Aukščiausias ir pavojingiausias Europos ugnikalnis

Islandija, ugnikalnių ir ledynų šalis, 2010 metais išgyveno ne vieną iššūkį. Eijafjalajokudlio ugnikalnio išsiveržimas paralyžiavo oro susisiekimą Europoje ir paveikė vietos gyventojų gyvenimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime pavojingiausius Europos ugnikalnius ir jų keliamas grėsmes.

Eijafjalajokudlio ugnikalnio išsiveržimas 2010 m.

Ugnikalnio išsiveržimo poveikis

2010 metais Eijafjalajokudlio ugnikalnio išsiveržimas tapo tikru išbandymu Islandijai. Dėl ugnikalnio išsiveržimo apylinkės buvo smarkiai nuniokotos nuošliaužų ir tirpstančio ledo vandens. Ugnikalniui išsiveržus žmonės buvo evakuoti iš šio regiono. Grįžę namo jie rado visus laukus nusėtus vulkaninės kilmės pelenais.

Per ilgas darbo savaites pelenai buvo išvalyti, tačiau šiuose laukuose jie nebegali ganyti gyvulių - mat žolėje vis dar liko pelenų nuosėdų, ir tai pavojinga gyvūnams. Nors šalies valdžia stengiasi padėti fermeriams, šie tikina, kad didžiausia žala, kurią jie patyrė - emocinė. Nuostolius patyrė ne tik fermeriai. Ne ką mažiau šalis prarado ir turizmo sektoriuje. Skelbiama, kad vien pietų Islandija dėl sumažėjusių turistų skaičiaus prarado apie 15 mln. eurų.

Kalnų gidas Arsaellas Haukssonas sakė, kad po šio išsiveržimo jis du mėnesius sėdėjo be darbo, negalėdamas vesti turistų į ugnikalnių teritorijas. Jis iki šiol atsimena įspūdžius, patirtus išvydus ugnikalnio išsiveržimą. „Tai buvo neįtikėtina“, - sako vyras, atsimindamas kylančius didžiulius pelenų debesis ir garso bangas, sklindančias nuo ugnikalnio.

Tačiau yra ir šviesioji pusė. Turistai pamažu grįžta į regioną ir juos vilioja būtent galimybė pamatyti, kaip atrodo šis ugnikalnis. Tačiau mokslininkai negali nuraminti čia gyvenančių žmonių, kad viskas jau baigėsi. Jie nėra tikri, kad išsiveržimai greitu metu nepasikartos. Didžiausią grėsmę kelia netoliese esantis Katlos ugnikalnis, kuris dažniausiai išsiverždavo netrukus po Ejafjadlajokudlio. Tiesa, kol kas nėra ženklų, jog tai galėtų atsitikti artimiausiu metu, tačiau niekas negali pasakyti, kada ugnikalnis suaktyvės.

Lietuvių patirtys prie ugnikalnio

Atvykti į Islandiją grupei skirtingose šalyse gyvenančių lietuvių pasiūlė imigrantų integravimo į visuomenę per meną programos „Grundtvig“ vadovai. Osle galeriją turintis vilnietis Virgilijus Matula, jo žmona Jūratė ir dar pora pakeleivių į Šiaurės Atlante esančią salą gegužės viduryje skrido iš Norvegijos sostinės. Dar būdami Osle lietuviai manė, kad kelionės teks atsisakyti - išvakarėse dėl suaktyvėjusio ugnikalnio buvo atšaukti visi skrydžiai. Tačiau skrydžio dieną atsirado prošvaistė - vėjas pelenus ėmė nešti į kitą pusę. Garsųjį ugnikalnį keleiviai išvydo, kai lėktuvas priartėjo prie Islandijos - iš toli jis pasirodė visai taikus, tarsi dievų kurstomas aukuras.

Visai kitokia jėga Ejafjadlajokudlis atsiskleidė, kai lietuviai prie jo priartėjo per keletą kilometrų. Islandams ugnikalniai - ne naujiena. Šalyje ir dabar lava spjaudosi bent keletas jų. „Tačiau šitas yra šalia niekad neištirpstančio ledyno. Kai ledyną ima kaitinti išmetama lava, susidaro dulkių ir pelenų debesys, kurie pakyla labai aukštai - todėl šis ugnikalnis ir sujaukė daugybės europiečių gyvenimą“, - pasakojo V.Matula.

