Karkasiniai namai, pasižymintys lengva konstrukcija ir plonesnėmis sienomis nei mūriniai, tampa vis populiaresni. Šilumos izoliacija tokiuose namuose atlieka dvigubą vaidmenį - saugo nuo šalčio ir stabilizuoja vidaus mikroklimatą. Kadangi konstrukcijos pagrindą sudaro mediena, ji jautriai reaguoja į temperatūros ir drėgmės pokyčius.
Individualūs mediniai karkasiniai namai ar kitos paskirties pastatai visada reiškia natūralumą, galimybę pasiekti aukštą energinę klasę, bet kartu reikalauja dėmesio kokybei. Todėl tinkamas ir efektyvus namo apšiltinimas yra vienas svarbiausių etapų statyboje, nes nuo jo priklausys šildymo išlaidos šaltuoju metų laiku ir vėsinimo poreikis šiltuoju laikotarpiu.
Remiantis energetinio naudingumo skaičiavimais, net iki 35-40 % šilumos gali išeiti per sienas, dar 25 % - per stogą, jei izoliacija netinkamai įrengta arba suslėgta. Skirtingai nei mūrinėje statyboje, čia galima lanksčiai pasirinkti izoliacijos storį ir tipą, todėl energinę klasę (A, A+, A++) galima pasiekti be papildomų sistemų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai apšiltinti karkasinį namą, kokias medžiagas pasirinkti ir kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Kodėl Karkasinio Namo Šiltinimas Yra Toks Svarbus?
Net ir pats kokybiškiausias projektas praras savo vertę, jei šiltinimas bus atliktas atmestinai. Karkasinio namo šiltinimas - vienas svarbiausių etapų, nuo kurio tiesiogiai priklauso ne tik šilumos sąnaudos, bet ir viso pastato ilgaamžiškumas.
Verta atkreipti dėmesį, kad šaltas oras į patalpą patenka tik tada, kai šiluma išeina į lauką. Pagrindiniai šilumos nuostoliai patiriami per šilumos tiltelius sienose ir stoge, nes šiltas oras visada linkęs kilti aukštyn. Mažesnė dalis šilumos iš namo išeina per grindis, duris, langus ir ventiliacijos sistemą.
Karkasinio namo privalumas - galimybė tobulinti šilumos sluoksnius. Skirtingai nei mūrinėje statyboje, čia galima lanksčiai pasirinkti izoliacijos storį ir tipą, todėl energinę klasę (A, A+, A++) galima pasiekti be papildomų sistemų.
Karkasinių Namų Sienos Šiltinimas
Karkasinės sienos sudaro apie 70 % pastato paviršiaus, todėl būtent čia susidaro daugiausia šilumos tiltų.
Kaip Dažniausiai Atrodo Karkasinio Namo Sienų Konstrukcija?
Iš esmės ji gana paprasta. Pavyzdžiui, norvegiška karkasinė lauko siena:
- Fasado apdaila;
- Vėdinamas oro tarpas;
- Priešvėjinė plėvelė arba plokštė;
- Statramstis;
- Mineralinės vatos sluoksnis pagal specifikaciją (150/200/250 mm) ir garo izoliacinė plėvelė;
- Papildomas mineralinės vatos sluoksnis (50 mm);
- Vidaus apdaila.
Izoliacija klojama į karkaso tarpus. Vieno izoliacijos sluoksnio siūlės neturi sutapti su paskesnių sluoksnių siūlėmis, siekiant išvengti šilumos nuostolių per jas. Statramsčių tarpai užpildomi 150-250 mm storio termoizoliacinėmis plokštėmis.
Sluoksnių skaičius priklauso nuo statramsčio pločio ir yra apskaičiuojamas pagal reikalingą pasiekti sienos šilumos perdavimo koeficiento vertę. Kai kurie karkasinių namų projektuotojai papildomą termoizoliacijos sluoksnį numato išorinėje pusėje, kai kurie - abiejose konstrukcijos pusėse: vidinėje ir išorinėje.
Tai priklauso nuo siekiamų parametrų, pastato energinės klasės. Termoizoliacijos sluoksnis vidinėje pusėje patogus tuo, kad jame galima išvedžioti instaliacinius vamzdžius nepažeidžiant pagrindinio šiltinimo sluoksnio. Papildomas sluoksnis išorėje, ant pagrindinio izoliacijos sluoksnio, naudingas tuo, kad uždengiami medienos statramsčiai, kurių šilumos laidumas apie 5 kartus didesnis nei mineralinės ar stiklo vatos laidumas.
