Šiandien Lietuvoje fiksuojama viena karščiausių vasaros dienų. Toks alinantis karštis - ne tik nepatogumas, bet ir rimtas pavojus sveikatai. Besibaigiant vasarai plūstelėję karščiai išvargino ne vieną ir privertė ieškoti įvairių būdų atsivėsinti. Deja, neretai pasirenkamos priemonės tik dar labiau išsekina organizmą ir padaro įtaką sveikatos problemoms. Nuovargis, troškulys, įkaitęs kūnas, varginantis prakaitavimas - bene kiekvienas lietuvis patyrė šiuos nemalonius karščio ir saulės sukeliamus pojūčius.
Karštis ir jo poveikis organizmui
Žmogaus darbingumas priklauso nuo vidinės kūno temperatūros palaikymo. Karštoje aplinkoje, kai kūnui nuolat reikia atiduoti šilumą, žmogus gali dehidratuoti. O vyresniame amžiuje ši rizika dar labiau išauga.
„Karštoje aplinkoje mūsų organizmo temperatūra pradeda kilti. Kūnas atiduoda šilumą prakaituodamas, daugiau kraujo išstumiama į odos paviršių, tokiu būdu šiluma pasišalina. Tačiau šios funkcijos silpnėja sulig amžiumi. Vyresnio amžiaus asmenims šiluma gali kauptis viduje, todėl organams gresia rimti pažeidimai“, - health.harvard.edu teigia dr. Kalpana Shankar, su Harvardu susijusios Brigham and Women’s ligoninės geriatrinės skubiosios medicinos direktorė.
Kai išsiskiria šiluma, pašalinami ir skysčiai - ne tik prakaituojant, bet ir kvėpuojant, garuojant per odą. „Vyresnio amžiaus asmenų suvartojamų skysčių kiekis yra per mažas, nes sumažėja troškulio ir alkio pojūtis, - sako dr. K.Shankar. - O tam tikrų vaistų, pvz., diuretikų, vartojimas dar labiau skatina skysčių netekimą.“
Pagrindiniai dehidratacijos požymiai:
- Tamsus šlapimas
- Išdžiūvusi burna
- Galvos svaigimas
Su karščiu susiję pavojai sveikatai
Karščio poveikis didina dviejų rimtų susirgimų riziką. Vienas jų - išsekimas dėl karščio, įspėjantis, kad esate dehidratuotas ir jūsų organizmui sudėtinga atvėsti. Dažnas simptomas - lengvas sumišimas.
Kiti išsekimo dėl karščio požymiai:
- Galvos svaigimas
- Gausus prakaitavimas
- Blyškumas
- Raumenų mėšlungis
- Nuovargis
- Galvos skausmas
- Troškulys
- Bendras silpnumas
- Pusiausvyros sutrikimas
- Pykinimas
„Oda gali tapti šalta ar šerpetojanti, galite jausti, kad kvėpuojate greičiau, nes jūsų širdies ritmas padažnėjo“, - sako dr. K.Shankar.
Kita pavojinga būklė - šilumos smūgis, kuris ištinka, kai organizmas visiškai praranda gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą. „Tokiu atveju žmogaus kūno temperatūra staigiai gali pakilti net iki 40°C ar daugiau, o kūnas nebesugeba išprakaituoti“, - paaiškina dr. K.Shankar.
Kiti įspėjamieji šilumos smūgio požymiai:
- Aukšta kūno temperatūra
- Karšta ir sausa oda, kuri neprakaituoja
- Labai greitas širdies plakimas
- Stiprus galvos skausmas
- Alpimas
Šilumos smūgis yra itin pavojinga būklė, todėl būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kaip apsisaugoti nuo karščio smūgio, išsekimo
Kaip išvengti sveikatos problemų per karščius
Vaistininkė įvardija, kad tvyrant karštam orui, šalta ledų porcija ar gaivinantis gėrimas su ledukais, nors ir atrodo, kaip geras būdas atvėsti, taip pat kai kuriems asmenims gali sukelti balso stygų uždegimą ar sąlygoti peršalimą.
