Šiaulių rajonas, garsėjantis savo kultūros paveldu ir istorija, nuolat plečiasi ir modernėja. Vienas iš svarbiausių projektų, turinčių įtakos regiono raidai, yra Kairių karinio miestelio statyba. Šiame straipsnyje apžvelgsime Kairių karinio miestelio projektus, jų įtaką vietos bendruomenei ir kultūros paveldo išsaugojimo svarbą.
Kairių Karinio Miestelio Projektas
„Nemažėjanti Rusijos keliama grėsmė reikalauja karinės infrastruktūros ir gynybos pajėgumų stiprinimo. Kairių karinis miestelis prisidės prie reikalingos infrastruktūros užtikrinimo vystomai nacionalinei divizijai, kuri būtų pagrindinis manevro vienetas kare“, - sako laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Planuojama, kad Kairių karinio miestelio projektavimas ir statyba prasidės 2027 metais. Karinis miestelis būtų suprojektuotas ir pastatytas per 3 metus, remiantis Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Bendras projekto laikotarpis yra iki 15 metų: 3 metai skirti projektavimui ir statybai, 12 metų - eksploatavimui. Valstybės įsipareigojimai per 15 metų laikotarpį sudarys 520 mln. eurų (su PVM).
VPSP būdas leidžia ieškoti sprendinių, kurie padeda atsakyti į kylančias grėsmes greičiau, bei tolygiau paskirsto rizikas tarp viešojo ir privataus sektorių. VPSP būdas nereikalauja tokių didelių pradinių viešojo sektoriaus investicijų.
„Viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra ne tik efektyvus būdas įgyvendinti svarbų Kairių karinio miestelio projektą, bet ir galimybė užtikrinti ilgalaikę naudą Lietuvos kariuomenei bei šalies gyventojams. Esame pasirengę aktyviai prisidėti prie šio proceso, teikiant Krašto apsaugos ministerijai ekspertines žinias projekto rengimo ir įgyvendinimo klausimais“, - sako Ernesta Buckienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas.
Tikimasi, kad 2030 m. Lietuvos kariai treniruosis ir bus apgyvendinti aukščiausius NATO standartus atitinkančiame Kairių kariniame miestelyje. Sparčiai vystoma infrastruktūra taip pat prisideda prie NATO sąjungininkų karių integravimo Lietuvoje. Vietos gyventojams bus kuriamos darbo vietos. Tai rodo gerosios patirtys iš šiais metais atidarytų Pajūrio, Rokantiškių ir Šiaulių karinių miestelių.
Vyr. eil. Rasos Tautavičiūtės nuotr./Karinės pratybos Kairių poligone
Sporto Kompleksai Kariniame Miestelyje
Šalia kitų pastatų karinėje teritorijoje numatomas pilnų išmatavimų stadionas su bėgimo takais bei 4 000 kvadratinių metrų sporto kompleksas. Manau, galima rinkos vertė - apie 10-15 milijonų eurų. Man liko mįslė, kodėl sporto infrastruktūra, kurios gali pavydėti bet kurios savivaldybės centras, kuriama tik kariškiams?“ - stebisi M. Varaška ir kelia klausimą, kodėl toks modernus sporto kompleksas nėra statomas savivaldybės žemėje ar šalia miestelio ir kodėl negalėtų būti bendro naudojimo bazė, kurioje kariai ir civilių bendruomenė galėtų pasidalinti užsiėmimų valandas.
Kairių karinio miestelio sporto infrastruktūra kuriama specialiai karių fiziniam rengimui užtikrinti ir suprojektuota kaip karinė infrastruktūra. Ji neatlieka viešosios funkcijos, todėl mišrus naudojimo modelis nebuvo svarstomas. Tai netrukdo karinio dalinio vadovybei, esant galimybei, atverti sporto objektus visuomenei švenčių ar renginių metu“, - komentavo ministerija.
Lietuvos kariuomenei skirta sporto infrastruktūra projektuojama karinio miestelio teritorijoje, nes ji skirta kasdieniam karių fiziniam rengimui - tai bendros karinės infrastruktūros komplekso dalis. Karinė infrastruktūra nėra prilyginama civilinei, ji kuriama išskirtinai Lietuvos kariuomenės poreikiams ir neatlieka viešosios funkcijos.
Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad valstybės lėšomis kuriami objektai atsiranda teritorijose, kur vietos gyventojai patiria karinės veiklos pasekmes - nuo eismo intensyvėjimo iki erdvinės plėtros apribojimų. Tai kompensuojant, tam tikri sprendiniai galbūt galėtų būti lankstesni.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas:- Savo iniciatyva kartu su Kazlų Rūdos meru Mantu Varaška buvome susitikę su Kairių poligono vadovybe ir aptarėme ne vieną klausimą.
Tad planuojame, kad mūsų savivaldybei tekusios lėšos ir būtų panaudotos minėto dviračių tako nuo Klaipėdos iki Ventės rago tiesimui.
Taip pat šis komitetas, kadangi statybos vyks visuose poligonuose, kelia klausimų, kad tokia infrastruktūra kaip sporto salės, lauko aikštynai galėtų būti statomi šalia poligonų esančiose teritorijose, kad visa tai būtų prieinama ir vietos gyventojams.
Atkreipiame dėmesį, kad Kairių poligono teritorija nesiplečia, ji lieka tokia, kokia buvusi, ir iš esmės nekelia kažkokių iššūkių gyventojams, nes jie jau nuo seno pripratę gyventi poligono kaimynystėje.
Taip pat gyventojai jaučia naudą ir dėl gerėjančios infrastruktūros: KAM jau finansiškai prisidėjo prie dalies Marių gatvės asfaltavimo, taip pat projektuojame ir su KAM prisidėjimu asfaltuosime kelią Klaipėda-Kliošių miškas.
Taip pat manome, kad karinio miestelio statybos Kairių poligone atneš ir kitų naudų rajono įmonėms bei gyventojams, nes bus sukurta naujų darbo vietų, o planuojamos investicijos sieks iki pusės milijardo eurų.
Turėjau susitikimų ir su Krašto apsaugos ministerija, ir su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, lankėmės, kaip minėjau, ir Kairių poligone, kur susitikome su vadovybe, numatyta susitikti ir su Lietuvos kariuomenės štabo viršininku kontradmirolu Giedriumi Premenecku.
Kultūros Paveldo Išsaugojimas Šiaulių Rajone
Gimtojo krašto kultūros paveldo pažinimas - vienas svarbiausių veiksnių, ugdančių pagarbą krašto žmonėms, meilę savo istorijai, tradicijoms. Verbūnų biblioteka kaupia ir saugo rašytinį krašto kultūros paveldą - leidinius apie savo kraštą, atspindinčius vietos istoriją, gamtą, išskirtinius objektus, etninę kultūrą, įžymius žmones ir jų veiklą.
Visa tai yra Šiaulių rajono savastis, matoma ir iš daug toliau, nei brėžia Šiaulių krašto ribos. Nuotraukos išdėstytos, atsiremiant į Lietuvą puošiančių keturių metų laikų ir visada svarbią trispalvės simboliką.
„Gražus kultūros medis veši Šiaulių rajono žemėje. Esame ir būsime tiek stiprūs, kiek esme ir būsime kultūringa, brandi tauta. Šiaulių rajonas rodo savo kūrybines galias, susitelkimą, darbštumą. Sukasi metų ratas, keičiasi metų laikai, kartos auga ir sensta, bet lieka jų ženklai, įspausti darbuose, pasakojimuose.
Šiaulių rajonas rodo savo kūrybines galias, susitelkimą, darbštumą. Sukasi metų ratas, keičiasi metų laikai, kartos auga ir sensta, bet lieka jų ženklai, įspausti darbuose, pasakojimuose.
Knygoje „Šiaulių rajonas“ publikuojama medžiaga apie Šiaurės Lietuvos rajoną, jo istoriją, gamtą, žmones. Gausios iliustracijos atskleis šio krašto krašto gamtos grožį, leis pažvelgti į kultūros paveldą, puoselėjamas tradicijas, čia gyvenančių žmonių buitį ir verslą.
