Kaip būti savimi: kelias į autentiškumą ir savęs priėmimą

Gyvenimas pagal savo vidų, priimant save tokį, koks esi, yra esminis žingsnis link pilnaverčio ir laimingo gyvenimo. Tačiau, kas iš tiesų reiškia "būti savimi" ir kaip tai pasiekti kasdieniame gyvenime? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip atrasti ir išreikšti savo tikrąjį "aš", nepaisant visuomenės spaudimo ir vidinių baimių.

Kas trukdo būti savimi?

Daugeliui žmonių sunku būti savimi dėl įvairių priežasčių, kurios dažnai slypi giliai mūsų pasąmonėje:

• Baimė būti neįvertintam: Baimė, kad kiti žmonės nemėgs ar atstums, jei parodysime savo tikrąjį "aš", yra viena didžiausių kliūčių.
• Per didelis susirūpinimas socialiniu pripažinimu: Noras įtikti kitiems ir atitikti jų lūkesčius gali priversti mus ignoruoti savo jausmus ir poreikius.
• Savęs sureikšminimas: Perdėtas dėmesys savo įvaizdžiui ir noras atrodyti tobulai trukdo priimti savo trūkumus ir būti autentiškiems.
• Šešėlinės asmenybės dalies nepriėmimas: Slopinant savyje aplinkai nepriimtinus impulsus, susiformuoja šešėlinė asmenybės dalis, kurią sunku pripažinti ir integruoti.

Net ir su kauke aš darau tai, ką noriu. Noriu - šypsausi, nenoriu - ne. Būna akimirkų, kai aš bijau. Kenčiu. Nekenčiu. Pykstu ir įsižeidžiu. Pavydžiu, liūdžiu ar tingiu. Ir dėl to jaučiu kaltę, kartais man gėda. Tačiau tai - mano. Aš leidžiu sau tai jausti.

Štai ką apie tai savo knygoje „Du traktatai apie analitinę psichologiją“ rašo C. G. Jung’as, kaip alternatyvą individualizmui pateikdamas individuaciją, t. y. kada galime teigti, kad tapome savimi? Visas gyvenimas gali būti kelionė savos būties link, nes mes nuolat tampame, keičiamės. Rožė yra savimi dar būdama mažas daigelis, tačiau tikra rože ji tampa tik išskleidusi žiedą.

Kaip ugdyti savivertę ir pasitikėjimą savimi?

Norint būti savimi, būtina ugdyti savivertę ir pasitikėjimą savimi. Štai keletas praktinių žingsnių, kurie gali padėti:

1. Priimkite faktą, kad tobulumas neegzistuoja. Stenkitės nustoti lyginti save su kitais ir atsikratykite spaudimo būti tobulais.
2. Pripažinkite savo vertę. Jūsų vertė nėra kažkas, ką reikia užsitarnauti. Jūs ją jau turite - vien dėl to, kad egzistuojate.
3. Praktikuokite meilę sau. Kalbėkite su savimi švelniai, net kai nesijaučiate gerai. Pasirūpinkite savimi ir patenkinkite savo poreikius.
4. Supraskite, kad niekam nerūpi tiek, kiek jums atrodo. Žmonės yra pernelyg užsiėmę savo problemomis, kad analizuotų kiekvieną jūsų žodį.
5. Apsupkite save pozityviais dalykais. Žiūrėkite turinį, kuris skatina jus gerai jaustis. Įjunkite motyvuojantį grojaraštį į savo ausines, kai jums reikia kasdienės pasitikėjimo savimi dozės.
6. Padarykite dalykų, kurie jums patinka savyje, sąrašą. Sutelkite dėmesį į savo laimėjimus, o ne į nesėkmes.
7. Kai kitą kartą gausite komplimentą, priimkite jį. Tiesiog pabandykite nusišypsoti ir pasakyti ačiū. Be „bet“ ir be savikritikos.
8. Išeikite iš savo komforto zonos - po vieną mažą žingsnį. Nusistatykite mažus tikslus, kurie išves jus už komforto zonos ribų.
9. Priimkite, kad progresas nėra linijinis. Priimkite ir blogas dienas. Pasitikėjimo savimi kūrimas yra procesas.

Kaip atpažinti žemą savivertę?

Žema savivertė gali pasireikšti įvairiais būdais. Štai keletas požymių, kurie gali rodyti, kad jums trūksta pasitikėjimo savimi:

• Dažnai norite pasakyti savo nuomonę, bet tylite, nes bijote apsikvailinti.
• Jums sunku priimti komplimentus. Vietoj to, kad pasakytumėte ačiū, sumažinate komplimento reikšmę.
• Kai esate tarp žmonių, jaučiate, kad jie jus stebi ir vertina.
• Jei kas nors greitai neatsako į jūsų žinutę, pradedate nerimauti, kad padarėte kažką blogai.
• Mieliau suvalgysite ne tai, ką užsisakėte restorane, nei sugrąžinsite maistą padavėjui.
• Dažnai pavydite kitiems patrauklumo, sėkmės ar talento.
• Jei žmonės šnabžda grupėje, manote, kad jie kalba apie jus.
• Prieš susirinkimą ar pristatymą jūs mintyse kartojate, kaip suklysite.
• Kai pasiekiate tikslą, sumenkinate jį, nes nenorite atrodyti arogantiškas.
• Nuolat atsiprašinėjate - net už smulkmenas.

