Karkasiniai namai pastaraisiais metais sparčiai populiarėja dėl savo statybos greičio, ekonomiškumo ir ekologiškumo. Šio tipo namai ypač mėgstami Skandinavijos šalyse, kur šaltas klimatas reikalauja efektyvių šilumos izoliacijos sprendimų. Tačiau kartais prireikia praplėsti gyvenamąją erdvę, prijungiant priestatą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip prijungti priestatą prie karkasinio namo iš blokelių, kokias medžiagas ir technologijas naudoti, kad rezultatas būtų ilgaamžis ir kokybiškas.
Karkasinių namų populiarumas ir ypatybės
Pas mus populiarėjanti karkasinė ir skydinė statyba turi šimtametes ir patikrintas tradicijas šalto klimato Skandinavijos šalyse. Kuo atšiauresnis, šaltesnis kraštas, tuo mažiau inertiška turi būti pastato konstrukcija. Antai Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Šiaurės Europos šalyse karkasiniai namai puikiai tiko ir prigijo, o tarkime Graikijoje - ne.
Kaip kažkada sakė architektas Algirdas Kaušpėdas, „karkasinis namas - tai labai paprastas statinys. O ko namui reikia? Kad išorinės atitvaros izoliuotų vidinę erdvę. Paprasčiausia yra pastatyti medinį karkasą ir jį užpildyti šiltinimo medžiaga. Tai pats pigiausias būsto statymo būdas, žinomas Šiaurės šalyse. Pagaliukai ir vata - kas gali būti paprasčiau ir pigiau?"
Tiek karkasinis, tiek skydinis namas yra iš esmės mediniai namai, arčiausiai gamtos ir ekologijos. Tokio namo sienų ir stogo apšiltinimas irgi gali būti iš natūralių medžiagų, jei naudojama gamtinės kilmės termoizoliacija. Šiaurės šalyse karkasinė ir skydinė statyba populiari dar ir dėl to, jog šio tipo namai labai greitai įšyla ir gerai laiko šilumą.
Medienos paruošimas karkasui
Karkaso mediena ruošiama pagal EN 338 standartą ir rekomenduojama C16-40 stiprumo klasės, optimaliausiais variantas kainos ir kokybės požiūriu - C24 klasės bei 15±3 proc. drėgmės mediena, tolygiai išdžiovinta pramoninėje džiovykloje. Pagal standarto reikalavimus tokios klasės mediena yra pakankamai tanki, atspari tempimui, lenkimui, slėgimui.
Vieni statytojai medieną impregnuoja antiseptikais ir apdoroja antipireniniais tirpalais (puvimą, įvairių mikroorganizmų dauginimąsi stabdančiais ir medienos degumą mažinančiais tirpalais), kiti - ne, argumentuodami, kad karkasas yra uždaroje konstrukcijoje ir, jei pastatas eksploatuojamas tvarkingai, nei graužikai, nei pelėsis, nei ugnis nekelia pavojaus, o apdorota mediena savybes po kažkiek laiko visvien praranda. Be to, jei mediena neužkrėsta grybeliu ir joje nėra vabzdžių, išdžiovintoje ir kalibruotoje jų neatsiras.
Panagrinėję karkasinės statybos specialistų iš Šiaurės Amerikos ar Vakarų Europos, nuomones sužinosime, kad jie šios konstrukcijos pastatuose naudoja tik pramoniniu būdu, specialiose kamerose išdžiovintą ir antiseptikais bei antipirenais apdorotą karkaso medieną. Technologija grindžiama nuostata, jog tik ilgalaikis aukštos temperatūros poveikis stabdo visų rūšių medienos mikroorganizmų bei kenkėjų veiklą, sunaikina jų sporas, kiaušinėlius ir lervas.