Vaistinės ekspertė įspėja, kad karštomis dienomis vengiant nuolatinio skysčių vartojimo, nesilaikant visavertės mitybos principų, vartojant alkoholį - organizmas nusilpsta, todėl perkaitimas gali turėti skaudžių pasekmių.
Kaip apsisaugoti per itin karštą orą
Pagrindiniai patarimai, kaip išvengti perkaitimo:
- Nuolat gerkite vandenį (nešiokitės gertuvę)
- Venkite per karščius kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio, kurie tik skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo
- Taip pat nepamirškite, kad skysčių galite gauti valgydami daug vandens turinčių maisto produktų: agurkų, arbūzų, salotų, braškių ir kt.
- Geriau eikite į lauką anksti ryte arba jau po 16-17 val., kai saulės kaitra nėra tokia aktyvi (nesvarbu, ar tai būtų pasivaikščiojimas, darbas kieme ar kita veikla lauke)
- Jei neturite pasirinkimo ir būtinai turite būti lauke per kaitrą, ieškokite bent pavėsio
- Tinkamai apsirenkite. Eidami į lauką vilkėkite lengvus ir šviesius drabužius, galvą denkite skrybėle ar kepuraite
- Būtinai naudokite apsauginį kremą nuo saulės; akinius nuo saulės
- Atvėskite. Ieškokite kondicionuojamos aplinkos, maudykitės vėsioje vonioje ar duše ir apribokite fizinę veiklą
„Stebėkite karščio netoleravimo požymius ir neapsigaukite dėl to, kad neprakaituojate, - įspėja gydytoja K.Shankaras. - Jei pajutote bent kelis iš minėtų simptomų, atsigerkite vėsaus gėrimo ir kvieskite pagalbą“.
Ką daryti pajutus perkaitimo simptomus?
„Aukšta kūno temperatūra, paraudusi oda, sustojęs prakaitavimas, galvos skausmas, pykinimas, spengimas ausyse, pagreitėjęs pulsas ar net sąmonės netekimas - šilumos smūgio simptomai. Jei yra lengvas perkaitimas, galima atsivėsinti po drungno vandens dušu, ant kaktos dėti vėsius kompresus bei vėsinti vietas, kuriose yra didžiausios arterijos: pažastis ir kirkšnius. Prie šių kūno vietų galime pridėti vandens buteliukus, pripildytus vėsiu vandeniu.
Pykinimas: priežastys ir kaip jį numalšinti
Kartu su pykinimu mus apima ir silpnumas, dažnai pila šaltas prakaitas, sulėtėja pulsas, sumažėja kraujospūdis, išblykšta oda, gausėja seilėtekis. Pykinimas ir vėmimas yra sudėtingi procesai, kuriuose dalyvauja ir centrinė nervų sistema, ir hormoninė reguliavimo sistema.
Pykinimas gali turėti įvairias priežastis ir lydėti daugelį sveikatos sutrikimų. Nors dažniausiai pykinimas yra visai nepavojingas ir gali praeiti savaime, kartais - jis yra rimtos ligos požymis ir reikalauja skubios pagalbos.
Priežastys, kodėl pykina:
- Apsinuodijimas maistu: Suvalgius sugedusio ar užteršto maisto.
- Alergija maistui: Imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto produktus.
- Maisto papildų vartojimas: Per didelės dozės ar netinkami deriniai.
- Stresas ir nerimas: Psichologinė įtampa gali paveikti virškinimo sistemą.
- Nėštumas: Hormoniniai pokyčiai sukelia rytinį pykinimą.
- Alkoholis: Toksiška medžiaga, dirginanti skrandžio gleivinę.
- Virusinės ligos: Rotavirusas, norovirusas ir panašios infekcijos.
