Artėjant žiemai, daugelis susimąsto, kaip efektyviai ir pigiai apšildyti garažą. Garažo apšiltinimas ne tik užtikrina komfortą dirbant šaltuoju metų laiku, bet ir apsaugo jame laikomus daiktus nuo žemos temperatūros ir drėgmės. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius garažo apšiltinimo būdus, medžiagas ir šildymo sistemas, padėsiančius rasti optimalų sprendimą.
Garažo apšiltinimo svarba
Daugelis mano pažįstamų suka galvas, kaip jiems apšildyti sodo namelį arba nedidelę kaimo sodybą. Įsirengti centrinį šildymą būtų labai brangi pramoga, kaimiška viryklė su sienele kaista labai ilgai, todėl atvykėliui labai nepatogu. Židinio liepsna orą įšildo greičiau, bet nesukaupia šilumos - vos tik užgęsta ugnis, viduje pasidaro šaltą. O jeigu židinys atviras, tai ir malkų reikia nepaprastai daug.
Net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško namo sandarumo. Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą.
Šilumos izoliacija
Pavyzdžiui, projektuojant namą ant kalvos ar lygioje, atviroje vietoje, jis neturės užuovėjos, todėl, siekiant išlaikyti šilumą, jam bus reikalinga ypač gera šilumos izoliacija ir profesionalus apšiltinimas. Renkantis medžiagas namo šiltinimui ypač svarbu atkreipti dėmesį į šilumos laidumo koeficientą - kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams. Svarbu ir tai, kad šiltinimui naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.
Svarbu nepamiršti, jog prieš pradedant bet kokius izoliacijos darbus reikėtų įvertinti, kad pastatytas namas sės bent keletą metų.
Langų ir durų sandarinimas
Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Dar vienas galimas būdas, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio durų ir langų izoliaciją - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą. Plika akimi matomus plyšius langų rėmuose galime užkamšyti naudojant vatą, paralono atraižas ar kitą apšildančią medžiagą. Ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.
Lubų apšiltinimas
Kalbant apie medinio namo stogą, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o pačių lubų perdangų apšiltinimą.
Šildymo sistemos garažui
Nors visi mediniai namai pasižymi daugeliu bendrų savybių, nėra vieno, geriausio šildymo būdo, kuris būtų tinkamiausias visų tipų mediniams namams. Šildymo pasirinkimą gali lemti daugelis faktorių, tokių kaip namo konstrukcijos tipas, izoliacija, galiausiai tai, kiek būnate mediniame name ne vasaros laikotarpiu. Jei ketinate vasarnamyje apsistoti tik periodiškai, verta rinktis tokią šildymo sistemą, kuri nereikalauja didelių investicijų, tačiau užtikrina minimalius šildymo poreikius.
Elektrinis šildymas
Tokiu pavyzdžiu galėtų būti elektrinis šildytuvas. Vidutinėmis žiemos sąlygomis apšiltinto namo šildymui turėtų pakakti 70-80 W / m² galios prietaisų. Tam, kad užtikrintumėte aukščiausio lygio elektrinio šildymo efektyvumą, šildytuvuose galite naudoti termostatus, leidžiančius automatiškai valdyti temperatūrą. Priklausomai nuo jutiklių užfiksuotos temperatūros, šildymas įsijungs arba išsijungs automatiškai. Tai skatina taupyti sąnaudas ir efektyvinti sistemą.
