Kanalizacijos įrengimas 6 arų sklype: ką svarbu žinoti

Privačiame sektoriuje individualius nuotekų valymo įrenginius turi trečdalis Lietuvos nuosavų sklypų ir namų savininkų. Praktika rodo, kad, net ir turint nuotekų valymo įrenginius, jų savininkams vis kyla klausimų, kaip jais teisingai naudotis ir prižiūrėti. Aktualus klausimas, ar pagal įstatymus galima 6 arų sodo sklype įrengti nuotekų valymo įrenginius. Atsakymas - taip, galima, tačiau reiktų išlaikyti įstatymuose nustatytus atstumus nuo kaimynų ribos, nuo gyvenamųjų patalpų ir kitų statinių.

Nuotekų valymo įrenginio schema

Nuotekų valymo įrenginių tipai

Svarbu aptarti, kokie nuotekų valymo įrenginiai gali būti įrengiami 6 arų sklype. Šiuo metu praktiškai naudojamos tik plastikinės ir stiklo pluošto talpos. Anksčiau BVĮ talpų medžiagų pasirinkimas svyravo tarp metalinių, plastikinių, stiklo pluošto ir betoninių, kiekvienai medžiagai turint savo privalumų ir trūkumų.

Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai (BNVĮ)

Biologiniame nuotekų valymo įrenginyje (BNVĮ) vyksta nuotekose esančių biologinių atliekų ir nuo jų susidarančio dumblo skaidymas į neorganines medžiagas. Biologinio valymo įrenginiai, naudojantys aktyvųjį dumblą, pasižymi kompaktiškumu. Pavyzdžiui, individualiam namui skirtas valymo įrenginys gali būti maždaug 1,5-2 metrų skersmens ir 2 metrų aukščio. Žemės paviršiuje matomi tik įrenginio dangčiai. Jeigu įrenginys veikia ir naudojamas tinkamai, jo darbas nepastebimas - nesigirdi triukšmo ir nėra jokio kvapo. Individualiems namams skirtus įrenginius paprasta transportuoti ir susimontuoti net ir pačiam, pagal gamintojo pateiktas schemas.

BNVĮ veikimo principas:

1. Įtekėjimo (pradinio nusodinimo, beorio anaerobinio valymo) kamera yra pirmoji nuotekų kelyje - į ją suteka dar neišvalytos buitinės nuotekos su jose esančiomis pašalinėmis medžiagomis (tualetiniu popieriumi, buitine chemija, kt.). Čia nuotekos susimaišo su veikliuoju komponentu - dumblu.
2. Nuotekos su dumblu nukeliauja į aeracinę kamerą, kurioje, dalyvaujant orui, nuotekas veikia bakterijos, skaidančios cheminius junginius į neorganines medžiagas.
3. Po antros nusodinimo kameros, kurioje nusėda dumblas, apvalytų nuotekų skystis nukreipiamas į išvalyto vandens kamerą.

Išvalytos nuotekos tampa techniniu vandeniu ir praktiškai nėra kenksmingos aplinkai (neleistinas tik jų patekimas į požeminius gruntinius vandenis). Jas galima išleisti į gruntą, melioracinius griovius, naudoti gėlių laistymui, automobilių plovimui, tualetui (klozeto bakeliui pripildyti). Švaresniam išvalymui išleidžiamas nuotekas galima filtruoti per drenažinį sluoksnį.

Jeigu nėra galimybių išleisti išvalytas nuotekas į gruntą (dėl netinkamų grunto sąlygų, dėl aukštų požeminių vandenų) arba į griovius, tuomet įrengiamas nuotekų kaupimo rezervuaras. Siekiant išvengti nuotekų patekimo į gruntinius vandenis, kaupimo rezervuarui būtina hidroizoliacija ir užtikrintas dugno ir sienelių sandarumas. Iš septikų, skirtingai nuo BVĮ, negalima išleisti į aplinką nuotekų vandens (pagal naujausią reglamentą).