Kaip numalšinti pykinimą?
Yra keli būdai, kaip galima numalšinti pykinimą ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę:
- Intraveninė terapija: Vaistai ir skysčiai lašinami tiesiai į veną.
- Vaistai nuo pykinimo: Receptiniai arba nereceptiniai vaistai, slopinantys pykinimo refleksą.
- Imbieras: Turi antispazminį poveikį ir ramina skrandį.
- Pipirmėtė: Atpalaiduoja skrandžio ir žarnyno raumenis.
- Ramunėlės: Turi priešuždegiminį, antispazminį ir raminantį poveikį.
- Citrina: Padeda išvalyti toksinus iš organizmo.
Nors daugeliu atvejų pykinimas yra nekenksmingas ir gali praeiti savaime, kartais jis gali būti rimtos ligos požymis arba negydant pereiti į rimtus susirgimus. Todėl pykinant visada yra naudinga kreiptis gydytojo pagalbos, kad liga neprogresuotų.
Karščio pylimas menopauzės metu
Vienas dažniausių ir nemaloniausių menopauzės simptomų - karščio pylimas. Dauguma moterų šį reiškinį apibūdina kaip staigų šilumos bangą, kuri tarsi „ateina iš niekur“ ir pasklinda per visą kūną, dažniausiai - viršutinę jo dalį ir veidą. Šilumą dažnai lydi prakaitavimas, paraudęs veidas, stiprus širdies plakimas, o kai kuriais atvejais - net šaltkrėtis po priepuolio.
Kaip palengvinti karščio pylimus kasdienybėje?
- Sumažinkite kofeino ir alkoholio kiekį.
- Meskite rūkyti.
- Miegokite vėsesnėje patalpoje.
- Rinkitės lengvus, natūralių medžiagų drabužius.
- Prauskitės drungnu vandeniu.
- Gurkšnokite šaltus gėrimus.
- Praktikuokite atsipalaidavimo metodus.
Karščio pylimai - tai natūrali menopauzės dalis, tačiau jie neturi būti gyvenimo kokybę mažinanti patirtis. Jei simptomai tampa sunkiai pakeliami - kreipkitės į gydytoją.
Staigus silpnumas, galvos svaigimas, prakaitavimas
Tokie pojūčiai gali gąsdinti, nes jų atsiradimas dažnai būna staigus ir sunkiai prognozuojamas. Nors silpnumas dažnai siejamas su nuovargiu ar energijos stoka, jis gali būti ir pirmasis signalas apie rimtesnius organizmo sutrikimus.
Pagrindinės priežastys:
- Staigus kraujospūdžio kritimas (ortostatinė hipotenzija).
- Cukraus kiekio kraujyje svyravimai.
- Dehidratacija ir elektrolitų trūkumas.
- Perkaitimas ar šilumos smūgis.
- Silpnumas, mieguistumas, nuovargis.
- Pykinimas ir regos sutrikimai.
- Širdies plakimas ir dusulys.
- Šaltas prakaitas ir blyškumas.
Ką daryti, kai simptomai atsiranda staiga?
- Atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau galvos lygio.
- Užtikrinkite gryno oro patekimą.
- Giliai ir lėtai kvėpuokite.
- Gurkšnokite vandenį.
- Įvertinkite kitus simptomus.
- Suvartokite lengvą užkandį.
Kaip išvengti pasikartojančių epizodų?
- Tinkama ir subalansuota mityba.
- Pakankamas skysčių ir elektrolitų vartojimas.
- Kokybiškas miegas ir poilsis.
- Reguliarus fizinis aktyvumas.
