Daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje: Valstybės parama, nauda ir žingsniai

Daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m. Per šį laikotarpį programa keitėsi - kelis kartus rengtos įstatymų, reglamentuojančių daugiabučių atnaujinimą, pataisos, atnaujintos ir programos taisyklės bei sąlygos, padariusios būsto modernizavimą patrauklesniu gyventojams. Programos pagrindinis tikslas - didinti daugiausiai šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių energinį efektyvumą ir užtikrinti, kad po daugiabučio atnaujinimo metinės būsto šildymo išlaidos sumažėtų.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas įeina į buto renovaciją Lietuvoje, nuo leidimų iki triukšmo taisyklių, finansinių aspektų ir valstybės paramos programų. Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Renovacijos istorija Lietuvoje prasidėjo dar XX a. pabaigoje, kai pirmieji daugiabučiai buvo modernizuojami dėl prastų šilumos izoliacijos savybių. Pradžioje renovacija vyko pavieniais projektais, dažniausiai didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Pirmieji renovacijos projektai turėjo tikslą sumažinti šildymo sąnaudas ir pagerinti gyventojų gyvenimo sąlygas, tačiau jie dažnai susidūrė su finansavimo problemomis ir menku gyventojų susidomėjimu.

Tik XXI a. pradžioje, įtraukus Europos Sąjungos struktūrinius fondus, renovacijos procesas įgavo pagreitį. Nuo 2013 m. įgyvendinant kompleksinius projektus, daugiabučiai pradėti modernizuoti efektyviau, įdiegiant naujas technologijas, tokias kaip rekuperacinės vėdinimo sistemos ir modernūs šilumos punktai.

Ar renovacija atsipirks?

Dažniausiai svarstant apie renovaciją vertinama, kiek atnaujinus daugiabutį sumažės šildymo sąskaitos, išlaidos avarijoms, remontams, padidės būsto vertė, tačiau naudų yra daug daugiau. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžia, kad renovacijos atsipirkimą reikėtų vertinti plačiau nei vien finansine prasme.

„Atnaujinus daugiabutį, gyventojai ima kitaip rūpintis bendru turtu, atsiranda bendruomeniškumo jausmas ir atsakomybė už aplinką. Sutvarkius šildymo sistemą, apšiltinus sienas, išnyksta problema, kai vienuose butuose per karšta, o kituose - vos 15 laipsnių. Šiluma tampa tolygi, o gyventojai pagaliau gali jaustis patogiai - be striukių ir megztinių žiemą. Tai tikrasis renovacijos rezultatas, kurį sunku išmatuoti pinigais: šiltesni, jaukesni namai, geresnė savijauta ir tvaresnis požiūris į savo gyvenamąją aplinką“, - pasakoja ji.

Renovacijos nauda:

• Sumažėjusios šildymo sąskaitos
• Geresnė gyvenimo kokybė
• Padidėjusi būsto vertė
• Bendruomeniškumo jausmas
• Tvaresnis požiūris į aplinką

Valstybės parama renovacijai

Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Anot N. G. Graužinytės, paramos sistema veikia dviem etapais.

„Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto. Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos“, - teigia projektų vadovė.

Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.

Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kita.

Šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, jo autorinei priežiūrai ir projekto ekspertizei; visiškai padengiamos ir projekto įgyvendinimo administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos.

Nepasiturintys gyventojai taip pat gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms. Taip pat renovacijos kreditui suteikiamos sąlygos yra kur kas geresnės, nei įprastos paskolos - penkerius metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos metinės lengvatinės palūkanos, kurios siekia 3 proc.

Lentelė: Valstybės paramos dydžiai

Kokios priemonės gali būti įgyvendinamos renovacijos metu:

• Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas bei keitimas.
• Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymas ar stogo šiltinimas.
• Išorinių sienų šiltinimas, balkonų įstiklinimas.
• Bendrojo naudojimo patalpų ir atskirų butų langų keitimas ar liftų modernizavimas.