Plastikinės nuotekų talpos (iš polietileno, polipropileno) tapo populiarios dėl lengvumo bei patogumo jas transportuoti ir montuoti. Bet plastiko problema ta, kad tokios talpos ne visada atlaiko grunto apkrovas, susispaudžia sunkiame grunte, ypač įkastos giliau nei 70 cm. Todėl lengvesnio plastiko talpos įleidžiamos į gelžbetonio šulinį.

Plastiko tvirtumas priklauso nuo jo kokybės, storio ir konstrukcijos pažangumo - grunto slėgį ir gniuždymo jėgas atlaiko gaminiai su dvigubomis sienelėmis, su sustiprintomis standumo briaunomis.

Dar tvirtesnės yra stiklo pluošto talpos. Jos pasižymi dideliu atsparumu fiziniams poveikiams, ilgai tarnauja, mažai sveria, lengvai įrengiamos ir sulaukia daug gerų atsiliepimų, bet tik tuo atveju, jeigu pagamintos pagal vyniojimo technologiją.

Metalines nuotekų talpos yra užtikrintai sandarios, nelaidžios skystoms medžiagoms, skirtingai nuo plastikinių polimerų korpusas nesideformuoja nuo grunto slėgio, bet dabar naudojamos tik rezervuarams. Nerūdijančio plieno ir emaliuoto plieno talpyklos turi padidintą atsparumą drėgmės, biologinių skysčių ir cheminių medžiagų poveikiui.

Betoninė nuotekų talpa (gelžbetonio) iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti patrauklesnė dėl to, kad užtikrintai atlaiko statines grunto apkrovas, o pats betonas kainuoja palyginti nedaug. Be to, gelžbetoninės talpos sandarinimas ir pats įrengimas yra brangesni. Sandarinimas reikalingas todėl, kad betonas praleidžia skysčius.

Valymo įrenginiams gaminamos specialios nepralaidžios ir padidinto sandarumo gelžbetoninės talpos ir šuliniai, siekiant išvengti nuotekų patekimo į gruntą, bet jų kainos aukštos. Todėl talpos iš paprasto betono skirtos tik infiltracijai, ilgą laiką nuotekų jose laikyti negalima - jeigu sandarumas nėra užtikrintas, nuotekų skystis prasiskverbs į gruntą, gali patekti į gruntinius vandenis.

Atstumai ir reikalavimai

Vienintelė norma, galinti riboti nuotekų valymo įrenginių įrengimą mažo ploto sklypuose yra sanitarinis atstumas tarp statinių. Vadovaujantis STR 2.02.09:2005 mažiausias leistinas sanitarinis atstumas nuo gyvenamojo namo - 8m., nuo šachtinio šulinio - 15m. Šie nominalūs atstumai privalo būti išlaikyti.

Naujausias STR nurodo, kad individualiam nuotekų valymo įrenginiui būtinas minimalus leistinas sanitarinis atstumas iki kaimyninio sklypo ribos - 1 metras. Tai yra leistinas atstumas tik iki kaimyno tvoros, bet ne iki kaimyno namo. STR leidžiamas sanitarinis atstumas iki kaimynų gyvenamojo namo - 8 metrai.

Pavyzdžiui, jeigu kaimyno namas stovi 2 m atstumu nuo tvoros, ribojančios jūsų sklypus, tuomet jūs turėsite savo nuotekų valymo įrenginį įsirengti, išlaikant 6 m atstumą nuo tvoros. Taip bus išsaugota 8 m sanitarinė zona. Iki geriamojo vandens šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio turi būti išlaikytas 15 m atstumas nuo nuotekų valymo įrenginio.

Sanitarinės apsaugos zonos schema

Gruntiniai tyrimai

Dirvos tipas (smėlingas ar molingas) turi reikšmės nuotekų valymo sistemos įrengimui. Palankiu laikomas smėlingas gruntas, bet molingas įjungia “raudoną šviesą”. Reikalas tas, kad išvalytos nuotekos infiltruojamos į gruntą, bet esant sunkiam grunto tipui (moliui arba priemoliui) teks atsisakyti požeminės nuotekų talpos ir ieškoti kitų optimalių nuotekų išleidimo variantų, tinkančių molingos struktūros dirvai.