„Leisti tokio pobūdžio leidinį paskatino istorinis faktas, kad Šiaulių rajonas pirmą kartą, turi naujai sukurtą ir Prezidento dekretais įteisintą heraldiką. Ši knyga bus naudinga savivaldybės, kultūros ir švietimo darbuotojams, organizuojantiems rajono, miesto ir miestelių šventes. Ypač ji aktuali pedagogams, ugdantiems jaunąją kartą, bei moksleiviams, besidomintiems savo krašto praeitimi ir dabartimi. Tikimės, kad ši knyga bus istorinio pažinimo šaltinis tiek rajono visuomenei, tiek šalies ir rajono svečiams“.
Knyga išleista Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmečiui paminėti. Laikas negailestingas, vis daugiau Atgimimo laikotarpio svarbių ir įdomių įvykių bei faktų nugrimzta į užmarštį, todėl bandyta kalbinti to laikotarpio amžininkus ir užrašyti jų prisiminimus. Knyga skiriama to meto įvykių aktyviems dalyviams - sąjūdiečiams ir visai Šiaulių rajono bendruomenei. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis.
„Tikimės, kad šis leidinys padės prisiminti to laikotarpio dvasią, neleis kai kuriems istorijos faktams nugrimzti į užmarštį, ir nors maža dalele prisidės prie to meto amžininkų entuziazmo ir triūso Lietuvos labui įvertinimo“. Redakcijos žodis
Knygoje autoriai įtaigiai pasakoja apie garsius Kuršėnų žemės žmones, atsidavusius kasdieniniam darbui ir kūrybai, ištikimus savo svajonei, pelniusius ne tik kuršėniškių, bet ir visos Lietuvos žmonių pagarbą bei meilę.
Ši knyga - pirmasis bandymas po vienu - knygos - stogu sutelkti visus, kurie kuo nors susiję su Kuršėnais ir šio miesto apylinkėmis.
Knygoje, remiantis gausia dokumentine medžiaga, aprašomas Kuršėnų XIX a.-XX a. pirmosios pusės gyvenimas, perteikiama to laikmečio dvasia, gyvenimo detalės. Daug vietos skiriama Kuršėnų bažnyčios istorijai, joje dirbusiems kunigams aprašyti.
Leidinio turiniu siekta parodyti, kaip nuo pirmosios knygos, nuo parapinės mokyklos, nuo skaitančių žmonių atsiradimo rutuliojosi istorija, atvedusi iki viešosios bibliotekos institucijos susiformavimo. Devynių dešimčių metų istorija dėstoma kaip pasakojimas apie knygas, žmones ir laiką.
Pirmoji jos dalis - tai archyvų duomenimis, mokslo tyrimais, memuarine literatūra ir kitais šaltiniais paremtas, fotografijomis ir piešiniais gausiai iliustruotas 60 straipsnių autorių - žinomų mokslininkų, kraštotyrininkų, įvairių specialybių darbuotojų, kraštiečių pasakojimas apie dabartinio Šiaulių rajono Gruzdžių miestelio bei jo apylinkių gamtą, istoriją, archeologinius senosios žiemgalių žemės paminklus, dvarų urbanistinę raidą ir likimus, apie Šiupylių (Zamūšės) ir Gruzdžių parapijų praeitį, bažnyčias. Dielis dėmesys skiriamas 1918-1940 metų istorijos tarpsniui, gruzdiečių kančioms ir pasipriešinimui sovietų okupacijos metais; Atgimimui, dabarčiai.
Knygoje 67 autoriai - žinomi Lietuvos mokslininkai, kraštotyrininkai, rašytojai, kiti žodžio meistrai 89 straipsniuose pristato krašto skaitymo tradicijų, mokyklų, kultūros, sveikatos įstaigų, smuklių istoriją, statybos ir technikos raidą, davasinį paveldą, kalendorinius papročius, laidojimo tradicijas, religinį gyvenimą, papročių teisę.
2001-ųjų vasarą kompleksinės kraštotyros ekspedicijos dalyviams keliaujant po seniūniją, dar buvo sunku prognozuoti būsimą monografiją. Nuoširdūs pasakojimai, daugelio likimų apžvalgos gulė į puslapius.
