Žemės Sklypo Paskirties Keitimas: Viskas, Ką Turite Žinoti

Įsivaizduokite situaciją, kai turite žemės sklypą vaizdingoje vietovėje, tačiau negalite ten statyti namo ar sodo namelio dėl žemės paskirties apribojimų. Arba, atvirkščiai, norite įrengti komercinės paskirties objektą namų valdos sklype, bet tai neleidžiama. Tokiais atvejais vienintelė išeitis - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja įstatymai, todėl svarbu žinoti pagrindinius nuostatus.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žemės sklypo paskirties keitimo aspektus, įskaitant atvejus, kai sklypas yra žemės ūkio paskirties arba kai nėra suformuotas žemės sklypas prie gyvenamojo namo.

Kaip Sužinoti Žemės Sklypo Paskirtį?

Patikimiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreiptis į Registrų centrą. Tai galite padaryti keliais būdais:

• Prisijungus prie elektroninės Registrų centro klientų savitarnos sistemos, skiltyje "Nekilnojamojo turto kadastras ir registras", kairiajame meniu spustelėjus nuorodą "Registro išrašai ir pažymos" ir pasirinkus dokumento tipą - "Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą".
• Taip pat galite pasinaudoti viešuoju Regia žemėlapiu. Nors šiame puslapyje nėra nurodytos žemės paskirtys tiesiogiai, tačiau suprasti jas nesudėtinga. Namų valdos paprastai pažymėtos numeriais, gatvių pavadinimais ir geltona spalva.

Ar Galima Pakeisti Žemės Sklypo Paskirtį?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1395, galimybė pakeisti žemės sklypo paskirtį priklauso nuo to, ar sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją. Trumpai tariant:

• Jei sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, sklypo paskirtį galėsite pakeisti.
• Kitu atveju - ne.

Kaip Sužinoti, Ar Sklypas Patenka Į Urbanizuotą Teritoriją?

Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą, bendrąjį planą. Planus galite rasti savivaldybės interneto svetainėje arba kreipiantis į savivaldybės administracijos architektūros skyrių. Taip pat galite pasinaudoti aukščiau nurodytu Regia žemėlapiu, urbanizuotos teritorijos jame pažymėtos geltona spalva, taip pat nurodomos gatvės.

Vilniaus miesto bendrojo plano fragmentas

Dažniausios Situacijos Ir Sprendimo Būdai

Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį. Tokiu atveju yra du pagrindiniai būdai:

1. Pakeisti žemės sklypo paskirtį į namų valdą ar kitą tinkamą paskirtį.
2. Statyti ūkininko sodybą, jei atitinkate ūkininko statusą ir žemės sklypas atitinka reikalavimus.

Ūkininko Sodybos Statyba Žemės Ūkio Paskirties Sklype

Norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro. Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus.

Žemės Sklypo Paskirties Keitimo Eiga

Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateikiame paskirties keitimo eigą:

1. Kreipkitės į savivaldybę su prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį.
2. Pateikite reikiamus dokumentus (žemės sklypo planą, nuosavybės dokumentus ir kt.).
3. Laukite savivaldybės sprendimo. Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.
4. Įregistruokite pakeistą paskirtį Registrų centre.

Žemės Sklypo Formavimas Prie Naudojamų Statinių

Jeigu reikia įteisinti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių, pirmas žingsnis siekiant šio tikslo - geodeziniai matavimai. Žemės sklypo geodeziniai matavimai - tai tikslus žemės sklypo ploto nustatymas, tikslios žemės sklypo ribos ir jų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastro (NTK) duomenų bazę, parengimas. Kadangi kiekvieno sklypo geodeziniai duomenys įrašomi nekilnojamo turto kadastro duomenų bazėje, šie matavimai dar vadinami kadastriniais matavimais.

Pirmas žingsnis norint įteisinti naudojamą žemės sklypą - kadastriniai matavimai. Kitas etapas būtų namų valdos žemės sklypo projekto parengimas ir išpirkimas iš valstybės. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytomis aplinkybėmis, valstybinė žemė užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais statiniais, parduodama ne aukciono būdu. Jei tai nuolatinė gyvenamoji vieta, taikoma 40 proc. nuolaida nuo vietovėje esančios žemės vertės.

Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šie žemės sklypai miestuose negali būti didesni kaip 0,2 hektaro (20 arų) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro (30 arų) - kituose miestuose (išskyrus Neringą). Jei naudojamas sklypas didesnis, parduodamo plotas gali siekti atitinkamai iki 0,3 ir 0,4 ha.