Tam iš pradžių ir atliekami inžineriniai geologiniai grunto tyrimai, iškviečiami konsultantai ir specialistai. Jie ne tik ištirs grunto sudėtį, bet ir nustatys požeminių gruntinių vandenų lygį, kuris ne mažiau svarbus.

Nuotekų valymo įrenginiams tinkamiausi yra smėlingi plotai, žvyrai, gruntai su didesniais aeracijos sluoksniais ir gruntai, kuriuose požeminis vanduo slūgso kuo giliau. Grunto tyrimo metu specialistai atsižvelgia į jo filtracijos koeficientą - laidumo vandeniui rodiklį. Jis rodo vandens kiekį, kurį gruntas sugeba praleisti per laiko vienetą. Pvz., molio laidumas siekia apie 0,001 metrų per parą, o priemolio - 0,005-0,05 m/parą. Matuojama ir grunto aeracijos zona - sluoksnis tarp žemės paviršiaus ir požeminių gruntinio vandenų, kuriame laikosi drėgmė, garai ir oras.

Priklausomai nuo aeracijos sluoksnio charakteristikų, ieškoma sprendimo - ar galima tokiame grunte įrengti filtracijos sistemą. Jeigu gruntiniai vandenys aukšti, o jų atstumas iki žemės paviršiaus, iki nuotekų išleidimo vamzdžio, iki infiltracinio šulinio dugno yra mažiau nei 1 metras - tuomet sklype siūloma statyti nuotekų siurblinę - tam, kad pakelti nuotekas į valymo įrenginį, esant pakankamu atstumu virš gruntinių vandenų.

Esant aukštam gruntinio vandens lygiui specialistai dar pataria įbetonuoti (ir papildomai hidroizoliuoti) nuotekų valymo įrenginį, o šalia jo įrengti kontrolinį šulinėlį. Per jį savininkas gali nuolat stebėti vandens lygį ir, susidarius vandens pertekliui, imtis jo išpumpavimo. Labai svarbu nustatyti gruntinio vandens srovės tekėjimo kryptį. Jeigu srauto krypties neįmanoma nustatyti arba ji nuolat keičiasi, tuomet filtracijos sistemos įrengti negalima.

Nuotekų kiekio įvertinimas

Apytiksliai vienas gyventojas per mėnesį sugeneruoja apie 3-4 m³ nuotekų, keliaujančių į kaupimo rezervuarą. NVĮ, skirti individualiems namams, gali išvalyti 0,8-10 m³ buitinių nuotekų per dieną. Planuojantys įsirengti NVĮ iš pradžių turi įvertinti vandens sąnaudas, priklausomai nuo namo gyventojų kiekio.

Pavyzdžiui, 3-4 žmonių šeimai (2 tėvai ir 1-2 vaikai) pakanka 0,8 m³ talpos “Švaistės” biologinio valymo įrenginio BV-GP-0,8. Kartais patariama rinktis truputį didesnės talpos BVĮ - “su atsarga” ateičiai, tarkim, šeimos pagausėjimo atvejui. Per mažas įrenginys nesugebės laiku išvalyti nuotekų, jos liks nepakankamai išvalytos arba iš viso neišvalytos.

Nedideliam gyventojų kiekiui klaidingai pasirinkus pernelyg didelės talpos NVĮ jame esantis veiklusis dumblas nebus pilnai užpildytas nuotekomis iki reikiamo lygio.

Dumblo šalinimas

Nuotekų surinkimo talpoje nuolat kaupiasi dumblas. Jo perteklių periodiškai reikia išsiurbti ir išvežti. Perteklinis dumblas gali užkimšti nuotekų vamzdį, nutiestą į infiltracijos zoną. Jeigu buitinio nuotekų valymo įrenginys eksploatuojamas tiksliai pagal taisykles ir teisingai sureguliuotas, tuomet perteklinį dumblą pakanka pašalinti tik 1 kartą per metus, daugiausia - 2-3 kartus per metus.

Išsiurbimo metu patariama šiek tiek dumblo palikti įrenginyje, kad greičiau pradėtų daugintis veikliosios bakterijos.