Priestato prijungimas prie karkasinio namo iš blokelių
Statant karkasinį namą žinotina, kad teks rinktis vėdinamo fasado konstrukciją, nes visgi medienos karkasas ir tinkas nėra visai suderinami dalykai dėl galimų medienos deformacijų. Specialistai tvirtina, kad, jei mediena tinkamai paruošta ir naudojami tinkami tvirtinimo elementai, problemų dėl karkaso elementų standumo nekyla. Suprantama, problemų nebus, jei visose statybos grandyse laikomasi technologinių reikalavimų.
Vėdinamo fasado konstrukcija
Pas mus vėdinamų sienų konstrukcija projektuojama ir įrengiama remiantis STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Karkasinio pastato sienos sumuštinį sudaro (nuo vidinės pusės):
- Vidinis apdailos sluoksnis
- Garų izoliacija
- Karkaso elementai su tarp jų ir už jų įterptomis šiltinimo medžiagomis
- Išorinis vėjo izoliacijos sluoksnis (sutankintas termoizoliacijos sluoksnis, garams laidi plėvelė, kartais - standžios perforuotos plokštės)
- Vėdinamas oro tarpas
- Apdailos sluoksnis
Šiltinimo medžiagos
Dėl laidumo vandens garams, gaisrinės saugos bei kitų naudingų savybių karkasinių sienų šiltinimui geriausiai tinka mineralinė stiklo vata, jos privalumas dar ir tas, kad šios vatos nemėgsta graužikai, ji atspari grybeliams ir pelėsiams. Stiklo vata vėdinamoje konstrukcijoje išlieka sausa, iš esmės jos neveikia drėgmė, jos struktūra nekinta dešimtmečiais, ji nesukrenta, o tai reiškia nekintančius pradinius pastato šiluminius parametrus arba, paprasčiau kalbant, pastatas net ir po dešimtmečių nepraranda šiluminės izoliacijos savybių, išlieka šiltas.
Šiuolaikinės stiklo vatos gamyboje naudojamos natūralios medžiagos: stiklo duženos ir smėlis, tai viena iš ekologiškiausių termoizoliacinių medžiagų. URSA mineralinė stiklo vata gaminama iš perdirbtų medžiagų, nenaudojant aplinkai kenksmingų rišiklių, ir yra 100-u procentų perdirbama.
Pagrindinis bet kurios termoizoliacinės medžiagos rodiklis yra šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo λ skaičius mažesnis, tuo geresnės medžiagos termoizoliacinės savybės, paprasčiau kalbant, tuo medžiaga šiltesnė. Atitvaros termoizoliacinio sluoksnio storis apskaičiuojamas energinio projektavimo programa remiantis norminiais STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas", STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" ir kt.
Kad būtų išvengta garų skverbimosi per sieną bei rasos taško susidarymo izoliaciniame sluoksnyje, iš vidinės atitvaros pusės būtina uždengti garo izoliacinę plėvelę. Vidinei sienų apdailai iš vidaus karkasas dažniausiai dengiamas gipskartonio plokštėmis. Atsižvelgiant į projektą, išorinė atitvarų pusė gali būti papildomai apšiltinama 50 mm izoliacija. Po to sienos apkalamos drėgmei atspariomis 12 mm OSB ar kitomis plokštėmis. Ant jų arba ant izoliacinio sluoksnio įrengiama vėjo izoliacija - kietos stiklo vatos plokštės arba plėvelė.
Karkasiniuose namuose izoliacija montuojama ne tik išorinėse, bet ir vidinėse sienose bei pertvarose. Karkasinio namo sienų termoizoliacijos storis skaičiuojamas kiekvienam projektui ir jis priklauso nuo vietovės, architektūrinio projekto, pasirinktų medžiagų, pasirinktos šildymo sistemos, vėdinimo prietaisų efektyvumo ir kt.