Karkasinėje lauko sienų konstrukcijoje svarbu, kad išorinis termoizoliacijos sluoksnis būtų apsaugotas nuo vėjo prapūtimo, o vidinis - nuo garų patekimo į šiltinimo sluoksnį.
Sienos paprastai šiltinamos tarp karkaso tašų dedant mineralinės vatos plokštes, o iš vidaus įrengiama garo izoliacijos plėvelė, sauganti nuo drėgmės skverbimosi į izoliaciją. Tokiu būdu užtikrinamas optimalus šilumos ir drėgmės balansas.
Lietuvoje karkasinių namų statytojai naudoja įvairius karkaso variantus, bet svarbiausi principai - vėjo ir garų barjerai termoizoliacinei medžiagai, išlieka. Pavyzdžiui:
- 1 karkasinės sienos pavyzdys:
- Išorės apdaila pagal projektą (neparodyta, gali būti medinės dailylentės, klinkerio plytelės, termoizoliacinės plokštės);
- Tašeliai 45x25 mm cc=600-625 mm;
- Orientuotų skiedrų plokštė 12 mm;
- Mediniai tašai 45x145/195 mm;
- Mineralinė vata 150/200 mm;
- Garo izoliacija plėvelė 0,2 mm;
- Mediniai tašeliai 45x45 mm;
- Mineralinė vata 50 mm;
- Orientuotų skiedrų plokštė 12 mm;
- GK plokštė 12,5 mm;
- Gofruoti 20 mm vamzdeliai elektros instaliacijai;
- 2 karkasinės sienos pavyzdys:
- Išorės apdaila pagal projektą (neparodyta, gali būti medinės dailylentės, lakštinė apdaila);
- Tašeliai 45x25 mm cc=600-625 mm;
- Vėjo izoliacinė plėvelė;
- Mediniai tašai 45x145/195 mm;
- Mineralinė vata 150/200 mm;
- Garo izoliacijos plėvelė 0,2 mm;
- Mediniai tašeliai 45x45 mm;
- Mineralinė vata 50 mm;
- Orientuotų skiedrų plokštė 12 mm;
- GK plokštė 12,5 mm;
- Gofruoti 20 mm vamzdeliai elektros instaliacijai;
Pirmuoju atveju neįvedant papildomų ryšių gaunama vėjo apkrovoms stipresnė sienos konstrukcija. Technologiškai teisingai montuojant ir sandarinant sienas, perdangą, stogą užkertamas kelias vandens garų patekimui iš patalpų į sienų konstrukcijas. Naudoti mažai vandens garams laidžią OSB-3 plokštę išorinėje sienos dalyje nėra blogas sprendimas, bet yra ir kitų šiam tikslui tinkamų medžiagų.
Antruoju atveju lengvesnė vandens garų difuzija iš sienos, bet reikalingi papildomi vėjo ryšiai užtikrinantys sienos standumą. Galimas ir dar kitoks variantas - naudoti vandens garams laidžias plokštes, pavyzdžiui, priešvėjinį gipso kartoną, MDF plokštes, tinkuojamo fasado plokštes.
Visais atvejasis svarbu įrengti 20-25 mm oro tarpą tarp išorės apdailos ir sienos konstrukcijos, kad judėdamas oras galėtų išdžiovinti sienoje galinčią atsirasti drėgmę tiek per išorės apdailą, tiek iš vidaus.
Karkasinei konstrukcijai labai svarbus yra standumas, kitaip tariant, statika. Kad karkasas neišsiklaipytų ir neatsirastų plyšių, turi būti gerai išdžiovinta tašų mediena. Tašų plotis gali būti įvairus - 150-250 mm, esminio skirtumo nėra. Svarbiau, kad, jei OSB plokštės kalamos iš vienos pusės, jų storis turėtų būti ne mažesnis nei 12 mm.
Karkasinio namo šiltinimas stiklo vata
Vienas svarbiausių elementų karkasinėje konstrukcijoje - šilumos izoliacija, kuri turi būti skaičiuojama pagal gyvenamiesiems pastatams keliamus šilumos perdavimo arba šiluminės varžos reikalavimus. Karkasinė konstrukcija projektuojama ir įrengiama pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" reikalavimus. Praktiškai pagal lietuviškas normas karkasinei konstrukcijai užtenka 15-20 cm storio stiklo vatos - vienos iš efektyvesnių termoizoliacinių medžiagų, pagrindinio sluoksnio.
