Brangaus turto įsigijimo deklaravimas VMI

Nuo šių metų pradžios savo turto ir pajamų deklaravimu turėtų susirūpinti gerokai daugiau šalies gyventojų negu tai darė iki šiol.

Nuo šių metų sausio 1 d. nustojo galioti Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas. Jį pakeitė Gyventojų turto deklaravimo įstatymas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

Priimtas vienkartinio turto deklaravimo įstatymas.

Pagal jį turtą turės deklaruoti tie gyventojai, kurie turi jokiuose registruose neįrašyto turto.

Turtas, turėtas iki 2003 12 31 d., deklaruojamas tik vieną kartą.

Kasmetines turto deklaracijas reikės pateikti tik nedidelei gyventojų daliai - politikams, aukštiems valdininkams ir pan.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) penktadienį patikslino informaciją apie naują prievolę, pagal kurią kai kuriems gyventojams teks prisiminti net 12 metų senumo dovanas.

Kas privalo deklaruoti turtą?

Nuo šių metų pradžios savo turto ir pajamų deklaravimu turėtų susirūpinti gerokai daugiau šalies gyventojų negu tai darė iki šiol.

Yra kelios gyventojų grupės, privalančios deklaruoti turtą:

1. gyventojai, privalantys deklaruoti turtą pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą. Jie privalės pateikti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nežiūrint, kokiai klasei (A ar B*) priskiriamas pajamas jie gavo, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar šios pajamos pagal įstatymą yra apmokestinamos, ar priskirtinos prie neapmokestinamų pajamų (*skirtumas tarp A ir B klasės pajamų yra tas, kad pajamų mokestį nuo A klasės pajamų (iš įmonės ar Lietuvos gyventojo (pvz., ūkininko) gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo įmonių nuosavybėn gautos pajamos; pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą įmonių nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje; sporto veiklos pajamos; atlikėjų veiklos pajamos; palūkanos ir honorarai, ne individualios veiklos nuomos pajamos ir pan.) išskaičiuoja ir sumoka išmokas išmokantis asmuo, o nuo B klasės pajamų pajamų mokestį turi sumokėti pats gyventojas).
2. gyventojai, gavę pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasei (individualios veiklos, realizuotos ž.ū. ūkininkai ir jų partneriai, gavę pajamų iš įregistruotame ūkininko ūkyje vykdytos ž.ū. veiklos, jei tokių pajamų suma kiekvienam iš jų yra didesnė kaip 24 NPD per mokestinį laikotarpį (2003 m. pajamų iš realizuotos ž.ū. su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš šaltinio užsienio valstybėje (t. y. užsienio įmonės ne per jos nuolatinę buveinę Lietuvoje, iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo - ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, iš Lietuvos įmonės - per jos nuolatinę buveinę užsienio valstybėje ar iš nuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę užsienio valstybėje). pajamų iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės (individualios įmonės, ūkinės bendrijos) pelno. bet kokios rūšies apmokestinamų pajamų (išskyrus iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautas su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, palūkanas ir honorarus, taip pat sportininko ar atlikėjo veiklos pajamas). pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (17 str. 1 dalis) neapmokestinamosioms pajamoms priskirtų pajamų, jei jos nenurodytos Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų B klasės pajamų sąraše (sąrašas pateiktas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos užpildymo ir pateikimo taisyklių 1 priede. Be to, šis sąrašas yra papildytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko (toliau - VMI prie FM) viršininko 2004 m. sausio 20 įsakymu VA-6). per 2003 m. mokestinį laikotarpį gyventojui pritaikyta mažiau nei 12 NPD (pvz., darbdavys per 2003 m. mokestinį laikotarpį gyventojui pritaikė tik 9 NPD, o pagal įstatymo 20 str.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamas gauna už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, už jo nuomą, pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, gautos pajamos už šį turtą laikomos abiejų sutuoktinių.

VMI akcentuoja, kad teisingai ir laiku pateikus informaciją apie paskolas ir dovanas, apie kurias institucija neturėjo duomenų, ateityje mokesčių mokėtojui kils mažiau rūpesčių pagrindžiant brangaus turto įsigijimo šaltinius.

Iki šiol nemaža dalis rizikingų mokesčių mokėtojų, dėl kurių įsigyto turto šaltinių teisėtumo VMI kildavo daug klausimų, bandydavo įrodinėti, kad pinigus gavo įvairių paskolų ar dovanų forma, pateikdavo (neretai ir suklastotus, notariškai nepatvirtintus) įvairius paskolų ar dovanų raštelius.