Karkasinio namo konstrukcija yra labai tinkama energiškai efektyviems pastatams. Pirmiausia dėl to, kad pastato sienos storis yra gerokai mažesnis nei mūrinio pastato. Be to, ir sandarumo klausimai sprendžiami gerokai paprasčiau nei mūriniame pastate. Sandarumo barjero funkciją karkasiniame pastate atlieka orą ir garus izoliuojantis sluoksnis, dažniausiai įrengiamas iš 200 mikronų storio statybinės polietileno plėvelės. Labai svarbu, kad dedant į konstrukciją stiklo vatą ji būtų apsaugota nuo atmosferos poveikio ir vienodai suspausta visomis kryptimis.
Kaip sandarinami praėjimų mazgai? Kokybiškomis lipniomis sandarinimo juostomis, kurios lipnumą išlaiko ilgai, jų klijai neišdžiūsta po metų kitų. Kol nesumontuotas stogas, šiltinimas uždengtas, vėjo izoliacinių plokščių siūlės užklijuotos.
Termoblokeliai priestato statybai
Statyba iš termoblokelių grįsta liktinių klojinių principu ir žinoma jau seniai.
Thermo blokeliai armuojami gamykloje: turi jungiamąją skersinę armuotę, kuri kartu yra standumo briauna ir leidžia sumažinti armavimo darbų kiekį montuojant sienas. Sienos iš tokių blokelių surenkamos sausai, be klijų ir mišinių, tarpusavyje blokeliai jungiami įlaidomis (panašiomis į Lego kaladėlių), papildomai armuojami ir vidus užpildomas betonu.
Šilputa Thermo blokeliai gaminami iš naujos technologijos formuoto EPS ir NEO (baltojo ir pilkojo) polistireninio putplasčio, 150 kPa stiprio. Gaminami kelių tipų blokeliai, skirti sienoms, sąramoms, kampams. Šie blokeliai, skirti sienų konstruktyvui, gali būti naudojami ir rūsio sienoms, nes yra pakankamai tvirti ir atlaiko suspaudimą. Dėl didelių matmenų ir mažo svorio (1 kv.m svoris - 2,5 kg) blokeliai greitai surenkami, dėl mažo svorio montuoti sienas gali ir vienas žmogus, nereikalingas kranas. Blokų viduje galima montuoti namo komunikacijų, elektros instaliacijos kanalus ir kt.
Kaip ir bet kurioje statyboje, sienoms iškelti turi būti paruoštas pamatas. Kadangi Thermo blokeliai tikslių matmenų ir pakankamai ilgi, pamato aukštis turi būti itin lygus, galimas tik 0,02 cm nuokrypis per pamato ilgį. Į rostverką 0,5 - 1 m žingsniu įmontuojama vertikali armatūra, jos ilgis - mažiausiai 0,5 m virš rostverko.
Blokeliai montuojami juos jungiant, suneriant vieną su kitu. Kas 300 mm, t.y., jei naudojami 300 mm aukščio blokeliai, kiekvienoje jų eilėje, papildomai montuojama horizontali 10 mm skersmens plieno armatūra, kuri reikalinga įtampoms atlaikyti blokelius užpildant betonu. Horizontali armatūra sujungiama su skersine blokelių armatūra. Blokelių montavimas pradededamas nuo kampų ir angokraščių, juos formuojant iš kampinių blokelių ir aklių. Jei sienos viduryje standartinis blokelis per ilgas ir netelpa, jis nupjaunamas tiksliai išmatavus.
Betonas pilamas sumontavus 3-5 m aukščio sieną, individualaus namo statyboje - sumontavus praktiškai visą sienos aukštį. Betono išeiga - apie 1 kub. m betono/ 6 kv. Prieš pilant betoną, sienas būtina 1,4 m žingsniu paremti atramomis, kurias už simbolinę kainą nuomoja blokelių gamintojai. Langų ir durų viršutiniai angokraščiai montuojami su aklėmis, kurios prieš betonavimą irgi papildomai paramstomos, kad jų neišstumtų betonas.