Turizmo sektorius ir pelenų suvenyrai

Šiuo gamtos reiškiniu islandai puikiai pasinaudojo - krizės ir nedarbo purtomoje šalyje staiga padaugėjo turistų, ypač amerikiečių ir norvegų. Parduotuvėse maždaug už 40 litų pardavinėjami maži suvenyriniai pelenų buteliukai, rengiamos turistinės kelionės iki garsaus ugnikalnio, nuo sostinės Reikjaviko nutolusio daugiau nei per 100 kilometrų. Vieni vyksta autobusais, kiti, norintys privažiuoti arčiau, - visureigiais, treti iš aplinkinių ūkininkų nuomojasi arklius.

Lietuviai, kurių grupę sudarė keliolika žmonių, išsinuomojo autobusiuką ir savarankiškai išvyko apžiūrėti apylinkių, kurias ugnikalnis išgarsino visoje Europoje. Nurodymų ar ženklų, kiek galima priartėti prie grėsmingo gamtos reiškinio, lietuviai nepastebėjo. Tik grupines išvykas rengiančiose agentūrose pabrėžiama: ekskursijų vadovai pasilieka teisę atšaukti kelionę, pakeisti maršrutą, atsižvelgdami į saugumo tarnybų nurodymus. Išsiruošusiems prie ugnikalnio lietuviams padėtis sparčiai keitėsi: vieną dieną pelenų šleifą vėjas nešdavo į vieną pusę, kitą - jau kita kryptimi. Vieną dieną ugnikalnis būdavo palyginti taikus, kitą - spjaudydavosi didžiuliais akmenimis.

Pavojinga kelionė į pelenų debesį

„Būdami netoli, girdėjome garsą - tarsi patrankos šūvį, tarsi griaustinį. Po kurio laiko dulkių ir pelenų stulpas padidėjo gal du ar tris kartus - supratome, kad ugnikalnis spjovė. O vėliau sužinojome, kad tądien į kelių kilometrų aukštį lėkė trijų tonų akmenys“, - pasakojo lietuviai. Iki soties pasigrožėję ugnikalnio vaizdais iš toli, lietuviai nutarė patraukti arčiau besileidžiančio pelenų šleifo.

„Buvo saulėta ir karšta diena. O kai įvažiavome į debesį, patekome į naktį, tamsesnę nei pati tamsiausia naktis. Ore skrajojantys pelenai autobuso šviesas praleido vos keletą metrų“, - pasakojo V.Matula. Iš pradžių smalsiai stebėjusi, kas darosi, po kurio laiko bičiulių draugija ėmė nerimauti. Kelią nuklojo kelių centimetrų pelenų sluoksnis, tad vairuotojui pasidarė sunku orientuotis, kur kelkraštis. Autobusas galėjo lengvai nuslysti nuo kelio.

Vezuvijaus ugnikalnis

Pavojingiausi Islandijos ugnikalniai

Geofizikas Páll Einarsson tikina, kad keturi Islandijos ugnikalniai rodo padidėjusį aktyvumą ir ketina išsiveržti:

• Katla
• Hekla
• Bárðarbunga
• Grímsvötn

Katla

Katla yra Islandijos pavojingiausias ugnikalnis ir yra įsikūręs po Mýrdalsjökull ledkalniu. Katlos aukštis siekia 1512 m. Tai, pagal plotą, vienas didžiausių Islandijos ugnikalnių - jo kaldera yra 10 km skersmens. Katla yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių. Jos išsiveržimų metu staigiai ir smarkiai tirpsta ledas, kyla smarkūs potvyniai. Katlos ugnikalnis pateikia reikšmingų ir potencialiai pavojingų reiškinių kas 50 metų.

Hekla

Hekla, vietinių mitologijoje meiliai vadinama vartais į pragarą, pasikartotinai išsiveržia, kas 10 metų. Paskutinį kartą ugnikalnis išsiveržė 2000 metais. Tai reiškia, kad jis vėluoja 7 metus, žinoma, visada egzistuoja paklaidos.

Bárðarbunga

Neseniai buvo gana aktyvus ir pliūptelėjo keletą įspūdingų lavos srautų 2014-2015 metais. Seisminis aktyvumas didėjo beveik visą pastarąjį dešimtmetį ir įmanoma, nors mažai tikėtina, kad galėtų įvykti toks pats išsiveržimas, kaip prieš 8600 metų, kai iš ugnikalnio išsiveržė didžiausias pasaulyje lavos srautas užfiksuotas per 10 000 metų.

Grímsvötn

Yra visai šalia Bárðarbungos ir, manoma, kad yra aprūpinamas tuo pačiu magmos šaltiniu. Jis paskutinį kartą išsiveržė 2011 metais, sukeldamas pelenų debesį, kuris pakartojo 2010’s skrydžių apribojimus Europoje. Kaip Bárðarbunga, seisminis aktyvumas nuolat auga, taigi mes galime pamatyti kitą tokį reiškinį per artimiausią dešimtmetį.