Žemės Sklypo Formavimas Ir Paskirties Keitimas Žemės Valdų Projektais

Nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų paskirtis keičiama ir sklypai formuojami žemės valdos projektais, o ne vien detaliaisiais planais kaip būdavo anksčiau. Tai reiškia, kad jų paskirtis gali būti keičiama formuojant, padalijant sklypą ir kitais žemės valdos projektais.

Sklypo savininkas, norėdamas suformuoti ar pertvarkyti sklypą ir pakeisti jo naudojimo paskirtį, turi pateikti prašymą elektroninėje Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) užpildant atitinkamą formą. Galima su prašymu kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos padalinį (kai žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje), arba savivaldybės administracijos direktorių (kai sklypas yra miesto ar miestelio teritorijoje). Bet kuriame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas (pavyzdžiui, sujungiant du sklypus suformuoti sklypą komercinio pastato statybai), sklypo kadastrinis numeris ir pateikiamas planas ar planai.

Pateikus prašymą gaunamas atsakymas, ar toje vietovėje ir tam sklypui leidžiama rengti žemėtvarkos projektą, jei prašymas pateiktas elektroniniu būdu sistemoje galima stebėti jo eigą - kada derinamas su institucijomis, rengiamos sąlygos ir kt. Gavus sprendimą rengti žemės sklypo formavimo/pertvarkymo sąlygas, išduodamos projekto sąlygos ir šiame etape jau būtina specialistų pagalba. Jei reikia, jie pirmiausia jie padaro topografinę arba geodezinę nuotrauką, jei matavimai seni, iš naujo atlieka geodezinius matavimus ir, laikydamiesi nurodytų sąlygų, parengia projektą, suderina su užsakovu, paviešina jį, gauna institucijų patvirtinimą, atlieka kadastrinius matavimus, paženklina sklypą vietovėje ir tik tuomet jį galima registruoti VĮ „Registrų centras".

Jeigu vienas sklypas dalijamas į kelis, galima sklypą dalinti rengiant sklypo detalųjį planą. Tuomet žemės sklypo savininkas ar naudotojas teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui. Prašymo nagrinėjimo ir projektavimo sąlygų išdavimo etapai panašūs, nauja yra tai, kad viešinimo etape žemės sklypo savininkas ar naudotojas prie teritorijos į turi pastatyti stendą, kuriame pateikia informaciją apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodydamas planuojamo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bei informaciją apie numatomą statyti pastatą.

Ūkininko Sodybos Sklypo Projektas

Tai, kas buitine kalba yra namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje, biurokratine kalba yra kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Paprastai šnekant, jis reikalingas, jei norite pasistatyti namą jums nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, bet biurokratine kalba toks pastatas bus vadinamas ūkininko sodyba, o pastato ir žemės savininkas - ūkininku, nors gerai žinome, kad taip dažniausiai nėra.

Ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties ne mažesniame kaip 0,5 hektaro žemės sklype, išskyrus teritorijas po 1995 m. birželio 1 d. priskirtas miestams.

Pagrindinių Veiksmų Eiga

1. Pateikiamas prašymas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui arba užpildoma prašymo formą ŽPDRIS elektroninėje sistemoje.
2. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar teritorinio padalinio vadovas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo ir planavimo tikslų arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį priimti.
3. Žemės sklypo savininkas arba jo įgaliotas planavimo organizatorius apie priimtą sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų bei patvirtintą planavimo darbų programą paskelbia seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
4. Gavęs planavimo sąlygas, žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas planavimo organizatorius su projekto rengėju - jais gali būti tik atestuoti specialistai, sudaro rašytinę sutartį kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti ir toliau jau jau dirba specialistai. Jie ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo užpildo ŽPDRIS nurodytus sutarties duomenis.
5. Projekto organizatorius parengia projektą ir derina su žemės sklypo savininku.
6. Projekto rengėjas arba žemės sklypo savininkas, kitas planavimo organizatorius užtikrina projekto viešinimą.
7. Projektas derinamas savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje.
8. Pateikiamas registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
9. Įsigaliojus projektui, ūkininkas gali kreiptis į vietos savivaldybę dėl leidimo statyti ūkininko sodybą išdavimo.

Svarbūs Aspektai Ir Patarimai

Vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo. Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.

Informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami. Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis. Tad specialistų (matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

tags: #statybos #istatymas #gyvenamojo #namo #pridavimas #kai