Priklausomai nuo oro sąlygų, betonas vidutiniškai per tris paras pasiekia 80 proc. savo stiprio, per mėnesį - visą 100 proc. Atramos laikomos dvi savaites. Kadangi sienos monolitinės, atskiro betono žiedo jų viršuje formuoti nereikia. Fasadinių sienų apdaila - pagal savininko norą ir kišenę: galima tinkuoti, klijuoti apdailos plyteles ar plokštes.
Karkasinio ir mūrinio namo palyginimas
Karkasinė statyba yra racionaliausia statybos technologija: nieko nereikalingo- tik tai kas geriausiai atlieka savo funkcijas. Kitas svarbus privalumas- karkasinė statyba (geriau, nei bet kuri kita statybos technologija), geriausiai pritaikyta naujoms šiltinimo technologijoms (ne paslaptis- jos buvo kuriamos karkasinei statybai). Be visų kitų privalumų- tai pigiausias būdas pasistatyti Pasyvų namą (energijos sąnaudų klasės A+ ar A++).
Masyvioje statyboje naudojamos tvirtos, tačiau žemų šiluminių charakteristikų statybinės medžiagos. Siekiant sumažinti mūrinio namo šilumos nuostolius, tenka papildomai šiltinti fasadus. Šiuo atveju, mūras tėra brangus "rėmas", prie kurio tvirtinamas šiltinimas. Masyvioji statyba gali konkuruoti tik mažai efektyvaus būsto statyboje. Kuo aukštesni reikalavimai būsto eksploatacinėms savybėms ir šilumos nuostoliams, tuo didesnis skirtumas galutinėje statybos kainoje- karkasinio būsto naudai.
Statantis karkasinį namą, kiekvienas sprendimas bus įgyvendinamas paprasčiau ir pigiau. Galite nesunkiai pasiskaičiuoti- investavę tokią pat sumą, karkasiniame name turėsite bent pora kambarių daugiau, nei mūriniame. Karkasinėje statyboje visos naudojamos medžiagos pasižymi puikiomis šilumos izoliacinėmis savybėmis, bei dažniausiai atlieka kelias funkcijas.
Statantis mūrinį namą, statybos terminus įtakoja technologiniai reikalavimai- juk pvz. negalėsite glaistyti ir dažyti ką tik tinkuotos sienos. Musuose skaitoma puikiu pasiekimu, jei mūrinio namo statyba trunka pusę metų. Karkasinė statyba neturi tokių suvaržymų. Daugelis darbų (pvz.- vidaus komunikacijų išvedžiojimas) vykdomi paraleliai. Paprastai procesas nuo užsakymo suformavimo iki įsikėlimo į naują būstą, trunka apie tris mėnesius. Per šį laikotarpį tik 2- 3 savaitės vyksta statybos darbai.
Mūrinę ir karkasinę statybos technologijas galima lyginti, kol pastarojoje šiltinimui naudojama mineralinė vata. Jei karkasiniame name šiltinimui pasirenkamos didelio tankio "nekvėpuojančios" termoputos- tai panaikina visus mūrinio namo "privalumus". Karkasinė statyba tampa "aukštesnės lygos žaidėju".
Labai retas iš turtingiausių Amerikos žmonių gyvena ne karkasiniame name. Tai, kas pilnai tenkina Bill Gates poreikius (kuris jau pasistatė nebe pirmą karkasinį namą)- lietuviui kol kas nėra pakankamas prestižas. Laikai keičiasi- ekonominė situacija pakoreguos ir tautiečių nusistatymus. Nepamirškime, kad artėja 2016 m., kai Pasyvaus namo standartai taps privalomais ES šalyse.
Jei pageidaujate jaustis dar saugiau- galite pasirinkti ugniai atsparias plokštes, visiškai nedegią lauko apdailą. Gaisro metu pirmiausia dega baldai, užuolaidos ir pan. Išsiskiriantys nuodingi dūmai, sumažina galimybes išgyventi nepriklausomai nuo to, ar namas mūrinis, ar karkasinis. Standartiškai karkasiniai namai komplektuojami modernia priešgaisrine įranga- neretai to gali pareikalauti bankas ar draudimo bendrovė.