Pagal kokius požymius savininkas gali nustatyti, kad atėjo laikas išsiurbti dumblą? Kai turimame BVĮ modelyje nėra signalizacijos, įspėjančios apie dumblo perteklių, toks klausimas gana dažnas. Pavyzdžiui, pasisėmus nuotekų vandens mėginį iš antros nusėdimo kameros, reikia apie 30 minučių stebėti - kiek dumblo nusėdo mėginyje.

Buitinės chemijos įtaka

Kiekviena cheminė plovimo priemonė naikina NVĮ esančias veikliąsias bakterijas, skaidančias nuotekų teršalus. Naudingų bakterijų skaičius nuo agresyvių skalbimo priemonių poveikio smarkiai mažėja ir tampa nepakankamas sklandžiam nuotekų valymo procesui.

Nors atrodo keista, bet NVĮ reikia saugoti ir nuo lietaus vandens bei tirpstančio sniego patekimo į valomas nuotekas - juose yra įvairių druskų ir rūgščių, užteršiančių talpos vandenį. Negalima į NVĮ leisti ir kritulių nuotekų kanalų iš garažo. Rizikinga, jeigu tai nukalkinimų filtrų vanduo - dėl druskų, kurios nepriimtinos biologiniam nuotekų valymui ir dumblui.

Aktyviosios bakterijos, skaidančios nuotekų medžiagas, pačios dauginasi milžiniškais kiekiais - jeigu NVĮ apsaugotas nuo buitinės chemijos patekimo, tuomet bakterijų pakanka kokybiškam valymui ir poreikio nuolat papildyti jų kiekį nėra. Išnykus veikliosioms bakterijoms suktriks nuotekų valymo procesas ir medžiagų skaidymas, neliks veikliojo dumblo, nuotekų vanduo bus neišvalytas. Tuomet būtina pradėti naują bakterijų veisimosi ciklą, pilant jų naują “porciją”. Bakterijos gali išnykti ir BVĮ ilgalaikės prastovos metu, negavusios “maisto” - naujų nuotekų.

Kiti svarbūs aspektai

Sertifikuotas NVĮ, pažymėtas CE atitikties ženklu, negali turėti atviro dugno. Viskas prasideda nuo NVĮ projekto parengimo, kuriam reikalingos projektavimo sąlygos. Buitinių nuotekų valymo įrenginiams reikia gauti statybos leidimą. NVĮ vietą sklype reikia suplanuoti taip, kad aplink 8-10 m spinduliu ateityje nebūtų vykdomi jokie statybos darbai.

Iš esmės pakanka ir 50-70 cm gylio, priklausomai nuo NVĮ vamzdžių gamintojo - nuotekos vamzdžiuose neužšals, kadangi jos yra šiltos. Jeigu NVĮ įrengiamas nedideliu atstumu nuo nuosavo namo (keli metrai), tuomet nuotekų trasa yra trumpa ir 50-70 cm gylyje nuotekos tikrai neužšals. Mažame sklype, planuojant mažą NVĮ, jei grunto sąlygos leidžia, galima įsirengti šulinį su infiltracijos dugnu arba požeminę infiltracinę talpą.

Centralizuota kanalizacija ir prisijungimas prie jos leidžia savininkui būti užtikrintu, kad, įvykus gedimui vandentiekio arba nuotekų šalinimo sistemoje, situacija būtų pataisyta per trumpesnį laiką. Kartais sklype su nuosavu NVĮ gali būti tokia situacija, kad individuali nuotekų sistema yra įrengta apie 0,5 m žemiau centralizuotos nuotekų kanalizacijos lygio, esančios 50 m ribose.

Trumpiau tariant - vietinei NVĮ nepakanka aukščio ir nuolydžio savaiminiam nuotekų nutekėjimui į magistralę. Nuosava vietinė nuotekų kanalizacija negarantuoja stabilumo, joje gali kilti gedimų, kuriuos teks taisyti dažniausia savarankiškai, priklausomai nuo asmeninių techninių-inžinerinių gabumų.

tags: #kanalizacija #6 #aru #sklype