Karštis gali būti pavojingas gyvybei
Dideli karščiai gali turėti įtakos kiekvieno žmogaus - tiek jauno, tiek vyresnio - sveikatai. Vis tik kūdikiai ir maži vaikai, pagyvenę žmonės ir tam tikros grupės, pvz., asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, turintys antsvorio, sportuojantys, dirbantys ir daug laiko praleidžiantys lauke ar karštoje patalpoje, susiduria su didesne sveikatos sutrikimų rizika. Šie sutrikimai paprastai susiję su sumažėjusiu ar sutrikusiu organizmo gebėjimu atsivėsinti dėl kraujotakos pokyčių arba su cheminiu (druskų) disbalansu, kurį sukelia per didelis prakaitavimas.
Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai - nudegimai, šilumos smūgiai, saulės smūgiai, hipoksija (deguonies badas). Dėl didelio karščio blogiau dirba širdis, plaučiai, smegenys, inkstai bei kiti organai ir gali paūmėti tokios lėtinės ligos kaip migrena, artritas, astma, inkstų ligos, hipertenzija, 2 tipo diabetas, taip pat širdies, kraujagyslių ligos. Karštis gali pabloginti psichinę sveikatą ir padidinti tikimybę patirti širdies smūgį ar užsikrėsti infekcijomis.
Pakilusi temperatūra taip pat yra susijusi su kvėpavimo sutrikimais. Viena iš priežasčių - aukštesnė temperatūra prisideda prie kenksmingų oro teršalų kaupimosi. Ši problema aktualesnė miestuose nei kaimiškose vietovėse, o ypač tose zonose, kuriose yra daug kelių ir pastatų, kurie sugeria ir sulaiko šilumą, trūksta medžių ir žaliųjų plotų. Karščio bangos ir susikaupę teršalai sukelia sukelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Kaip apsisaugoti?
Esant dideliems karščiams rekomenduojama riboti laiką, praleidžiamą saulės atokaitoje, daugiau būti pavėsyje ar vėsioje patalpoje. Vis tik ne visos patalpos gali užtikrinti vėsų orą. Ypač karšta gali būti tuo atveju, jei gyvenate ar dirbate senos statybos name, bute viršutiniame namo aukšte ar pietinėje pusėje, erdvėje su dideliais vitrininiais langais be žaliuzių ar užuolaidų. Šiais laikais, kai didelė dalis įmonių ar savarankiškai dirbančių žmonių naudoja nuotolinį ar hibridinį darbo modelį ir dirba iš namų, tai tampa opia problema.
Kaip tinkamai apsisaugoti?
Viena iš išeičių - oro kondicionierius. Ekonominės klasės, tik šaldymui skirtas oro kondicionierius - variantas, kurį žmonės, atėjus šiltiems orams, renkasi dažniausiai. Jį galima naudoti įvairiose erdvėse: būsto, komercinėse, parodų ar sandėliavimo patalpose.
„Nesvarbu, kaip karšta lauke, oro kondicionieriai itin greitai atvėsina, skatina oro cirkuliaciją ir suteikia optimalų komfortą. Didelė jų dalis turi ne tik ventiliatoriaus ir vėsinimo funkcijas, bet ir oro sausinimo funkciją, kuri kovoja su tvankiu patalpos oru, sumažina drėgmę ir pelėsio, grybelio atsiradimo tikimybę. Dažnai šiuolaikiniai prietaisai turi ir oro filtrus, kurie valo patalpos orą nuo pūkų, dulkių ir gyvūnų plaukelių“, - sako Prekybos centro internete „Varlė“ produkto vadovė Ina Gadeikienė.
Žmonėms, kuriems įsirengti oras-oras sistemos šilumos siurblį ar oro kondicionierių yra per brangu, rekomenduojama apsirūpinti paprasčiausiais vėdinimo prietaisais - ventiliatoriais, kurie užtikrina gaivų vėjelį ir maloniai atvėsina. Nors vasara tik prasideda ir dideli karščiai išvarginti dar nespėjo, lūkuriuoti ir laukti kaitros nevertėtų - tuo metu norimo įrenginio paprasčiausiai galite neberasti. Anot ekspertės, smarkiai šoktelėjus temperatūrai, žmonės ventiliatorius ir oro kondicionierius imi pirkti masiškai, tad ilgainiui susiformuoja prekių deficitas. Negana to, oro kondicionierių įrengimas reikalauja laiko, tad išaugus poreikiams gali susiformuoti eilės.