Solidžioje, 200 puslapių gausiai iliustruotoje knygoje - Kairių parapijos istorija nuo XVIII amžiaus iki šių dienų. Tiesa, praeičiai skirta daugiau vietos. Antrą knygos dalį užima nuotraukos. Pasak Vaclovo Motiejūno, nuotraukomis norėta užfiksuoti senąsias sodybas, išlikusius jų ansamblius ar pavienius pastatus.
Kryžių kalnas yra Lietuvos ženklas, jos dvasinės ir materialinės būsenos išraiška. Jis apauga ne tik naujais kryžiais, bet ir kitais kultūros faktais: poezija eseistika, fotografijomis, grafika, tapyba, tipografine produkcija, suvenyrais, muzikos kūriniais.
Knygoje, naudojant archyvinius, istorinius, literatūrinius šaltinius ir žmonių pasakojimus, aprašoma Kužių parapijos istorija: banyčių pastatai, Kužiuose dirbę kunigai, buvusios...
Endriejaviškiai turės savo kultūros erdvę - šią savaitę su UAB „Pamario restauratorius“ pasirašyta sutartis dėl Endriejavo kultūros namų statybos. „Daugybę metų tinkamos erdvės kultūrinei veiklai neturėję endriejaviškiai jau greitai stebės, kaip kyla naujo pastato sienos ir galės planuoti repeticijas, koncertus, įvairius bendruomenės susibūrimus.
Kiti Statybos Projektai Šiaulių Regione
8-ajame dešimtmetyje, nugriovus Lieporių kaimą, buvo sparčiai užstatoma Šiaulių pietinė dalis link Bubių poilsiavietės. Čia buvo tiesiamos gatvės, iš gelžbetonio plokščių montuojami daugiabučiai namai, statomi vaikų lopšeliai-darželiai, įrenginėjamos aikštelės.
Karo metais mačiau, kaip jis buvo bombarduojamas, degė. Po karo iš Šiaulių buvo likę vien griuvėsiai. Dar 1955 m. Darbščių šiauliečių pastangomis griuvėsiai buvo išvalyti, vyko atstatomieji darbai. Pokario metais buvo rengiami keli generaliniai planai - galvota plėstis Salduvės arba Kairių link.
„Šalia Šiaulių statoma nauja Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti įkalinimo įstaiga, kurioje kamerinio tipo patalpose bus laikoma iki 600 įkalintų asmenų (suimtųjų ir nuteistųjų). Numatomas naujos įkalinimo įstaigos atidarymas 2022 metais. Ją atidarius, dabartinis Šiaulių tardymo izoliatorius, įsikūręs netoli miesto centro bus uždarytas ir jame laikomi asmenys perkelti į naują įstaigą“.
Pasak ŠTI direktoriaus S. Direktorius sakė išsiuntęs pakartotinį paklausimą į Kalėjimų departamentą: ką daryti su avansu - gal grąžinti valstybei? S. Direktorius svarstė, jeigu nėra finansavimo, galėtų stabdyti darbus, tai sutartyje esą numatyta. „Mes nenorime eiti į skolą“, - sakė S. Jis apgailestavo, kad viešumoje sklando abejonės, ar verta statyti naują Šiaulių tardymo izoliatorių, gal reikia mažinti įkalinimo įstaigų, nes neužteks kalinių ir panašios.
Kodėl taip viskas vyksta pačiame uostamiesčio centre?
Endriejaviškiai turės savo kultūros erdvę - šią savaitę su UAB „Pamario restauratorius“ pasirašyta sutartis dėl Endriejavo kultūros namų statybos.
Statant pastatą keisis ir aplinka: bus perklojami esami pėsčiųjų takai, įrengiami laiptai, suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovas, bus paženklintos automobilių stovėjimo vietos, numatant vietas neįgaliesiems, įrengiamas teritorijos apšvietimas, buitinių atliekų ir atliekų rūšiavimo konteinerių stoginė.
Sutarties vertė - daugiau nei 970 tūkst. eurų, trukmė - 16 mėnesių.
Finansavimo Iššūkiai Kultūros Sektoriuje
„Jie pažymi, kad 2026-2028 metų valstybės biudžeto projekte numatytas nuoseklus Kultūros ministerijos asignavimų mažinimas: nuo 255,7 mln. eurų 2026 m. iki 208,9 mln. eurų 2028 m. Per tuos trejus metus Kultūros ministerijos biudžetas sumažės apie 18 proc.
