Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.
Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.
Šiame straipsnyje aptarsime sukauptų lėšų socialinio būsto remontui tvarką, įskaitant kaupimo principus, panaudojimą ir administravimą.
Būsto Politikos Aspektai Lietuvoje
Reguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos. Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. apima veiksmus už butų apšildymo, šalto, karšto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regionų plėtros politiką. Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių.
Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms.
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą.
- Didinti būsto vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė.
Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti.
Socialinio Būsto Fondo Plėtra
Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Svarbu, kad administratorius gyventojams aiškiai parodytų, kokius darbus atliko ir kiek tai kainavo. Ne vėliau kaip iki vasario 1 d. parengia ir savininkų susirinkimui pateikia tvirtinti metinę savo veiklos ataskaitą (toliau - ataskaita). Ataskaitos ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Ši ataskaita yra vieša.
Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją.
Kaupiamosios Lėšos: Kaupimas ir Panaudojimas
Kaupiamosios lėšos - tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams. Pastarosios lėšos gali būti naudojamos tik tiksline paskirtimi - namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, laiptinių langų, šildymo mazgo ir pan.) remontui. Šiuos remonto darbus būtina planuoti parengiant ilgalaikių darbų planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, planuojamas jų įgyvendinimas laike, apskaičiuojamas lėšų poreikis, numatomas kaupimo terminas ir lėšų kaupimo įmokos dydis.
Pagal naująją Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką numatyta, kad mėnesinė gyventojų įmoka neturi viršyti 5 procentų minimalios mėnesinės algos.
Naujojoje lėšų kaupimo tvarkoje nustatytas ir lėšų kaupimas nenumatytiems bendrojo naudojimo objektų defektams, gedimams šalinti, avarijoms likviduoti.
Lėšų Panaudojimo Pavyzdžiai
Gyventojų sukauptos lėšos yra naudojamos pagal tikslinę paskirtį - namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, šildymo mazgo ir kt. konstrukcijų) remontui. Šie remonto darbai planuojami parengiant ilgalaikį planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, lėšų kaupimo įmokos dydis, lėšų kaupimo trukmė ir kiti aspektai. Ilgalaikį planą ir apskaičiuotą kaupiamosios įmokos tarifą tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka.
Administratorius privalo imtis priemonių, kad pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus būtų išvengta žalos ir grėsmės, jei ją kelia netinkama namo bendrojo naudojimo objektų būklė.
Svarbūs Aspektai Daugiabučių Namų Administravime
- Balkonų įstiklinimas: Reikia gyventojų sutikimo: susirinkimo ar balsavimo raštu protokolo.
- Paprastasis remontas: Projektą privaloma parengti tik tais atvejais, kai būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą.
- Statybą leidžiantys dokumentai: Daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam ar paprastajam remontui atlikti išduoda savivaldybių administracijos.
Klausimai ir Atsakymai
Jeigu bute niekas negyvena, ar galima sustabdyti mokėjimą už administratoriaus teikiamas paslaugas? Ne, sustabdyti negalima.
Kas atsakingas už automobilių statymą neleistinoje vietoje? Turite kreiptis į policiją arba pranešti el. paštu.
Gyventojų Dalyvavimas ir Sprendimų Priėmimas
Namo administratorius tam tikriems klausimams gali organizuoti apklausą. Apklausos tikslas susipažinti su savininkų nuomone iškeltais klausimais.
Patalpos savininkas ar jo įgaliotas asmuo užpildo biuletenį pagal jame nurodytus reikalavimus, svarstomu klausimu pažymi „pritariu“ ar „nepritariu“, nurodo užpildymo datą ir laiką, pasirašo, nurodydamas vardą ir pavardę. Kai patalpos savininkas yra juridinis asmuo, pasirašo juridinio asmens vadovas arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas atstovas. Kai patalpos savininkas yra fizinis asmuo, jo įgaliojimas pasirašyti kitą asmenį turi būti patvirtintas notarine tvarka.
Balsavimas laikomas įvykusiu, jeigu galiojančius biuletenius iki balsavimo pabaigos grąžina daugiau kaip 1/2 patalpų savininkų. Pakartotinis balsavimas laikomas įvykusiu, kai galiojančius biuletenius iki balsavimo pabaigos grąžina ne mažiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų. Įvykusio pakartotinio balsavimo atveju laikoma, kad sprendimas pritarti svarstomam klausimui ar nepritarti priimtas galiojančius biuletenius vienodai užpildžiusių patalpų savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų.
Daugiabučių Renovacija ir Kreditų Grąžinimas
Pasibaigus daugiabučių renovacijai gyventojai turės grąžinti lengvatinį kreditą su priklausančiomis palūkanomis. Priklausomai nuo finansavimo įstaigos ir kredito grąžinimo sąlygų gali būti taikomas anuitetinis arba linijinis kredito grąžinimo metodas.
Kreditas už atnaujinimo (modernizavimo) darbus apskaičiuojamas priklausomai nuo buto ar kitų patalpų ploto tenkančio bendrosioms investicijoms ir individualių investicijų (pvz. Jūsų bute buvo keičiami langai, statomas elektrinis boileris ir pan.). Kreditas už atnaujinimo (modernizacijos) darbus mažinamas suteikus valstybės paramą ir kompensavus atitinkamą procentinę dalį investicijų, tenkančių investicijų plane nurodytoms energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms.
Gyventojai turi teisę grąžinti jiems suteiktą kreditą (ar jo dalį) anksčiau laiko t.y. netaikant jokių papildomų mokesčių. Anksčiau laiko grąžinamą kreditą sudarys - grąžinamo kredito dalis, atidėtų palūkanų suma ir einamųjų palūkanų suma einamuoju laikotarpiu.
Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų ir išlaidų karštam vandeniui kompensaciją ir norintys, kad jiems butų apmokėtas kreditas su priklausančiomis palūkanomis už daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) turi kreiptis į seniūniją dėl kredito ir palūkanų už daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) apmokėjimo. Kreipiantis į seniūniją pažymos reikia pristatyti preliminarų kredito ir palūkanų grąžinimo grafiką (ji pateikia būsto administratorius arba kredito įstaiga).