Menopauzė: kas tai ir kaip ją išgyventi lengviau?
Menopauzė - tai kiaušidžių veiklos sustojimas, moterų mėnesinių nutrūkimas ir vaisingumo pabaiga. Ji prasideda tada, kai nustoja veikti kiaušidės ir jose nebesigamina moteriškieji hormonai - estrogenai. Kokios to pasekmės? Kaip hormoniniai pokyčiai gali lemti širdies sutrikimus bei seksualinius ritmus? O svarbiausia - ką daryti, kad visą po menopauzės pradžios laukiantį laiką būtų lengviau išgyventi?
Menopauzė būna ir itin anksti
Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ akušeris ginekologas Tomas Lūža paaiškino, kad įprastai menopauzė prasideda apie penkiasdešimtus metus, plius minus keletą metų. Tačiau kartais pokyčiai prasideda ir labai jauname amžiuje.
„Teko susidurti su pacientėmis, kurių kiaušidžių rezervas išsenka jau 30-ies. Tai vadinama priešlaikine menopauze ar net priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu - aiškių jos priežasčių dažniausiai nerandame, lemia genetiniai veiksniai. Kiaušides neigiamai veikia tam tikri vaistai, ypač vėžio gydymui taikomi vaistai, spindulinis gydymas. Šie dalykai, deja, „sugriaužia“ kiaušides anksčiau laiko. Dirbtinę menopauzę galime sukelti specialiais vaistais arba operacijos metu pašalinus kiaušides. Taip pat menopauzė gali prasidėti ir neįprastai vėlai - yra vyresnių nei 55 metų moterų, kurios dar turi reguliarias mėnesines. Menopauzė apibrėžiama kaip mėnesinių nebuvimas vienerius metus, taigi, jos pradžią žymime retrospektyviai“, - plačiau nupasakojo T. Lūža.
Gydytojo teigimu, galima išskirti šiuos pradinius simptomus: pradeda trikti ciklas, atsiranda ilgi tarpai tarp menstruacijų, kartais jos tampa labai gausios ir ilgos. Dėl estrogenų trūkumo atsiranda karščio bangos, netikėtai išmuša karštis, prakaitas, raudonis. Yra ir psichologinių pokyčių: prasideda nuotaikų kaita, irzlumas, nemiga, pablogėja santykiai šeimoje ir panašiai. Sutrinka atmintis, susilpnėja koncentracija, atsiranda energijos stoka, lytinio potraukio sumažėjimas.
„Patvirtinti, kad simptomai yra būtent dėl menopauzės, galime papildomais tyrimais. Tarpiniai simptomai: šlapimo ir lytinių organų atrofija, makšties gleivinės pokyčiai, odos pokyčiai. O vėlyvieji simptomai: dėl menopauzės prasidėjęs kaulų retėjimas, širdies kraujagyslių ligos ir centrinės nervų sistemos pokyčiai, tokie kaip Alzheimerio liga. Sunkiausia ištverti karščio bangas, moterys kreipiasi sakydamos: „Daktare, nebegaliu gyvent, vaikštau pusnuogė ir vis tiek karšta.“ Dalis moterų karščių visai nepajunta, kitai daliai jie praeina lengvai, pakenčia keletą mėnesių ir viskas, o yra moterų, kurios dėl karščio priepuolių kenčia net keletą metų. Norėčiau pabrėžti, kad menopauzė nėra laikina, ji kaip ir nepraeina. Menopauzė - visas laikotarpis nuo mėnesinių pabaigos iki gyvenimo pabaigos. Tik tiek, kad menopauzės metu prasidėję įvairūs organizmo pokyčiai yra skirtingi. Vienokie - ką tik prasidėjus, kitokie - vėlyvojoje menopauzėje. Atitolinti ar panaikinti galime simptomus“, - tikslino T. Lūža.