Kiti pavojingi ugnikalniai

Islandija yra daugybės ugnikalnių šalis, kurioje buvo užfiksuota gausybė įvairiausių išsiveržimų - nuo nedidelių lavos pliūpsnių iki tokių kraupių išsiveržimų, jog Europa būdavo paskandinta pelenų debesyse. Tačiau yra ir kitų ugnikalnių, keliančių didelį pavojų:

1. Sakurajima (Japonija): Nuo 1955 m. išsiveržinėja beveik nuolat.
2. Etna (Italija): Aktyviausias ir aukščiausias Europos ugnikalnis, keliantis nuolatinę grėsmę Sicilijos gyventojams.
3. Kilauea (Havajai): Krateryje yra storas pelenų ir akmenų sluoksnis, kuris, išsiveržimo atveju, keltų pavojų lėktuvams.
4. Cotapaxi (Ekvadoras): Nuo 1783 m. išsiveržė daugiau nei 50 kartų, keldamas grėsmę greta esantiems miestams ir kaimams.
5. Vezuvijus (Italija): Jau pademonstravo savo griaunančią jėgą, palaidojo Pomėjos ir Herkulanumo miestus.
6. Merapi (Indonezija): Pavojingiausias šalies vulkanas, išsiveržiantis kartą per 10 metų.
7. Nyiragongo (Kongo Demokratinė Respublika): Išmetama lava yra itin skysta ir kelia didelį pavojų aplinkinėms gyvenvietėms.
8. Popocatepetl (Meksika): Esantis tik už 70 kilometrų nuo Meksiko miesto.
9. Teidė (Ispanija): Esantis Kanarų salose, baiminamasi, jog artimiausioje ateityje jis pabus.
10. Rainier (JAV): Gali sunaikinti viską, kas yra aplinkui, įskaitant Sietlą.

Islandijos finansinė krizė ir lietuvių patirtys

Eijafjalajokudlio ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje 2010-aisiais sustabdė pasaulį ir Europą, kad dėl vulkano pelenų buvo nutraukti skrydžiai. Tačiau Islandija susidūrė ir su kita problema - finansine krize. Islandija iš tiesų bent jau dukart pasielgė taip, kas Lietuvoje iki šiol laikoma visišku tabu: perpus devalvavo Islandijos kroną ir kreipėsi pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą.

Islandijos ugnikalnių išsiveržimų istorijos žemėlapis

Paskolos naštos atsikratymas

„Mes tiesiog apskaičiavome ir nusprendėme, kad mokėti paskolą daugiau neapsimoka, todėl bankas pasiėmė namą, o mes atsikratėme paskolos naštos“, - ramiai paaiškino menininkė G.L.Gunnlaugsdottir.

Valdžios pagalba žmonėms

Islandijos parlamentas priėmė specialius įstatymus, kuriais remiantis paskolos turi būti restruktūrizuotos taip, kad nė vienas žmogus nebūtų verčiamas mokėti daugiau nei prieš krizę. Šia programa jau pasinaudojo daugiau kaip pusė visų namų ūkių.

Bankų žlugimas ir požiūris į jį

Bankų žlugimo, bent jau Islandijoje, nei valdžia, nei paprasti žmonės tikrai nelaiko nacionaline katastrofa. Vyriausybė nusprendė eiti keliu, kurį jau anksčiau yra išbandžiusios Šiaurės šalys: probleminius bankus tiesiog perimti savo žinion, „išvalyti“, pertvarkyti, o vėliau privatizuoti.

Nedarbas ir užsieniečiai

Tai - 9 proc. siekiantis nedarbas. Istoriškai jis šalyje neviršydavo 1-2 proc.

Islandų atlyginimai ir gyvenimo būdas

Islandija yra daugybės ugnikalnių šalis, kurioje buvo užfiksuota gausybė įvairiausių išsiveržimų - nuo nedidelių lavos pliūpsnių iki tokių kraupių išsiveržimų, jog Europa būdavo paskandinta pelenų debesyse.

Ugnikalnių klasifikacija pagal aktyvumą

Vulkanai skirstomi pagal aktyvumą į veikiančius, nurimusius, užgesusius.

• Veikiantys gali suaktyvėti arba nesiveržti ištisus šimtmečius (Etna, Kliučių ugnik.).
• Nurimę vulkanai gali būti ramūs ir gerokai ilgiau, negu trunka žmonijos istorija, ir kartais, nors atrodė užgesę, vėl ima veikti.
• Užgesę vulkanai. Pavyzdžiui, 1973 m. išsiveržė užgesęs Helgafjedlio vulkanas Islandijoje.

tags: #kaip #vadinasi #auksciausias #ir #vienas #pavojingiausiu