Jis pažymi, kad, nors kultūrai skiriama palyginti mažai lėšų, pinigų stoka negali skųstis nacionalinis transliuotojas LRT. Jo 2024 m. biudžetas buvo maždaug 73 mln. eurų, šįmet - beveik 80 mln. eurų.
Naujoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, kad žino pašto pastato problemą, tačiau apie jo sutvarkymą nešneka. „Taip, diskusijos vyksta. Vienas iš sprendimo būdų - kalbėti apie šio pastato perdavimą Klaipėdos miestui“, - praėjusią savaitę LR Seime per Vyriausybės valandą sakė kultūros ministrė V. Aleknavičienė, atsakydama į V.
Pašto pastato reikalais dabartinis meras pradėjo rūpintis dar būdams Klaipėdos miesto tarybos nariu ankstesnėje kadencijoje. Tačiau įvyko tai, kad su praėjusios kadencijos kultūros ministru Simonu Kairiu Klaipėdos valdžia pašto reikalus daugiau sprendė per diskusijas žiniasklaidoje, o ne planuodami rekonstrukciją.
Savivaldybė įsipareigojo mokslo ir meno centro įveiklinimui skirti ne mažiau kaip 1,54 mln.
Jei nėra galimybės skirti tiesioginio finansavimo, pasak A. Tačiau čia lieka neaišku, kas kompensuotų maždaug 3 milijonus eurų, kuriuos planuojama gauti pardavus pastatus.
O štai pats Klaipėdos meras A. Kultūros ministerija palaiko Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyvą perimti Klaipėdos centrinio pašto pastatų kompleksą savivaldybės nuosavybėn.
Kultūros ministerija projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų poreikį įtraukė į kultūros srities 2026-2028 m. valstybės biudžeto poreikius, pateikdama Finansų ministerijai, tačiau šiuo metu biudžeto projekte šios lėšos nėra numatytos.
Kadangi turtas valdomas KIC, Klaipėdos miesto savivaldybė informuota, kad turi pateikti reikiamus dokumentus KIC dėl turto perėmimo procedūrų pradėjimo.
Dabartinė Kultūros ministrė pranešė, kad vykdo derybas dėl pašto perdavimo Klaipėdos miesto savivaldybei.
Todėl matydami susidariusią situaciją, pasiūlėme pastatą atiduoti miestui. Tai nėra paprastas procesas - seniai apleistas pastatas kiekvieną dieną reikalauja vis didesnių išlaidų, todėl Kultūros ministerijai pasiūlėme perimti pastatą, skiriant finansavimą jo sutvarkymui arba perduoti pastatą savivaldybei kartu su kitais pastatais, kurie būtini atliepiant gyventojų lūkesčius bei funkcijoms, kurios užtikrintų mokslo ir ugdymo paskirtį, kaip pavyzdžiui Klaipėdos valstybinės kolegijos pastatus.
Per kelerius metus kovojant dėl pašto parašytas ne vienas raštas į ministeriją, būta ne vieno vizito. Jei ministerija pastatu pasirūpinti negeba, tai gali padaryti miestas.
Kryžių kalnas
Apibendrinant, Kairių kultūros namų statybos istorija ir kitų kultūros paveldo objektų išsaugojimas Šiaulių rajone yra svarbūs regiono identitetui ir bendruomenės gerovei. Karinio miestelio projektas, nors ir reikšmingas nacionalinio saugumo užtikrinimui, turi būti derinamas su vietos gyventojų poreikiais ir kultūros paveldo išsaugojimu. Tik bendradarbiaujant ir ieškant lanksčių sprendimų, galima pasiekti optimalų balansą tarp gynybos ir viešojo intereso.
| Projektas | Laikotarpis | Finansavimas | Tikslas |
|---|---|---|---|
| Kairių karinis miestelis | 2027-2030 (projektavimas ir statyba) | 520 mln. eurų (su PVM) | Užtikrinti infrastruktūrą nacionalinei divizijai |
| Endriejavo kultūros namai | 16 mėnesių (statyba) | 970 tūkst. eurų | Sukurti erdvę kultūrinei veiklai |