Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) reglamentuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimus, kuriuos atlieka valstybės ir savivaldos institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos. Tačiau VPĮ nustato ir tam tikras išimtis, kai viešojo pirkimo tvarka netaikoma. Šiame straipsnyje aptarsime, ar turto draudimas patenka į viešųjų pirkimų sritį ir kokios sąlygos bei išimtys taikomos.
Bendrosios nuostatos
Pagal VPĮ 2 straipsnį, viešasis pirkimas - tai prekių, darbų, paslaugų pirkimas (įskaitant turto nuomą), kai jį atlieka įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos, atsiskaitydamos iš karto, dalimis arba išsimokėtinai.
VPĮ 1 straipsnis apibrėžia, kam taikomas šis įstatymas:
- Valstybės valdžios bei savivaldos institucijų, įmonių (įskaitant nurodytas šios dalies 3 punkte), įstaigų ar organizacijų atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų.
- Lietuvos banko atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų.
- Valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse, bei įmonių, turinčių valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą šiose srityse, atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 1,8 mln. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 1 mln. litų.
Prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių vertė yra mažesnė už nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, atliekami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Išimtys pagal VPĮ 6 straipsnį
VPĮ 6 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai VPĮ normos netaikomos perkančiųjų organizacijų vykdomiems pirkimams. Tai reiškia, kad netaikoma VPĮ nustatyta viešųjų pirkimų tvarka.
Pagal VPĮ 6 straipsnį, VPĮ reikalavimai netaikomi:
- Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui.
- Radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimams, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, pirkimams.
- Atstovavimo arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimo teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvoje 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas.
- Teisinių konsultacijų, reikalingų rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje.
Jeigu įgyvendinant nurodytas išimtis prekės, paslaugos arba darbai yra perkami bet kokiu kitu teisiniu būdu, perkančiosios organizacijos, net ir vykdydamos pirkimus ne pagal VPĮ, turi pagal analogiją vadovautis teismų praktika dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo ir taikyti tokios praktikos suformuluotas taisykles. Šis reikalavimas neturi lemti konkrečios VPĮ nuostatose nustatytos tvarkos taikymo, t. y. jis nereiškia, kad perkančioji organizacija privalo vykdyti pirkimą pagal VPĮ.
Nekilnojamojo turto įsigijimo išimtis
VPĮ 6 straipsnis nurodo, kad VPĮ netaikomas žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Taigi, įsigyjant (nuomojantis) žemę, esamus pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, vadovaujamasi Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036.
Ši išimtis apima tiek nekilnojamojo turto įsigijimą (pvz., pirkimo-pardavimo sutartis), tiek nuomą ar teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimą. Svarbu įvertinti, ar perkančioji organizacija siekia įgyti darbus, ar teises į nekilnojamąjį daiktą. Jei perkančioji organizacija nustato reikalavimus statybos rangos darbams ar turi galimybę daryti įtaką techniniam projektui, darbų vykdymui, tikėtina, kad ji siekia įgyti darbus.
Arbitražo ir taikinimo paslaugų išimtis
VPĮ netaikomas arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams. Šios paslaugos yra susijusios su alternatyviu teismo procesui ginčų sprendimu. Išimtis nustatyta dėl to, kad tokias paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis. Tokiais atvejais įgyvendinamas intuitu personae principas, kuris nedera su viešųjų pirkimų procedūrų esme - atrinkti tiekėją konkurencingai.
Teisinės pagalbos išimtis
VPĮ 6 straipsnis taip pat netaikomas teisinės pagalbos paslaugoms, įskaitant:
- Teisinio atstovavimo paslaugos (gynyba ir atstovavimas bylų procese).
- Teisinės konsultacijos, reikalingos rengiantis atstovavimui arbitražo, taikinimo, teisminiame procese.
Ši išimtis nustatyta dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių numatyta išimtis dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų. Be to, teisinės paslaugos yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. tarp užsakovo ir teisinių paslaugų teikėjo susiklosto pasitikėjimu pagrįsti santykiai, griežto konfidencialumo reikalavimai.
Finansinių paslaugų išimtis
VPĮ netaikomas finansinių paslaugų pirkimui, įskaitant vertybinių popierių išleidimą, pardavimą, pirkimą ir perleidimą. Tačiau VPĮ 6 straipsnio 5 punkte įtvirtintos finansinės paslaugos aiškinamos siaurai, t. y. Perkančioji organizacija turi lėšų, kurias buvo nuspręsta investuoti į konkretaus rinkoje veikiančio juridinio asmens akcijas. Perkančioji organizacija taip pat tiksliai žino, kiek akcijų ar už kokią sumą nori įsigyti. Perkančioji organizacija turi vertybinių popierių sąskaitą konkrečiame banke, todėl būtent per šį banką siekia įsigyti šias akcijas.
Tačiau, jeigu perkančiajai organizacijai reikalinga konsultacija dėl finansinių investicijų, toks pirkimas jau gali būti laikomas viešuoju pirkimu.
Ar draudimo paslaugos yra viešasis pirkimas?