Perkelti pertvaras, padidinti/sumažinti langų nišas, pakloti naujus kabelius- karkasiniame name visą tai atliksite greičiau, pigiau ir be kalno statybinių šiukšlių. Visada galėsite pastatyti priestatą taip, kad jis atrodys ne kaip prielipa, o organiškai susilies su senu- parinkti analogiškus lauko apdailos variantus bus paprasta (net ir tobulindami produktą, gamintojai išsaugo spalvų gamas). Svarbus karkasinio namo privalumas yra tai, kad po bet kokios rekonstrukcijos, pastato konstrukcija visada išliks vienalytė.
Lyginant karkasinį ir mūrinį namą, išskirčiau šiuos medinio (karkasinio) namo trūkumus: medinis namas - medis tai „gyvas“ daiktas, keičiantis sezonams (temperatūroms, drėgnumui) keičiasi jo matmenys. Žiūrint pro konstrukcinę prizmę, matmenų keitimasis duoda nesandarumą, ko pasekoje turėsime šiluminius, garsinius nuostolius, diskomfortą. Medinių namų gaisrinis atsparumas yra labai prastas. Gaisro (žaibo) atveju, dažniausiai lieka tik pamatai. Priduodant medinį namą eksploatuoti, būtinas žaibolaidis. Taip pat - grybelių, pelėsių, graužikų didesnė įsiveisimo tikimybė. Vis dėl to, įvertinant klimato atšilimą, jau ir Lietuvoje didėja uraganų (liūčių) tikimybė, medinis namas išlikti ant žemės paviršiaus turės mažiau šansų.
Žiūrint turto vertintojų žvilgsniu, mūrinis namas visada bus vertingesnis, tarnavimo laikas bus ilgesnis, aptarnavimo kaštai mažesni. Nėra taip paprasta pasakyti, koks geresnis. Pasirinkimą dažnai lemia kaina. Ir viena ir kita statyba turi savų privalumų ir minusų. Projektuojant pastatą, pasirenkama konstrukcija bei medžiagiškumas. Ne visas idėjas galima įgyvendinti medinio karkaso pastatuose ir atvirkščiai.
Patarimai ir įžvalgos
- Grunto tyrimai: Prieš pradedant statybas, būtina atlikti grunto tyrimus, kad būtų galima parinkti tinkamus pamatus ir išvengti problemų ateityje.
- Hidroizoliacija: Ypatingą dėmesį reikėtų skirti hidroizoliacijai, ypač jei sklype aukštas gruntinis vanduo.
- Vėdinimas: Užtikrinkite tinkamą vėdinimą, kad išvengtumėte drėgmės kaupimosi konstrukcijose.
- Medienos paruošimas: Naudokite tik kokybišką, pramoniniu būdu išdžiovintą ir apdorotą medieną karkasui.
Pamatai
Pagrindinės klaidos klojant pamatus iškyla dėl neištirto grunto. Pamatai turi būti stiprūs, nes turi išlaikyti visą pastatą. Dažnai tenka matyti sutrūkinėjusias mūrinio namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų.
Norint išvengti tokių netikėtumų, reikia apskaičiuoti namo svorį ir grunto tvirtumą. Kiekviena medžiaga, specialistų teigimu, smėlis, molis ar priemolis, turi konkrečias atsparumo savybes, todėl būtina atlikti grunto tyrimus. Priklausomai nuo to, ar namas karkasinis, mūrinis ar medinis, skiriasi jo konstrukcijų svoris. Nustačius grunto atsparumą, galima sužinoti, kokį svorį jis gali atlaikyti.