Neskaitant su energiniu efektyvumu susijusių priemonių, taip pat gali būti keičiamos kitos pastato bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos: priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, elektros instaliacijos ir kt. Taip pat, jeigu namas įtrauktas į savivaldybės parengtą kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, kvartalinės renovacijos metu yra atnaujinami šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios erdvės, parkavimo aikštelėse ir kt.

Kas lemia, ar valstybės parama bus suteikta?

„Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą. Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai“, - sako N. Graužinytė.

Nuo ko pradėti renovacijos procesą?

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad renovacijos procesas prasideda nuo pačių gyventojų sprendimo. „Pirmasis žingsnis - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame dauguma turi pritarti dalyvavimui daugiabučių atnaujinimo programoje.

Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą būtina išsamiai susipažinti su renovacijos eiga, kvietimo sąlygomis, galimomis paramos priemonėmis ir reikalavimais. Visa svarbiausia informacija pateikiama tinklalapyje modernizuok.apva.lt, kur išdėstyti programos etapai ir finansavimo galimybės, renovacijos vadove būsto savininkui. Be to, patarimų galima kreiptis į renovacijos administratorius ar APVA specialistus, kurie padeda gyventojams pasiruošti ir tinkamai organizuoti visą procesą“, - teigia ekspertas.

Renovacijos procesas žingsnis po žingsnio:

1. Gyventojų susirinkimas ir balsavimas
2. Investicijų plano parengimas
3. Investicijų plano tvirtinimas
4. Projekto įgyvendinimas
5. Valstybės paramos gavimas

Jei vienas ar keli kaimynai nori renovuoti namą, jie gali kreiptis į „Būsto valdą“, kuri suorganizuos gyventojų susirinkimą, pristatys galimus pastato ir jo inžinerinių sistemų atnaujinimus, renovacijos sprendimus ir procedūras. Susipažinę su informacija, gyventojai balsuoja ir taip apsisprendžia dėl dalyvavimo renovacijos programoje. Balsavimas vyksta „už“ arba „prieš“ pasiūlymą parengti investicinį planą.

Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.

„Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).

Butų savininkai taip pat suteikia galimybę valdytojui arba jo paskirtam administratoriui pateikti informaciją, kokia yra maksimali mokėjimo suma kiekvienam butui už renovaciją ir kiek šios sumos kompensuoja valstybė.

Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Vadinasi, jeigu name yra 80 butų, vienam butui teks susimokėti 18,75 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.

Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.

Kiek vidutiniškai trunka atsinaujinimo darbai?

Pasak Vlado Trakimavičiaus, renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis. Vis dėlto, anot eksperto, praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų.

Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.

Kokias kitas renovacijos priemones galima rinktis šiandien?

„Pagal atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą butų savininkai gali plėsti balkonus iki 1,3 metro gylio, o ten, kur jų iki šiol nebuvo - įsirengti visiškai naujus. Numatytos ir gamtą saugančios priemonės, pavyzdžiui, ant pastato galima įrengti dirbtines lizdavietes čiurliams bei kitiems paukščiams, taip išsaugant biologinę įvairovę. Be to, finansuojamos ir naujos priemonės - priedangų daugiabučių rūsiuose, elektromobilių įkrovimo stotelių bei dviračių saugyklų įrengimas“, - tvirtina V. Trakimavičius.

Naujos renovacijos priemonės:

• Balkonų plėtimas
• Dirbtinės lizdavietės paukščiams
• Priedangos rūsiuose
• Elektromobilių įkrovimo stotelės
• Dviračių saugyklos

Kaip renovacija prisideda prie aplinkos tausojimo ir klimato kaitos mažinimo?

Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus. Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai.

„Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos. Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą“, - teigia V. Trakimavičius.

Kodėl po renovacijos pagerėja komfortas?

Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra.

„Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.

Kokią įtaką renovacija turi energiniam efektyvumui ir šildymo sąskaitoms?

Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.

Kaip modernizacija pakeičia buto vertę?

Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas. „Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė. Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos.

Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų“, - teigia jis. Buto ieškantys gyventojai, už būstą renovuotame daugiabutyje yra pasiryžę mokėti net 10-20 proc. daugiau, o renovuotuose daugiabučiuose butai parduodami taip pat 20 proc. brangiau.

tags: #kaip #vyksta #renovacija