Atsižvelgiant į tai, kad draudimo paslaugos nėra įtrauktos į VPĮ 6 straipsnyje nurodytas išimtis, jos paprastai laikomos viešuoju pirkimu, jei atitinka VPĮ 1 straipsnyje nustatytas vertes. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos, siekdamos apdrausti savo turtą, privalo laikytis VPĮ nustatytos tvarkos, jei draudimo paslaugų vertė viršija nustatytas ribas. Pavyzdžiui, preliminarus draudimo rūšių sąrašas gali apimti:
- Geležinkelių riedmenų, mobiliųjų mašinų ir įrenginių draudimas;
- Bendrosios civilinės atsakomybės savanoriškas draudimas;
- Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas;
- Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas nuo teroristinio akto;
- Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas;
- Transporto priemonių savanoriškas draudimas (Kasko) (automobiliai ir mobili technika);
- Transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA);
- Kelionių draudimas;
- Atsakomybės, kylančios iš įsipareigojimų, susijusių su muitinės procedūromis, draudimas;
Jei bendra šių draudimo paslaugų vertė viršija VPĮ 1 straipsnyje nustatytas ribas, perkančioji organizacija privalo vykdyti viešąjį pirkimą pagal VPĮ nustatytą tvarką.
Viešojo pirkimo komisija
Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti privalo sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau - Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus nustatytoms užduotims vykdyti. Komisija yra atskaitinga perkančiajai organizacijai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. Už Komisijos veiksmus atsako perkančioji organizacija.
Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos sprendimu iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų, kurie gali būti ir samdomi, ir veikia perkančiosios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo dėl jos sudarymo priėmimo iki pirkimo sutarties projekto pateikimo pasirašyti perkančiajai organizacijai arba iki sprendimo nutraukti pirkimą priėmimo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgta į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą.
Tiekėjų kvalifikacija
Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas (rangovas) yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokią teisinio statuso, finansinės būklės, ekonominę ir techninę informaciją turi pateikti tiekėjai (rangovai) tam, kad perkančioji organizacija nustatytų, ar tiekėjas (rangovas) atitinka jos pirkimo dokumentuose nurodytus minimalius finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus.
Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikacijos reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose. Šie dokumentai tiekėjams (rangovams) turi būti pateikiami tik paskelbus pranešimą šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytuose leidiniuose.
Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti tiekėjų (rangovų) pasiūlymų dėl to, kad juos pateikė fiziniai asmenys ar bendrai veiklai susivienijusių tiekėjų (rangovų) grupė. Jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta. Perkančioji organizacija sudaro sutartį tik po to, kai tiekėjų (rangovų) grupė jungtinės veiklos sutarties pagrindu įregistruoja įmonę įstatymų nustatyta tvarka.
Pirkimo dokumentai
Perkančioji organizacija pirkimų dokumentus rengia valstybine kalba. Pirkimo dokumentuose pateikiami prekių, darbų ar paslaugų techniniai (kokybės, prekių įpakavimo, ženklinimo, saugumo, sertifikavimo, išbandymo) reikalavimai ir terminologija neturi sudaryti kliūčių bet kuriems tiekėjams (rangovams) dalyvauti pirkimuose, išskyrus atvejus, kai tokie reikalavimai būtini dėl pirkimo objekto ar jo naudojimo ypatumų. Prekių, darbų ar paslaugų aprašymuose negali būti nurodomas konkretus prekės ženklas, patentas, modelis ar prekės kilmė, konkretus prekės gamintojas, darbų atlikėjas ar paslaugų teikėjas. Šios nuorodos leidžiamos tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija negali apibūdinti pirkimo objekto pagal pakankamai tikslius, visiems suprantamus techninius reikalavimus, tačiau po šių nuorodų turi būti įrašyti žodžiai „arba ekvivalentiškas“.
Informacinių skelbimų (išankstinių informacinių pranešimų, kvietimų, informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus) reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
Perkančioji organizacija pirkimo būdą - konkurencinių derybų, pirkimo iš vienintelio šaltinio ar kainų apklausos - gali pasirinkti tik esant šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame, penktajame ir šeštajame skirsniuose numatytoms sąlygoms. Visais kitais atvejais perkama konkurso būdu.
Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji organizacija turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas, pasirinktas pagal šio įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei.
Perkančioji organizacija pageidaujantiems dalyvauti konkurse tiekėjams (rangovams) konkurso dokumentus pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Už konkurso dokumentus iš visų tiekėjų (rangovų) gali būti imamas vienodo dydžio užmokestis, kurį sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos. Už konkurso dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis, kurį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.
Pasiūlymų pateikimas ir vertinimas
Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad perkančioji organizacija duotų konkurso dokumentų paaiškinimus. Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo (rangovo) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus, jeigu jis gautas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į gautą prašymą turi atsakyti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui (rangovui), kartu siunčia paaiškinimus ir visiems tiekėjams (rangovams), kuriems ji pateikė konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą.
Perkančioji organizacija nustato datą ir valandą, kuri laikoma galutiniu konkurso pasiūlymų pateikimo terminu. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimo dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o tais atvejais, kai skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, - 52 dienos nuo kvietimo paskelbimo šiame leidinyje dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą konkursą buvo skelbta iš anksto šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Šiais atvejais konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20 ir 36 dienų.
Pasiūlymai galioja konkurso dokumentuose nurodytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo konkurso pasiūlymų pateikimo galutinio termino dienos. Kol nesibaigė konkurso pasiūlymų galiojimo terminas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai) pratęstų pasiūlymų galiojimą iki nustatyto termino, neviršydami nurodyto šio straipsnio 1 dalyje.
Apibendrinant, turto draudimas paprastai yra laikomas viešuoju pirkimu, jei atitinka VPĮ 1 straipsnyje nustatytas vertes. Perkančiosios organizacijos privalo laikytis VPĮ nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai taikomos VPĮ 6 straipsnyje nurodytos išimtys.