Stiklo vata karkasinių sienų šiltinimui yra labai patogi medžiaga dėl elastingumo, paslankumo, gerų šiluminių parametrų.
Karkasinėms išorės sienoms rekomenduojame rinktis itin kokybiškas bei gerų šiluminių ir techninių parametrų stiklo vatos plokštes URSA Thermo Ultra 33 (0,033 W/m K) ir URSA Thermo 35 (0,035 W/m K).
Stiklo vata pasižymi itin geromis šiluminėmis ir garso izoliacijos savybėmis, sulaiko viduje šilumą žiemą ir neleidžia prikaitinti patalpų vasarą, yra nedegi mežiaga.
Svarbiausios bet kurios termoizoliacinės medžiagos savybės yra šiluminis laidumas, degumo klasė, garso izoliacija, montavimo patogumas. Pagal šias savybes stiklo vata yra tarp pirmaujančių.
Labai svarbi stiklo vatos savybė yra atsparumas pelėsiams, grybeliams ir graužikams. Elastinga ir paslankia stiklo vata nesunku sandariai užpildyti karkaso rėmus, nepaliekant tuščių tarpų ir šilumos tiltelių. Stiklo vatos laidumas garams palankus net ir nedidelio kiekio garų bei drėgmės išgarinimui, vata neįmirksta ir nesukrenta, o aukšta gaisrinės saugos klasė (A1) apsaugo nuo greito ugnies plitimo.
URSA mineralinė stiklo vata tiekiama rulonais (dembliais) ir lakštais - plokštėmis. Perdangų, šlaitinių stogų šiltinimui idealiai tinka ruloninė stiklo vata, nes klojant vientisai išvengiama sujungimų, greitesnis darbas. Vertikalioms konstrukcijoms dažniausiai naudojamos plokštės.
Karkasinio namo sienų termoizoliacijos storis skaičiuojamas kiekvienam projektui ir jis priklauso nuo vietovės, architektūrinio projekto, pasirinktų medžiagų, pasirinktos šildymo sistemos, vėdinimo prietaisų efektyvumo ir kt.
Atitvaros termoizoliacinio sluoksnio storis apskaičiuojamas energinio projektavimo programa remiantis norminiais STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas", STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" ir kt.
Kad būtų išvengta garų skverbimosi per sieną bei rasos taško susidarymo izoliaciniame sluoksnyje, iš vidinės atitvaros pusės būtina uždengti garo izoliacinę plėvelę. Vidinei sienų apdailai iš vidaus karkasas dažniausiai dengiamas gipskartonio plokštėmis. Atsižvelgiant į projektą, išorinė atitvarų pusė gali būti papildomai apšiltinama 50 mm izoliacija. Po to sienos apkalamos drėgmei atspariomis 12 mm OSB ar kitomis plokštėmis. Ant jų arba ant izoliacinio sluoksnio įrengiama vėjo izoliacija - kietos stiklo vatos plokštės arba plėvelė.
Karkasiniuose namuose izoliacija montuojama ne tik išorinėse, bet ir vidinėse sienose bei pertvarose. Stiklo vatos gaminiai yra universalūs, tinka įvairioms atitvaroms, tai patogu, nes nereikia kelių medžiagų.
Grindų Šiltinimas
Grindys karkasiniame name gali būti įrengiamos ant plokštės, polių arba rąstinės konstrukcijos.
Stogo Šiltinimas
Šiltinant perdangas, šlaitinius stogus idealiai tinka ruloninė stiklo vata, nes yra galimybė pakloti vientisai išvengiant sujungimų, greitesnis darbas.
Rekomenduojama šiltinimo sluoksnių struktūra:
- Vidinis apdailos sluoksnis;
- Garo izoliacija;
- Karkaso elementai su tarp jų ir už jų įterptomis šiltinimo medžiagomis;
- Išorinis vėjo izoliacijos sluoksnis (sutankintas termoizoliacijos sluoksnis, garams laidi plėvelė, kartais - standžios perforuotos plokštės);
- Vėdinamas oro tarpas;
- Apdailos sluoksnis.