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai
Turbūt pamenate raudonas dideles lempas, kurias turėdavo beveik kiekvienas ūkininkas. Jas išsitraukdavo kai kiaulė atsivesdavo paršiukų, arba višta išperėdavo viščiukus. Raudona lempa gana prastai šviesdavo, tačiau labai gerai šildydavo. Infraraudonieji spinduliai yra labai natūralus dalykas. Juk sėdėdami prie laužo jaučiame šilumą. Tai dėl infraraudonųjų spindulių, kuriuos skleidžia liepsna. Tai pats natūraliausias šilumos šaltinis, nes ir žmogaus kūnas spinduliuoja šilumą. Infraraudonųjų spindulių šildytuvai gali būti ne tik elektriniai, bet ir dujiniai. Aišku, populiariausi yra elektriniai. Šiuolaikiniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai namams yra skirtingo galingumo. 1000-2000 vatų galingumo šildytuvo pakanka, kad per keliolika minučių būtų apšildoma 20-25 kv. m. ploto patalpa. Pramoniniuose objektuose naudojami dar galingesnis šildytuvai, tačiau dabar susitelkiame ties namų sprendimais. Infraraudonųjų šildytuvų efektyvumas yra gana didelis - apie 80 proc. visos energijos verčiama šiluma (likusi dalis - šviesa).
Infraraudonųjų spindulių šildytuvas
Konvekciniai šildytuvai
Antra didelė grupė šildytuvų, naudojamų namuose yra konvekciniai šildytuvai. Jų principas kiek kitoks, nei infraraudonųjų. Oras cirkuliuoja aplink šildymo elementą ir taip sukuriama konvekcija. Vieni populiariausių šiuolaikinių šildytuvų primena paprastas dėžutes kurios paima šaltą orą iš apačios ir pašildžiusios atiduoda jį viršuje. Didžiausi šių šildytuvų privalumai yra du: jie dirba visiškai tyliai. Antras privalumas - dėl plokščios formos gali būti tvirtinami ant sienos arba pastatomi patalpos viduje.
Tepaliniai radiatoriai
Vienas iš populiariausių ir efektyviausių šildytuvų rūšių veikia iš esmės kaip konvekcinis šildytuvas. Kaip ir visi kiti radiatoriai. Jo forma yra skirta oro cirkuliavimui sukurti. Šiuolaikiniai radiatoriai primena paprastas dėžute, o ne storas „dešras“ sujungtas apačioje ir viršuje. Tepaliniai radiatoriai veikia gana paprastai. Skardinis radiatorius yra užpildomas silikono alyva, kuri turi geresnes šilumos sulaikymo savybes, nei įprastas vanduo (jis atvėsta labai greitai). Kaitinimo elementas pakaitina alyvą, termostatas reguliuoja šilumą ir perkaitimą - kai patalpa įšyla iki norimos temperatūros, tepalinis radiatorius paprastai išsijungia pats. Tai patogus namų priedas. Kad patogiau būtų jį transportuoti, radiatoriaus apačioje pritaisomi ratukai. Didžiausias minusas - subtiliu dizainu čia net nekvepia, nors ir pasitaiko bandymų atsisakyti tradicinės ketaus radiatoriaus formos.
Dujiniai šildytuvai
Kol kas Lietuvoje jie nėra labai populiarūs, tačiau po truputėlį atranda kelią į mūsų namus. Dujinis šildytuvas primena pastatomą krosnelę. Jo viduje yra įstatomas nedidelis propano/butano dujų balionėlis iš kurio į degiklį paduodamos dujos. Kai kuriose šalyse šie šildytuvai yra draudžiami, nes juose nėra ventiliavimo sistemos. Didžiausias šių šildytuvų pliusas - jiems nereikia jokios elektros.
Dujinis šildytuvas
Ventiliatoriniai šildytuvai
Vienas iš populiariausių Lietuvoje šildytuvų yra ventiliatorinis. Iš tikrųjų, tai konvekcinis šildytuvas su papildomu ventiliatoriumi - varikliuku su propeleriais, kurie intensyviai pučia orą. Viena iš esminių jo problemų yra saugumas (baisu net pagalvoti, ką gali padaryti ventiliatoriai su pro groteles prakištu vaiko pirštu), o taip pat ir ventiliatoriaus skleidžiamas triukšmas. Klausimas, ar tikrai norėtumėte visą naktį klausyti ūžimo?.. Beje, inovatyvi britų kompanija Dyson yra sukūrusi tokį šildytuvą tik be ventiliatoriaus propelerių. Tiesa, jis stilingai atrodo, tačiau su garsais susitvarkyti sunkiai sekasi. Šioje srityje inovacijų dar bus, nes tokie prietaisai net nežada palikti mūsų namų.