Jei atpažinote bent kelis iš šių požymių, verta susimąstyti apie savo savivertės ugdymą.

Atjauta sau: kaip būti sau geru draugu?

Mokslininkė dr. Kristin Neff kaip atsvarą vidiniam kritikui siūlo atjautos sau metodą. Tai gebėjimas mylėti save ir su savimi palaikyti šiltą santykį, net kai užklumpa įvairios gyvenimo negandos, jaučiamasi nevykusiu ir klystančiu. Tai buvimas nesmerkiant, neplakant ir nebaudžiant savęs, gebėjimas paguosti ir jausti empatiją sau, įsisąmoninimas ir priėmimas visų savo asmenybės dalių, net ir tų, kurios atrodo kaip trūkumai. Atjauta sau susideda iš trijų komponentų: geranoriškumo sau, bendražmogiškumo ir sąmoningumo (angl. mindfulness).

Trys komponentai:

• Geranoriškumas sau apibūdina gebėjimą švelniai, šiltai reaguoti į save kenčiant bei palaikant santykį su savo paties trūkumais ir ribotumais, užuot neigus negatyvius gyvenimo aspektus ar skriaudus savikritika.
• Bendražmogiškumas reiškia gebėjimą suprasti, kad kančia ir asmeninės nesėkmės yra dalis bendrų žmones jungiančių patirčių.
• Sąmoningumas reiškia gebėjimą priimti visus savo asmenybės aspektus, net ir tuos, kurie atrodo kaip trūkumai.

Praktiniai pratimai atjautai sau ugdyti:

1. Prisiminkite situaciją, kai artimas draugas jautėsi labai prastai. Kaip elgėtės, kaip mėginote jam padėti? Tada prisiminkite, kada pats kentėjote ar išgyvenote kažką nemalonaus. Kaip tipiškai elgiatės su savimi tokiose situacijose? Ar pastebite elgesio su savimi ir draugais skirtumą?
2. Pagalvokite apie situaciją savo gyvenime, kuri jums kelia stresą. Įsileiskite ją į savo mintis ir patyrinėkite savo reakcijas. Dabar pasakykite sau: „aš kenčiu“, „man skaudu“, „tai stresas“. Tada pasakykite sau: „kentėjimas yra gyvenimo dalis“, „kiti žmonės irgi tai jaučia“, „aš ne vienas“.
3. Pagalvokite apie savo netobulumus, dėl kurių jaučiatės menkavertis. Aprašykite savo netobulumą, kuris jums neduoda ramybės. Tada parašykite laišką sau. Jį rašykite besąlygiškai mylinčio ir gerbiančio „nematomo draugo“ akimis.

Suderinkite prigimtį su visuomenės vertybėmis

Būti savimi nereiškia, kad turime nepaisyti visuomenės taisyklių ir vertybių. Priešingai, tikras savęs išreiškimas turi būti suderintas su pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Norėdami gyventi pilnavertį gyvenimą, turime nuolat siekti pusiausvyros tarp savo prigimties ir visuomenės reikalavimų.

Kaip tai padaryti?

• Savirefleksija: Nuolat analizuokite savo veiksmus ir jausmus, siekdami suprasti, ar jie atitinka Jūsų vertybes ir moralinius principus.
• Empatija: Gebėjimas įsijausti į kitų žmonių jausmus ir poreikius. Empatija padeda mums suprasti, kaip mūsų veiksmai veikia kitus ir leidžia pasirinkti tokius elgesio būdus, kurie yra naudingi ne tik mums, bet ir aplinkiniams.
• Atsakomybė: Prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę pripažinti savo klaidas ir stengtis jas taisyti, o ne kaltinti kitus ar aplinkybes.

Terapijos nauda

Jei jaučiate, kad jums sunku būti savimi ir ugdyti savivertę, kreipkitės į specialistą. Terapeutas gali padėti jums atrasti šios problemos priežastį ir palaipsniui pakeisti tas nuostatas, kurios verčia jus nuleisti galvą ir sunkiai kvėpuoti. Svarbiausia, terapeutas palaikys jus kuriant naują, labiau pasitikinčią savimi asmenybę - kad nesustotumėte.

Savivertės testas

Norėdami geriau suprasti savo padėtį, atlikite šį trumpą testą ir nuoširdžiai atsakykite TAIP arba NE:

Kuo daugiau TAIP atsakymų, tuo silpnesnis jūsų pasitikėjimas savimi.

tags: #kam #taikytis #pagal #kitus #jei #gimei