Tinkamos Šiltinimo Medžiagos
Karkasinio namo šiltinimo sėkmė priklauso ne tik nuo sluoksnių išdėstymo, bet ir nuo tinkamai parinktos izoliacijos medžiagos. Skirtingos medžiagos pasižymi nevienoda šilumine varža, garų laidumu, atsparumu drėgmei ir ilgaamžiškumu.
Štai keletas populiariausių pasirinkimų:
- Mineralinė (akmens ar stiklo) vata: Išlieka populiariausia karkasinių namų izoliacija. Ji pasižymi geru šilumos ir garso izoliacijos balansu, atsparumu ugniai ir prieinama kaina. Svarbiausias privalumas - ji „kvėpuoja“, todėl neleidžia kauptis kondensatui sienų viduje. Stiklo vata vėdinamoje konstrukcijoje išlieka sausa, iš esmės jos neveikia drėgmė, jos struktūra nekinta dešimtmečiais, ji nesukrenta, o tai reiškia nekintančius pradinius pastato šiluminius parametrus arba, paprasčiau kalbant, pastatas net ir po dešimtmečių nepraranda šiluminės izoliacijos savybių, išlieka šiltas.
- Ekovata: Gaminama iš perdirbto popieriaus, papildyto antipirenais, todėl tai ekologiška ir gana efektyvi alternatyva. Ekovata turi antiseptiku, kurie apsaugo mediena, i siltimo medziaga peles (akmens vatoje jos pasidaro guztas ir siena lieka vietomis kiaura.
- Poliuretano (PUR) putos: Pasižymi aukščiausiu šilumos izoliacijos koeficientu.Jei namo apdaila (ventiliuojamas fasadas) efektyviausias šiltinimas poliuretano putomis. Dėl elastingumo putos išlaikys vientisą sandarų šiltinimo sluoksnį tarp medinės dalies ir mūrinės. Manau, kad geriausios ir sandariausios (labai svarbu ir medžiagos vandens įmirkis bei vandens garų pasipriešinimas, varža nėra tiek svarbi) tai yra uždarų porų poliuretano putos.
- Medžio plaušo plokštės: Vertinamos dėl geros garso izoliacijos ir natūralios kilmės.
Lyginamoji šiltinimo medžiagų lentelė:
| Medžiaga | Šiluminė varža | Garų laidumas | Atsparumas ugniai | Kaina |
|---|---|---|---|---|
| Mineralinė vata | Vidutinė | Geras | A1 (nedegi) | Vidutinė |
| Ekovata | Vidutinė | Geras | B (degi) | Vidutinė |
| Poliuretano putos | Aukšta | Žemas | B (degi) | Aukšta |
| Medžio plaušo plokštės | Vidutinė | Geras | D (degi) | Aukšta |
Dažniausios Šiltinimo Klaidos ir Kaip Jų Išvengti
Karkasinio namo šiltinimo sėkmė priklauso nuo tikslumo ir sandarumo. Net menkiausias nesandarumas ar netinkamai užklijuota plėvelė gali sugadinti viso darbo rezultatą.
Štai dažniausios klaidos, kurių reikėtų vengti:
- Netinkamas garo izoliacijos įrengimas: Tai viena svarbiausių problemų. Garo izoliacija turi būti nepertraukiama, sandariai suklijuota ir tvirtai prigludusi prie konstrukcijos. Dažna klaida - garo izoliacijos įrengimas ne iš vidaus, o tarp izoliacijos sluoksnių.
- Nepakankamas izoliacijos suspaudimas tarp karkaso tašų.
- Vėjo izoliacijos trūkumas: Vėjo izoliacinė plėvelė - tai „nematomas skydas“, saugantis izoliaciją nuo šalto oro srauto. Jos dažnai pamirštama arba sumontuojama netinkamai. Vėjo izoliacija turi būti vientisa, be tarpų, užleidžiama viena ant kitos bent 10 cm ir užklijuojama specialiomis juostomis.
- Blogas vėdinimo sluoksnio sprendimas.
Svarbu: Šiltinimo ir apdailos darbai turi būti atliekami tik esant sausoms sąlygoms. Net 1 % drėgmės kiekis šilumos izoliacijos sluoksnyje gali sumažinti jos efektyvumą iki 10 %.