VMI norėtų priminti, kad tikrindama gyventojų pajamas, institucija gali analizuoti ir kitų žmonių, iš kurių gautos paskolos ar dovanos, finansinę būklę, t.y. aiškintis, ar tie žmonės turėjo pakankamai pinigų dovanoms ir paskoloms teikti.

Tad VMI labai tikisi, kad mokesčių mokėtojai pateiks teisingą informaciją apie paskolas ir dovanas, o ne fiktyvius duomenis, bandant formaliai „pasiskiepyti“ nuo galimų rūpesčių dėl įsigyto turto iš nepamokestintų pajamų.

Vildžiūnaitė.

Pranešime PRC911, kuris teikiamas tik vieną kartą - šiemet iki birželio 30 dienos, įsigyto turto mokėtojui nereikės nurodyti, tačiau reikės informuoti apie jo įsigijimo šaltinius, t.y. įvairias dovanas ir paskolas, gautas grynais pinigais, nepatvirtintas notariškai ir kitur nedeklaruotas.

Pranešimą lengviausia ir greičiausia pateikti per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) arba galima pristatyti į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.

VMI pateikė pavyzdį.

Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius, atlikdamas gyventojo patirtų išlaidų atitikimą jo gaunamoms pajamoms, išanalizavo visą turimą informaciją bei nustatė, kad tikrinamasis asmuo 2007-2009 metais turėjo tokias išlaidas: buvo apmokama už prekes, baldus, statybines medžiagas, buitinę techniką, už baseiną, įmokos lizingo bendrovei už automobilį BMW 730, apmokama už namo draudimą, transporto priemonės draudimą, grąžinama skola fiziniam asmeniui, mokami alimentai, išleidžiama maistui, pinigai išgryninami ir kt.

Mokesčių administratorius surinko informaciją ir apie jam skolinusių asmenų finansines galimybes paskolinti atitinkamas sumas ir nustatė, kad skolintojų gautos ir įstatymų nustatyta tvarka apmokestintos pajamos buvo nepakankamos teikti paskolas rašteliuose nurodytomis sumomis.

Be to, tų paskolų suteikimas nepagrįstas ekonomine logika, paskolos beprocentės, nenaudingos paskolos davėjams.

Gyventojas savo patirtas išlaidas bandė pagrįsti neva jo turėtomis daugiau kaip 600000 Lt santaupomis, sukauptomis 1982-1989 m. laikotarpiu dirbant Rusijoje.

Įvertinęs visas aplinkybes, mokesčių administratorius konstatavo, kad gyventojas neturėjo pakankamai teisėtais ir apmokestintais pajamų gavimo šaltiniais pagrįstų pajamų, kurios tikrinamuoju laikotarpiu kaip paskolos buvo suteiktos susijusioms įmonėms, panaudotos asmeninėms reikmėms, įsigyjant nekilnojamąjį bei kitą turtą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, mokesčių administratorius pareiškėjo pajamas apskaičiavo taikydamas MAĮ 70 straipsnio nuostatas, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą.

Dėl šio mokestinio patikrinimo vyko mokestinis ginčas, kuris baigėsi 2014 m. mokesčių administratoriaus naudai įsiteisėjusia LVAT nutartimi.

Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ).

Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas: Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus: faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka; valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai: Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.

Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai

Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai

Mokestinis laikotarpis - Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys: Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).

Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.

Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).

Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir sumokėjimas: Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų arba 286 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų.

Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

VMI mokėjimų duomenys: Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos prie FM) parengė informacinį pranešimą apie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. rugsėjo 26 įsakymu Nr. VA-78 pakeistą 2004 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2024-10-02 rašte Nr. (18.22-31-1 Mr) R-3495.

Informaciją parengė Teisės departamentas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) parengė informacinį pranešimą dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.I-1338 1, 2, 3, 6, 72 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo.

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2024-05-31 rašte Nr. (18.22-31-1 Mr) R-2001.

Informaciją parengė Teisės departamentas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) praneša, kad 2023 m. gegužės 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo panaikinama pareiga deklaruoti turtą kandidatams į valstybės tarnautojo pareigas.

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2023-06-12 rašte Nr. (18.22-31-1 Mr) R-2333.

Informaciją parengė Teisės departamentas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) praneša, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. VA-92 buvo pakeistos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13.

Informaciją parengė Teisės departamentas

tags: #brangu #turta #isigijusio #arba #isigyjancio #lr