Židinys
Dar vienas, bene dažniausiai pasirenkamas šildymo variantas - židinys, kuris užtikrina efektyvų pastato sušildymą ir gali būti tik naudojamas pagal poreikį. Jei papildomai užtikrinsite šilumos paskirstymo sistemą visuose kambariuose - visa namą apšildysite gana greitai ir nebrangiai.
Kondicionierius
Šis aparatas - dviguba investicija. Rudenį jis gali šildyti, o vasarą - vėsinti patalpas. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra tas, kad kondicionieriui reikalingas „išėjimas“ į pastato išorę. Mobilusis kondicionierius turi specialią žarną, kurią galima išvesti pro langą, įsigijus specialią tarpinę, kuri neįleidžia šalčio iš išorės. Jei žarną galima pritvirtinti prie ventiliacinės sistemos - irgi neblogai. Šis prietaisas labai tinka gamybinėse patalpose, kur yra galimybė išgręžti sienoje nedidelio skersmens angą.
Grindinis šildymas
Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną dažniausių mediniuose namuose pasitaikančių problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Visų pirma, šiltinant grindis reikėtų užtikrinti, kad proceso metu nesusidarytų „šalčio tiltelių“. Pavyzdžiui, šiltinimui naudojant poliuretaną, ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiltinimo sluoksnis į sienas remtųsi ant jų užkildamas bent 10-15 cm. Verta žinoti, kad norint užtikrinti aukšto lygio grindų izoliaciją, poliuretanas - ypač tinkama medžiaga šiltinimui.
Alternatyvūs šildymo būdai
Taip, yra. Štai jums ketaus krosnelė. Jų gaminama įvairiausių modelių ir galingumo, o vidutinio dydžio metalinė krosnelė gali šildyti 50 kvadratinių metrų patalpą. Oras nuo tokios krosnelės ir metalinio dūmtraukio įšyla labai greitai, o malkų reikia nedaug. Tačiau tokios krosnelės turi vieną didelį minusą - jomis nėra kaip pasišildyti vandentiekio vandens. Kitas minusas - jos išleidžia lauk labai karštą orą. Juk nėra mūrinės sienelės, kuri ataušintų dūmus ir surinktų jų šilumą.
Ekonomaizeris
Taip, toks prietaisas yra, jis vadinamas ekonomaizeriu ir yra skirtas vandeniui šildyti kamino dūmais. Jis montuojamas tarp krosnelės arba židinio ir dūmtraukio, jungiamas prie šildymo sistemos arba šilumokaičio. Deja, ekonomaizeriai yra brangūs, kartu su krosnele jie jau kainuos keletą tūkstančių litų. Nenusiminkite - labai paprastą ir pakankamai efektyvų ekonomaizerį galite pasidaryti patys. Aš tokį ekonomaizerį pasidariau iš 5 centimetrų diametro ir pusantro metro ilgio metalinio vamzdžio, kurį įstačiau į dūmtraukio vidų. To vamzdžio šonuose - viršuje ir apačioje - privirinau du 15 milimetrų diametro vamzdelius su ilguoju sriegiu. Vamzdelius reikia palikti tokio ilgio, kad jie kartu su visu ekonomaizeriu tilptų į metalinį dūmtraukį. Bet prieš kišdami suvirintą ekonomaizerį vidun, pirmiau išsigręžkite dūmtraukio šone - viršuje ir apačioje - dvi skyles vamzdeliams iškišti. Įstatėte ekonomaizerį į metalinį dūmtraukį? Vamzdeliai išlindo kauk? Štai jums dūmtraukis su metaliniu vamzdžiu viduje. Prijunkite tą vamzdį prie šildymo sistemos, ir juo savaime ims cirkuliuoti sušilęs vanduo. Aš tokia krosnele šildau 50 kvadratinių metrų patalpą ir pasišildau vandens būtiniausioms reikmėms. Norėdamas turėti daugiau šilto vandens, prie krosnelės šono pritaisiau nedidelį skardinį radiatorių. Prieš patekdamas į dūmtraukį, šaltas šildymo sistemos vanduo radiatoriuje šiek tiek sušyla nuo krosnelės šono. Kad sistema veiktų efektyviau, naudoju ir termostato valdomą cirkuliacinį siurblį.