Gydymo būdai - tai, ko nežinojote
Pasak mediko, iš pradžių bandoma visas problemas atitolinti žoliniais preparatais, mityba, fiziniu aktyvumu ir panašiai. Daliai moterų to pakanka.
„Bet jei problemos nemažta, rekomenduojame pakaitinę hormonų terapiją. Tai - pats geriausias būdas panaikinti simptomus. Taip sprendžiame problemą, dėl kurios atsiranda simptomai. Terapijos būdu į moters organizmą grąžiname tam tikrą minimaliai reikalingą kiekį estrogenų. Jei atėjusią pacientę vargina karščio bangos ir kiti simptomai, viską įvertiname, o tada skiriame reikalingą gydymą. Priešlaikinio kiaušidžių išsekimo atveju rekomenduojama pakaitinių hormonų terapija gydytis bent iki 50 metų, kad visi pokyčiai prasidėtų pagal įprastą laikrodį. Kitu atveju gresia ankstyvesnis kaulų retėjimas, kraujagyslių ligos - anksčiau prasidėję ir vėlyvieji menopauzės simptomai. Praėjus keleriems metams nuo menopauzės pradžios, organizmą į pradinę padėtį grąžinti per vėlu. Negrįžtami pokyčiai jau prasidėję. Todėl geriausia kreiptis vos prasidėjus menopauzės simptomams - tada pagalba bus efektyviausia“, - pabrėžė specialistas.
Saugokitės dėl širdies
Kadangi menopauzės metu estrogenų gamyba moters organizme sustoja, tai paveikia net širdį. Medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ kardiologas Jonas Jarašūnas paaiškino, kad pirmiausia tai įvyksta dėl bendro patiriamo diskomforto. Normalu, kad kūnui išgyvenant stresines situacijas gali prasidėti tachikardija.
„Kiekvienas nemalonus pojūtis gali turėti poveikį širdžiai. Širdies darbą reguliuojanti nervinė sistema bei hormonai mums jaučiantis prastai siunčia signalus taip sukeldami dažną plakimą, o kartais net permušimus ar tachikardiją. Menopauzės metu atsirandantys pojūčiai dažnai priverčia moteris jaustis nekomfortiškai, atsiranda nerimas, karščio bangos, nemiga, didėja streso lygis. Greta išvardintų simptomų neabejotinai gali atsirasti ir širdies plakimai, tachikardija ar net ritmo sutrikimai. Tyrimai rodo, jog estrogenų receptorių yra ir širdyje, tad vykstant hormonų koncentracijos pokyčiams moterys taip jaučia ir širdies plakimus, permušimus ar kitus kartais net sunkiai apibūdinamus širdies veiklos sutrikimus“, - išvardijo medikas.
Iki menopauzės, jo teigimu, moterų širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra mažesnė, lyginant su atitinkamo amžiaus vyrais. Tai siejama su apsauginiu moteriškų hormonų - estrogenų - teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Po menopauzės drastiškai sumažėjus estrogenų koncentracijai kraujyje šis teigiamas poveikis išnyksta.
„Nors tradiciškai galvojama, jog širdies ir kraujagyslių ligos - daugiau vyrams būdinga patologija, po menopauzės, išnykus apsauginiam estrogenų poveikiui, moterų kardiovaskulinė rizika tampa panaši į atitinkamo amžiaus vyrų riziką. Tad norėčiau priminti, jog širdies ir kraujagyslių ligos mirties priežasčių statistikoje užima lyderiaujančią poziciją ne tik tarp vyrų. Šios ligos taip pat pirmoje mirties priežasčių vietoje ir tarp moterų“, - pabrėžė J. Jarašūnas.
