Buto užliejimas: ką daryti ir kaip apsisaugoti?

Daugiabučio gyventojams gana dažna problema - buto užliejimas, kuris gali įvykti ne tik dėl kaimynų kaltės, bet ir dėl prakiurusio stogo. Tai yra ne tik labai nemaloni, gyvenimą apsunkinanti problema, tačiau ir investicijų reikalaujanti situacija. Laimei, išeitis yra ir sutvarkyti užlietą butą galima gana greitai.

Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti užliejus butą, kaip įvertinti žalą ir kokie teisiniai aspektai yra svarbūs. Taip pat pateiksime patarimų, kaip apsisaugoti nuo užliejimo ir kokie draudimo variantai yra prieinami.

Ką daryti užliejus butą?

Visų pirma, svarbu nedelsiant reaguoti į situaciją, kad būtų sumažinta žala. Štai keletas žingsnių, kuriuos reikėtų atlikti:

1. Nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą.
2. Išjunkite elektrą. Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo.
3. Surinkite vandenį. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį ir nuvalykite bei nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.
4. Praneškite apie įvykį. Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei.
5. Informuokite kaimynus. Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą.
6. Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.

Drėgmės šalinimas

Optimali drėgmė patalpose turi būti nuo 40 iki 55 procentų. Užliejus būstą ji dažniausiai pakyla net iki 90 procentų, kartais ir daugiau. Pelėsio žala sveikatai yra didelė, ypač vaikams ir senyvo amžiaus asmenims, todėl būtina su juo kovoti.

Bene pats geriausias ir svarbiausia greičiausias drėgmės šalinimo būdas yra pramoniniai (statybiniai) drėgmės surinkėjai. Svarbiausia, kad jie padeda veikti iš karto, labai efektyviai, tad jau po pirmos valandos bus matomas kur kas mažesnis oro drėgnumas.

Jeigu esate sudaręs sutartį su draudimu, drėgmės surinkėjo nuomos paslaugas jums atlygins draudimas. Jeigu neturite draudimo - tuomet nuomos paslaugas turėtų atlyginti asmuo, kuris užliejo Jūsų butą. Taigi, jums tai galiausiai nieko nekainuos.

Taip pat dėl oro cirkuliacijos bus tinkamai išdžiovinama drėgmė po laminatu arba parketu - nuimkite plintusus. Jeigu namuose yra kiliminė danga - drėgmės surinkėjas gan greitai ja visa išsausins. Jeigu buvo aplietos ne tik gyvenamosios patalpos, tačiau ir rūsys arba garažas, sandėliukas, kuris yra po namu - geriausia greta pramoninio drėgmės surinkėjo yra naudoti ir elektrinį oro ventiliatorių.

Galiausiai, baigus darbus verta patikrinti - ar patalpos tikrai gerai išsausinamos. Patikrai rekomenduojame nuomotis sausintuvus, kurie patikrins santykinę oro drėgmę. Tam geriausiai tinka TROTEC BC06, kadangi jie ne tik džiovina, tačiau ir parodo pasiektą rezultatą.Drėgmės surinkėjai veiks efektyviai tik uždarose patalpose.

Žalos vertinimas ir įrodymai

Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui. Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų.

Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto remonto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.

Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti. Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.

Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas. Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.

Teisiniai aspektai ir atsakomybė

Advokatas dr. Deividas Poška antrina, kad situacija, dažniausiai įplieskianti teisinius ginčus tarp kaimynų, yra buto užliejimas, kai vanduo iš buto aplieja žemiau esančius butus ir taip padaro žalą šių butų apdailai, baldams, buitinei technikai. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato griežtąją statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.

„Tai reiškia, jog statinio savininkui atsakomybė už jo statinio padarytą žalą kyla be kaltės. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patalpų užliejimo atveju atsakomybė už kilusią žalą kyla patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui. Jeigu žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto, pavyzdžiui, bendro daugiabučio namo vamzdžio, trūkumų, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. ją turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo, įrodžius jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę“, - pasakoja dr. D. Poška.

Patyrus nuostolius dėl kaimynų kaltės, advokatas pataria užfiksuoti padarytą žalą, pavyzdžiui, nufotografuoti ar nufilmuoti, informuoti apie tai kaimynus, dėl kurių ir kilo žala, ir kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo. Pasak dr. D. Poškos, padarius žalos kaimynų turtui, visų pirma, svarbu nedelsti ir juos apie tai informuoti bei tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų padaryti didesni nuostoliai. „Svarbu geranoriškai bendradarbiauti su kaimynais žalos fakto ir dydžio nustatymo ir įvertinimo procese.

Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti.

Draudimas

Pasak BTA Turto draudimo rizikų specialistės Aurelijos Baranauskaitės, kasmet vis daugiau lietuvių suskumba drausti savo turtą, tačiau retas kuris, jei to nereikalauja draudimo sąlygos, pats pateikia draudžiamo turto nuotraukas.

„Yra tam tikros situacijos, kuomet draudžiant nekilnojamąjį turtą, nuotraukos - būtina sąlyga, tačiau tokių, numatytų atvejų, yra išties nedaug. Nuotraukų gali paprašyti draudimo bendrovė tam tikrais atvejais, numatytais taisyklėse, kitais - nuotraukos nėra privalomos“, - pastebi A.Baranauskaitė.

Gyventojų turto draudimą pasirinkę gali būti ramūs dėl savo namų, juose esančių brangių ar į kelionę po Lietuvą pasiimtų daiktų, be to, šis draudimas apsaugos nuo nuostolių, kuriuos galimai sukelsite kaimynams.

Draudimo bendrovės ERGO atstovė, turto draudimo vyriausioji ekspertė Inga Žvirblytė pateikia pavyzdį - nuomininkas užliejo butą ir kaimynus apačioje. Jeigu nelaimė įvyko ne dėl nuomininko veiksmų, draudikai, dėl kaimyno patirtos žalos kompensavimo kreipsis į buto savininką. Kitu atveju, jeigu dėl nelaimės kaltas nuomininkas - bus kreipiamasi tiesiogiai į jį.

Taip pat paminėtina, jog dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.

Dažniausios vandens užliejimo priežastys

Draudimo bendrovių atstovai įvardija dažniausias butų užliejimo priežastis:

• Sutrūkusios vandens maišytuvo žarnelės.
• Radiatoriai bei jų jungtys.
• Trūkę vandentiekio arba kanalizacijos vamzdžiai.
• Be priežiūros paliktų indaplovių, skalbimo mašinų ar vandens šildymo katilų gedimai.

Civilinės atsakomybės draudimas

Civilinės atsakomybės draudimas apsaugo jus nuo finansinių nuostolių, jei dėl jūsų kaltės žala padaroma kaimynų turtui, pavyzdžiui, užliejimo ar gaisro atvejais.

Kaip apsisaugoti nuo buto užliejimo?

Norint išvengti buto užliejimo, rekomenduojama laikytis šių patarimų:

• Reguliariai tikrinkite santechnikos įrangą.
• Laiku keiskite susidėvėjusias dalis.
• Elkitės atsakingai su kanalizacija, nemeskite į klozetą daiktų, kuriems ten ne vieta.
• Išvykstant ilgesniam laikui, užsukite vandenį.
• Pasirūpinkite būsto draudimu, įskaitant civilinės atsakomybės draudimą.

Patarimai nuomotojams

• Atidžiai įvertinkite esamos santechnikos būklę.
• Susitarkite, kad nuomininkai pastebėję galimus gedimus, nedelsiant apie juos informuotų.
• Užtikrinkite, kad nuomininkai žinotų pagrindines taisykles, pavyzdžiui, išvykdami iš namų ilgesniam laikui, užsuktų vandenį.

Patarimai nuomininkams

• Rūpinkitės nuomojamu turtu.
• Nedelsiant praneškite apie pastebėtus gedimus.
• Apsvarstykite civilinės atsakomybės draudimą.

Statistika

Remiantis draudimo bendrovių duomenimis, užliejimas yra dažniausiai gyventojų būstuose pasitaikanti žala. Vandens užliejimų butuose registruojama beveik keturis kartus daugiau negu privačiuose namuose. Kas trečiu atveju dėl užliejimo nukenčia ne tik pats buto šeimininko, bet ir kaimynų turtas.

Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas skaičiuoja, kad, įmonės duomenimis, per pirmus šių metų tris mėnesius užfiksuota beveik 1,7 tūkst. vandens užliejimo žalų. Vidutiniškai galima skaičiuoti, kad kas savaitę įvyko apie 130 vandens užliejimų.

tags: #buto #uzliejimas #nufotografuotas