyvūną už žiaurų elgesį, jau kitą dieną gali įsigyti naują gyvūną. Jame pažymima, kad Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais teisė laikyti gyvūną atimama iki 10 metų, Estijoje - iki 5 metų, Suomijoje ir Švedijoje - 2 metams. Europos Sąjungoje matyti ir tokių pavyzdžių, kuomet teisė laikyti gyvūną asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, gali būti atimama visam laikui.
Įstatymo pataisų iniciatorių duomenimis, užsienio valstybėse dažniausiai taikoma praktika, kai atsakingos institucijos nustato draudimo pobūdį ir apimtį - jos nusprendžia, ar asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, uždraudžiama laikyti visus gyvūnus, ar tam tikrą gyvūnų rūšį. Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2023 m. sausio mėn. Įstatymo ir kodekso pataisas įregistravo Seimo nariai I.
Statistika
Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet registruojama vidutiniškai 2000 gyvūnų įkandimų vien Vilniaus apskrityje. Iš jų apie 20 proc. yra apkandžiojami vaikai iki 15 metų amžiaus.
Per šių metų pusmetį užregistruoti 510 įkandimų gyvūnų, iš kurių 106 vaikai iki 15 metų amžiaus. Net 85 proc. įkandimų yra padaromi šunų ir dauguma jų yra savi arba žinomi šunys. Per pastarąjį pusmetį iš 510 įkandimų 344 įkandimus padarė žinomi gyvūnai ir tik 166 nežinomi.
Taip pat visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad pranešimų apie įkandimus padaugėja po ilgųjų savaitgalių ar švenčių.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Vidutinis metinis gyvūnų įkandimų skaičius Vilniaus apskrityje | 2000 |
| Vaikų iki 15 metų, apkandžiotų gyvūnų, procentas | 20% |
| Užregistruotų įkandimų per pusmetį | 510 |
| Vaikų iki 15 metų, apkandžiotų per pusmetį | 106 |
| Šunų padarytų įkandimų procentas | 85% |
| Žinomų gyvūnų padarytų įkandimų skaičius per pusmetį | 344 |
| Nežinomų gyvūnų padarytų įkandimų skaičius per pusmetį | 166 |