Kai ką galite padaryti ir pačios
O ar yra kokie „paruošiamieji darbai“, ką moteris turėtų daryti nuo tam tikro amžiaus, kad menopauzė būtų išgyvenama lengviau? Dėl šito medikai nė neabejoja.
„Moterims rekomenduojama fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, daugiau būti gryname ore“, - akcentavo T. Lūža.
Gydytojas J. Jarašūnas daug reikšmės teikė širdies darbą bei kraujotaką gerinančiai veiklai. Yra būdų brandžiame amžiuje, o ir būtent menopauzės laiku, išlaikyti kuo sveikesnį kūną.
„Nuo pavojingų širdies ligų labiausiai apsaugo sveikas gyvenimo būdas bei kardiovaskulinės rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs arterinis kraujospūdis ar lipidų apykaitos sutrikimai, koregavimas. Reguliariai mankštinantis, pakankamai ilsintis, sveikai maitinantis bei koregavus arterinį kraujospūdį dažnai pagerėja ir savijauta. Nėra universalios ilgo bei sveiko gyvenimo formulės, tačiau labiausiai dėmesį reikėtų atkreipti į kelis dalykus, kurie gali ne tik prailginti gyvenimą, tačiau ir pagerinti savijautą. Visų pirma - reguliarus fizinis aktyvumas. Europos kardiologų draugija rekomenduoja mažiausiai 30 minučių aktyvios fizinės veiklos 5 kartus per savaitę. Jei nepavyksta pasiekti rekomenduojamų tikslų, reiktų nepamiršti, kad net nedidelė fizinė veikla geriau negu jokios. Svarbu atsikratyti antsvorio. Be abejo, visa tai padaryti padeda sveika ir subalansuota mityba. Ir čia paprasčiausias patarimas būtų daugiau valgyti vaisių ir daržovių bei iki minimumo sumažinti alkoholio vartojimą. Atsisakyti rūkymo. Na, ir galų gale reguliariai stebėti bei, esant poreikiui, koreguoti arterinį kraujospūdį bei cholesterolio koncentraciją kraujyje“, - patarė kardiologas.
O kaip - poroje?
Po pirmųjų menopauzės simptomų seksualinis gyvenimas, teoriškai, neturėtų labai keistis. Tačiau praktiškai yra kitaip. Kaip aiškino akušeris ginekologas T. Lūža, prasidėjus karščio bangoms, libido sumažėjimui, nemigai ir psichologiniam diskomfortui, gali kilti ir problemos su partneriu.
„Kaip žinome, pagrindinis moters seksualinio gyvenimo variklis yra smegenys, tad jeigu jaučiamas tam tikras fizinis ar psichologinis diskomfortas, tai sąlygoja atsirandančias problemas lytiniame gyvenime. Kas dar apsunkina, tai makšties gleivinės išsausėjimas, o vėlyvame laikotarpyje - ir pačios makšties susiaurėjimas, dėl ko sekso metu atsiranda ir fizinis diskomfortas. Tokiu atveju rekomenduojami lubrikantai arba vietinio veikimo preparatai su estrogenais“, - patarė jis.
Bet gydytojas prabilo ir apie teigiamus menopauzės aspektus. Pasak jo, daliai moterų palengvėja, nes nebereikia saugotis ir bijoti neplanuoto nėštumo. Kartais dėl to lytinis gyvenimas net pagerėja. Dar vienas privalumas - mėnesinių problemų dingimas. Itin gausus ar skausmingas kraujavimas, pykinimas ir kiti šalutiniai menstruacijų reiškiniai - tos bėdos jau nevargina.
Bet kuriuo atveju, pajutus ankstyvuosius menopauzės simtomus patartina kreiptis į medikus. Tyrimais nustačius, kas vyksta organizme, bus galima anksčiau taikyti ir pagalbos būdus.