Dažniausios šiltinimo klaidos
Karkasinio namo šiltinimas - procesas, kuriame net smulkiausia klaida gali brangiai kainuoti
Karkasinio namo šiltinimo kokybę lemia ne tik medžiagos ir meistrų patirtis, bet ir tinkamai parinktas darbų laikas. Idealiausias metas karkasinio namo šiltinimui - pavasaris arba ankstyvas ruduo, kai oro temperatūra laikosi nuo +10 iki +20 °C, o santykinė drėgmė neviršija 60 %.
Tinkamai įrengtas šiltinimo sluoksnis tarnauja tiek, kiek pats namas. Kiekviena smulkmena - nuo plėvelės sujungimo iki oro tarpo pločio - turi reikšmę.
Karkasinio namo konstrukcija yra labai tinkama energiškai efektyviems pastatams. Pirmiausia dėl to, kad pastato sienos storis yra gerokai mažesnis nei mūrinio pastato. A+ energinio naudingumo klasės karkasinės pastato sienos storis yra pie 450 mm, o tos pačios klasės mūrinio pastato sienos storis yra 10-15 cm didesnis (priklauso nuo konstrukcijos tipo ir mūro medžiagos). Be to, ir sandarumo klausimai sprendžiami gerokai paprasčiau nei mūriniame pastate.
Sandarumo barjero funkciją karkasiniame pastate atlieka orą ir garus izoliuojantis sluoksnis, dažniausiai įrengiamas iš 200 mikronų storio statybinės polietileno plėvelės. Sandarumo užtikrinimas iš esmės lygus darbo kruopštumui. Labai svarbu, kad dedant į konstrukciją stiklo vatą ji būtų apsaugota nuo atmosferos poveikio ir vienodai suspausta visomis kryptimis.
Kaip sandarinami praėjimų mazgai? Kokybiškomis lipniomis sandarinimo juostomis, kurios lipnumą išlaiko ilgai, jų klijai neišdžiūsta po metų kitų. Kol nesumontuotas stogas, šiltinimas uždengtas, vėjo izoliacinių plokščių siūlės užklijuotos.
Optimalus šiltinimo storis priklauso nuo norimos energinės klasės. A+ klasės namui dažniausiai pakanka 20-25 cm mineralinės vatos sienose ir 30-35 cm stoge.
Sandarumo patikrą galima atlikti vadinamuoju „blower door“ testu.
Šiltinimą žiemą galima atlikti tik tada, kai patalpose palaikoma teigiama temperatūra ir nėra kondensato pavojaus.
Karkasinio namo konstrukcija projektuojama ir įrengiama pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" reikalavimus.
Atsižvelgiant į projektą, išorinė atitvarų pusė gali būti papildomai apšiltinama 50 mm izoliacija. Po to sienos apkalamos drėgmei atspariomis 12 mm OSB ar kitomis plokštėmis. Ant jų arba ant izoliacinio sluoksnio įrengiama vėjo izoliacija - kietos stiklo vatos plokštės arba plėvelė.
Karkasinio pastato sienos sumuštinį sudaro (nuo vidinės pusės):
- vidinis apdailos sluoksnis,
- garų izoliacija,
- karkaso elementai su tarp jų ir už jų įterptomis šiltinimo medžiagomis,
- išorinis vėjo izoliacijos sluoksnis (sutankintas termoizoliacijos sluoksnis, garams laidi plėvelė, kartais - standžios perforuotos plokštės),
- vėdinamas oro tarpas ir apdailos sluoksnis.
Dėl laidumo vandens garams, gaisrinės saugos bei kitų naudingų savybių karkasinių sienų šiltinimui geriausiai tinka mineralinė stiklo vata, jos privalumas dar ir tas, kad šios vatos nemėgsta graužikai, ji atspari grybeliams ir pelėsiams.
Pagrindinis bet kurios termoizoliacinės medžiagos rodiklis yra šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo λ skaičius mažesnis, tuo geresnės medžiagos termoizoliacinės savybės, paprasčiau kalbant, tuo medžiaga šiltesnė.
URSA Platinum 32 demblių šilumos laidumas yra vienas mažiausių tarp izoliacinių medžiagų.
Vidinei sienų apdailai iš vidaus karkasas dažniausiai dengiamas gipskartonio plokštėmis.
KIEK ŠILTINTI SIENĄ?

tags: #karkasas #medinio #namo #apsiltinimui