Beje, darant tokį ekonomaizerį, reikėtų naudoti kuo storesnį dūmtraukį, tarkim, 15 ar net 18 centimetrų diametro. Maniškis yra pats ploniausias, tik 13 centimetrų, todėl greitai užsikemša - aš jį turiu valyti kiekvieną mėnesį. Taip atsitinka dėl to, kad aušindamas kamino dūmus, ekonomaizeris kondensuoja drėgmę ir labiau aplimpa suodžiais.
Labai paprastą ekonomaizerį galima pasidaryti ir kitu būdu: nusipirkai varinio vamzdelio, apvyniojai juo metalinį dūmtraukio vamzdį ir paleidai vandenį. Cirkuliuodamas vanduo aušins dūmtraukį ir įkais. Svarbiausia - dūmtraukio anga nesusiaurės, krosnelės trauka nenukentės. Tačiau varis yra brangus, be to, turėsite ieškoti specialisto, kuris prie varinio vamzdelio galų privirintų įvores arba movas.
Man visa įranga (neskaitant šilumokaičio) kainavo apie 100 litų. Savadarbiu ekonomaizeriu galima šildyti ne tik vandenį, bet ir orą. Jeigu į dūmtraukio vidų įstatysite metalinį vamzdį ir movomis prijungsite prie šildymo sistemos, vanduo nuo dūmų įkais ir ims cirkuliuoti.
Šildymo sistemų palyginimas
| Šildymo būdas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Elektrinis šildytuvas | Paprastas montavimas, patogus naudojimas | Gali būti brangus dėl didelių elektros sąnaudų |
| Infraraudonųjų spindulių šildytuvas | Greitai įšildo, efektyvus | Šildo tik apšviestą plotą |
| Dujinis šildytuvas | Nereikalauja elektros | Reikia ventiliacijos, galimas dujų nuotėkis |
| Židinys | Jaukus, gali būti naudojamas pagal poreikį | Reikalauja malkų, reikia prižiūrėti |
| Kondicionierius | Šildo ir vėsina, universalus | Reikalauja išėjimo į lauką |
| Grindinis šildymas | Komfortiškas, tolygiai paskirsto šilumą | Brangus įrengimas |
Patalpų drėgmės kontrolė
Ne paslaptis, jog prasidėjus šildymo sezonui santykinė oro drėgmė patalpose dažniausiai nukrenta iki 20-30%, kai komfortiška aplinkos drėgmė siekia net 50-60 %. Palaikyti reikiamą aplinkos drėgmę ypač svarbu tam, kad jaustumėtės komfortabiliai, todėl orui sausėjant dažniausiai naudojami drėkintuvai. Vis dėlto statant medinį namą vertėtų žinoti, kad patalpos drėgmei įtakos turi ir pats namo šiltinimo procesas.
Praktiniai patarimai
- Prieš pradedant šildymo darbus, įsitikinkite, kad garažas yra sandarus.
- Pasirinkite šildymo sistemą, atsižvelgdami į garažo dydį ir naudojimo dažnumą.
- Reguliariai vėdinkite garažą, kad išvengtumėte drėgmės kaupimosi.
- Naudokite termostatus, kad optimizuotumėte šildymo sąnaudas.
Hormann garazo vartai: Kaip issirinkti tinkamus garazo vartus?
Apšiltintas garažas ne tik padidina komfortą, bet ir leidžia efektyviau išnaudoti erdvę. Pasirinkus tinkamą šildymo sistemą ir užtikrinus gerą šilumos izoliaciją, galima žymiai sumažinti šildymo sąnaudas ir mėgautis šiltu garažu net ir šalčiausiais mėnesiais.