Projektuotojas, atlikęs skaičiavimus, nustato ne tik vietą, kurioje geriausia atremti pamatus, bet ir būtiną pamato įgilinimą. Jei skaičiavimai atlikti netiksliai, namas ims sėsti ir bus kreivas. Iš grunto tyrimų rezultatų tampa aišku, kokiame aukštyje yra gruntiniai vandenys. Jeigu sklype gruntinis vanduo aukštai, o žmogus vis tiek nori turėti rūsį, padaryti gerą izoliaciją, pasak specialistų, sudėtinga. Norint išvengti drėgmės, patartina ne tik gerai izoliuoti sienas ir grindis, bet ir sumontuoti drenažą, kuris nuveda gruntinius vandenis į šoną.
Namo projektuotojas privalo iš anksto numatyti galimas problemas ir rasti išeitį". Pamatai būna trijų tipų: gręžtiniai, poliniai ir juostiniai. Šiuolaikinės statybos tempai spartūs, todėl statybininkai pastebėjo, kad populiarėja gręžtiniai pamatai. Jie dažniausiai klojami statant individualius, ypač karkasinius, namus. Tokie pamatai įrengiami labai greitai ir yra patvarūs. Žemėje išgręžiama skylė, į kurią įleidžiamas armatūros karkasas ir užpilamas betonas.
Norintiems name turėti rūsį, klojami surenkami juostiniai, iš blokelių montuojami pamatai. Pamato tvirtumui užtikrinti dedama pamatų plokštė, o ant jos montuojami blokeliai. Jei gruntas netvirtas, reikėtų kombinuotų pamatų - ant gręžtinių dėti juostinius. Vieni iš tvirčiausių pamatų - poliniai. Į žemę iki 10-12 metrų gylio yra kalami poliai, suteikiantys ne tik atramą, bet ir sutankinantys gruntą. Kai kur gręžtiniai pamatai dėl tam tikrų grunto savybių negali užtikrinti tvirtumo, tokiu atveju kalami poliai, tačiau tokie pamatai yra ganėtinai brangūs.
Jei pasistatę mūrinį namuką vėliau norėsite prie jo pastatyti priestatą, didelė tikimybė, kad sienos dėl skirtingo pamatų tvirtumo ims trūkinėti. Tokiu atveju reikėtų kasti duobę iki pamato apačios ir įtempti armatūrą į jau esamą pamatą. Jeigu daromi gręžtiniai pamatai, reikėtų sujungti monolitines pamatų sijas.
Pasak statybininkų, dabar hidroizoliacinių medžiagų spektras labai platus: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ritininės medžiagos, plastikinės membranos ir sintetinės geotekstilinės medžiagos, šiltinti naudojamas - polistirenas ir putų polistirenas. Akmens vata dėl sugeriamųjų savybių yra naudojama tik antžeminei pamato daliai šiltinti.
Statybininkai pataria klojant pamatus gerai apskaičiuoti įšalo zoną. Jei ji bus apskaičiuota netiksliai, pavasarį namo sienos gali stipriai pakrypti. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą stūmimo jėgą, todėl statydami pamatus žmonės kasdavo iki "gero grunto", kuris yra ne kas kita, o neįšąlanti grunto zona. Kiekvieno grunto įšalo gylis yra skirtingas: smėlis - iki 1,20 m, molis ar priemolis - iki 1,50 m.
Statybos darbų eiga
Statybos darbų eiga priklauso nuo pasirinktos technologijos ir medžiagų. Svarbu laikytis technologinių reikalavimų ir statybos standartų. Rekomenduojama samdyti patyrusius specialistus, kurie užtikrins kokybišką darbų atlikimą.
Karkasinio namo statyba
Šiame straipsnyje pateikta informacija padės jums sėkmingai prijungti priestatą prie karkasinio namo iš blokelių. Svarbu atidžiai planuoti, pasirinkti tinkamas medžiagas ir technologijas, bei laikytis statybos standartų. Sėkmės statybose!
tags: #kaip #prie #karkasinio #namo #pristatyti #priestata